Čia rašoma apie nuopuolio dalyvių, pirmiausia arkangelo Liuciferio, motyvaciją. Paaiškinama nuopuolio eiga, t.y. pirmiausia įvykęs dvasinis nuopuolis tarp arkangelo ir Ievos, po to įvykęs fizinis nuopuolis tarp Ievos ir Adomo. Pradinė tvarka buvo Dievas-Adomas-Ieva-angelai ir likusi kūrinija. Ši tvarka po nuopuolio buvo apversta: Šėtonas (puolęs angelas)-Ieva-Adomas-Dievas (Dievas liko už borto, nes Jo vaikai nusekė ir susigiminiavo su šėtonu). Prašau pasiskaityti.
2 skirsnis
Nuopuolio motyvacija ir eiga
Žmogaus nuopuolio motyvacija slypi angele, kurį, kaip matėme, simbolizuoja Ievą sugundęs žaltys. Todėl nuopuolio motyvaciją ir eigą suprasime tik tada, kai išmoksime apie angelus.
2.1. Angelai, jų misijos ir santykiai su žmonėmis
Angelus, kaip ir visas kitas būtybes, sukūrė Dievas. Dievas juos sukūrė ankščiau už likusią kūriniją. Biblijoje, kur kalbama apie dangaus ir žemės sukūrimą, Dievas kalba daugiskaita: “Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą.”30(Pr 1, 26) Tačiau ne todėl, kad Dievas čia kreipiasi į Save kaip į Švenčiausią Trejybę, kaip aiškina daugelis teologų. Dievas veikiau kalbėjosi su angelais, kuriuos Jis sukūrė ankščiau nei žmones.
Dievas padarė angelus, nes, kuriant ir prižiūrint visatą, jam reikėjo tarnų. Biblijoje minima daug atvejų, kai angelai vykdo Dievo valią. Angelai perdavė svarbią žinią apie Dievo palaiminimus Abraomui;31(Pr 18, 10) angelas skelbė apie Kristaus gimimą;32(Mt 1, 20); (Lk 1, 31) angelas išlaisvino Petrą nuo grandinių ir išvedė iš kalėjimo į miestą.33(Apd 12, 10)Apreiškimo Jonui knygoje minimas angelas, Jono palydovas, vadina save “tarnu,” 34(Apr 22, 9) taip pat ir Laiške hebrajams angelai vadinami “tarnaujančiomis dvasiomis”.35(Hbr 1, 14) Biblijoje vaizduojami angelai dažnai garbina ir šlovina Dievą.36(Apr 5, 11-12); (Apr 7, 11-12)
Panagrinėkime santykius tarp žmonių ir angelų Kūrimo Principo požiūriu. Kadangi Dievas kūrė mus kaip savo vaikus ir norėjo mums suteikti galią viešpatauti visai kūrinijai,37(Pr 1, 28) mes turėjome tapti ir angelų valdovais. Biblijoje parašyta, kad mums suteikta galia teisti angelus.38(I Kor 6, 3) Daugelis su dvasiniu pasauliu bendraujančių žmonių matė angelų būrius, lydinčius šventuosius Rojuje. Šie stebėjimai patvirtina faktą, kad angelų misija – patarnavimas žmonėms.
2.2. Dvasinis nuopuolis ir fizinis nuopuolis
Dievo sukurė žmogų iš dviejų pusių: dvasinio „aš“ ir fizinio „aš“. Taip pat ir žmogaus nuopuolis vyko dviejose plotmėse: dvasinėje ir fizinėje. Nuopuolis, kurio priežastis buvo Ievos ir angelo lytiniai santykiai, yra dvasinis nuopuolis, o nuopuolis, kurio priežastis buvo Ievos ir Adomo lytiniai santykiai, buvo fizinis nuopuolis.
Kaip tarp angelo ir žmogaus gali įsiplieksti aistringa meilė? Visi išgyvenimai ir jausmai, užsimezgę tarp žmogaus ir dvasios, yra lygiai tokie pat, kaip ir jausmai, kuriuos susiliedami jaučia du žmonės. Be abejonės lytiniai santykiai tarp angelo ir žmogaus yra įmanomi.
Tai geriau suprasime, panagrinėję šiuos aprašytus įrodymus. Yra užfiksuoti atvejai, kai žmonės ir dvasios gyvena vedybinį gyvenimą. Biblijoje pasakojama apie angelą, kuris grūmėsi su Jokūbu ir išnarino jam šlaunį.39(Pr 32, 25) Trys angelai aplankė Abraomo šeimą ir vaišinosi veršiena, pienu bei varške.40(Pr 18, 8) Be to, du angelai aplankė Loto namus, kur Lotas pavaišino juos nerauginta duona. Kai gašlūs miestelėnai pamatė angelus, jie apsupo Loto namus ir šaukė jam: “Kur tie vyrai, atėjusieji pas tave šį vakarą? Atvesk juos mums, kad galėtume juos pažinti.”41(Pr 19, 5)
2.2.1. Dvasinis nuopuolis
Dievas sukūrė angelų pasaulį ir paskyrė Liuciferį42(Iza 14, 12) jo arkangelu. Liuciferis buvo Dievo meilės kanalas, jungiantis Dievą su angelų pasauliu, kaip Abraomas buvo Dievo palaiminimo kanalas izraelitams. Užėmęs šią padėtį jis faktiškai monopolizavo Dievo meilę. Tačiau, po žmonių kaip Savo vaikų sūkurimo, Dievas mylėjo juos daug kartų stipriau nei Liuciferį, kurį sukūrė kaip Savo tarną. Iš tikrųjų Dievo meilė Liuciferiui nesusilpnėjo ir po žmogaus sukūrimo liko tokia pati, kokia buvo iš pradžių. Tačiau pamatęs, kad Dievas myli Adomą ir Ievą labiau nei jį, Liuciferis pajautė tarsi Dievo meilė jam susilpnėjo. Tai primena biblinę darbininkų vynuogyne alegoriją.43(Mt 20, 1-15) Nors darbininkai, kurie plušo sode nuo ryto, gavo suderėtą atlyginimą, jie pasijuto nuskriausti, pamatę, kad tie, kurie atėjo vėliau ir dirbo mažiau, gavo tiek pat. Liuciferis, kuris pasijuto mažiau mylimas, nei buvo vertas, troško gauti žmonių visuomenėje tą pačią centrinę Dievo meilės kanalo padėtį, kuria jis mėgavosi angelų pasaulyje. Štai kodėl jis sugundė Ievą, ir tai tapo dvasinio nuopuolio motyvacija.
Viskas visatoje yra sukurta taip, jog būtų valdoma Dievo meilės dėka. Todėl meilė yra gyvenimo šaltinis, laimės pagrindas ir tobulybės, kurio siekia visos būtybės, esmė. Kuo daugiau kažkas gauna meilės, tuo gražesnis jis atrodo kitiems. Todėl visai suprantama, kodėl angelo, kurį Dievas sukūrė savo tarnu, akyse Dievo dukra Ieva atrodė tokia graži. Dar daugiau, Ievai reaguojant į angelo viliones, jis pajuto nuostabų bei gundantį jos meilės stimulą. Nuo šios vietos Liuciferis gundė Ievą, norėdamas ją turėti nežiūrint į pasekmes. Liuciferis, kuris prarado jam skirtą vietą dėl savo nežaboto geismo, ir Ieva, kuri dar nesulaukusi brandos panoro atverti savo akis ir prilygti Dievui,44(Pr 3, 5-6) sudarė bendrą pagrindą ir pradėjo davimo bei ėmimo veiksmą. Beprincipinės meilės jėga, kurią pagimdė jų davimo bei ėmimo veiksmas, paskatino juos užbaigti neteisėtus lytinius santykius dvasinėje plotmėje.
Visos būtybės yra sukurtos remiantis principu, kad susilieję į vienį meilėje, jos keičiasi tarpusavyje elementais. Todėl, susiliedama meilėje į vienį su Liuciferiu, Ieva perėmė kai kuriuos jo elementus. Visų pirma ją apėmė baimė, sukelta sąžinės graužaties dėl pažeisto kūrimo tikslo. Antra, ji gavo iš Liuciferio išminties, padėjusios suvokti, kad tikrasis jos sutuoktinis turėjo būti ne angelas, o Adomas. Ieva galėjo įgyti šios išminties iš šėtono, nes buvo dar nesubrendusi, ir jos išmintis dar nebuvo užgrūdinta taip kaip Šėtono, kuris jau buvo pasiekęs angeliško brandumo būseną.
2.2.2. Fizinis nuopuolis
Pasiekę tobulybę, Adomas ir Ieva būtų tapę amžinaisiais vyru ir žmona Dievo meilėje. Tačiau Ieva, būdama nesubrendusi susipainiojo su arkangelu neteisėtais giminystės saitais ir po to susijungė ir su Adomu kaip vyras ir žmona. Tokiu būdu ir Adomas puolė, nespėjęs subręsti. Ši per ankstyva, šėtoniškos meilės valdoma Adomo ir Ievos santuoka ir yra jų fizinis nuopuolis.
Jau minėjome, kad, patyrusią su arkangelu dvasinį nuopuolį, Ievą sukaustė baimė, kurią sukėlė prasikaltusios sąžinės graužatis, ir kad Ieva įgavo naujos išminties, supratusi, jog tikrasis jos sutuoktinis buvo ne arkangelas, o Adomas. Ieva sugundė Adomą vildamasi, kad susijungdama su juo, savo būsimu sutuoktiniu, ji galės atsikratyti baimės ir vėl stoti prieš Dievą. Tokia buvo Ievos motyvacija, atvedusi į fizinį nuopuolį.
Iškart po neteisėtų lytinių santykių su arkangelu Ieva užėmė arkangelo poziciją Adomo atžvilgiu. Todėl Adomas, kurį vis dar gaubė Dievo meilė, jai pasirodė labai patrauklus. Manydama, kad Adomas yra jos vienintelė viltis susigrąžinti Dievo meilę, Ieva suartėjo su Adomu ir jį sugundė, pakartodama tai, ką arkangelas padarė jai. Adomas pasidavė Ievos gundymui, sudarė su ja bendrą pagrindą ir pradėjo tarpusavio davimo bei ėmimo veiksmą. Beprincipinės meilės, gimusios jų santykių metu, galia nustūmė Adomą iš jo pirminės pozicijos ir pastūmėjo juos į neteisėtus fizinius lytinės meilės santykius.
Susijungęs su Ieva į vienį, Adomas paveldėjo visus elementus, kuriuos Ieva gavo iš arkangelo. Nuo to laiko šie elementai nenutrūkstamai persiduoda iš kartos į kartą. O jei Adomas būtų atsispyręs puolusios Ievos vilionėms ir pasiekęs tobulybę? Ievos atstatymo apvaizda būtų buvusi ganėtinai lengva, nes, nepaisant jos nuopuolio, Adomas būtų išlikęs nepažeistas kaip jos tobulas subjektas partneris. Nelaimei, Adomas taip pat puolė, ir žmonija iki šiol dauginasi nuodėmėje, išsaugodama iki dabar šėtono giminystės liniją.
Parašykite komentarą