Nutariau tapti viešu asmeniu ir atskleisti tai kuo užsiimu ir ką veikiu, svarbiausia, kas mano galvoje, koks mano gyvenimas ir per tai manau galėsiąs padėti kitiems.
Tiesa, norintiems su manimi susisiekti mano el. paštas: aistisv@gmail.com
ŠEIMA
Esu pirmagimis savo šeimoje. Turiu dvi jaunesnes seseris. Tėvas skulptorius, mama – namų šeimininkė. Tėvai išsiskyrę. Viena sesuo jau ištekėjusi, gyvena JAV.
Tai fizinė šeima, bet turiu ir dvasinę šeimą. Mano Tikri Tėvai tai Gerb. Sun Myung Moon ir jo žmona Hak Dža Han. Jie yra žinomi kaip Susivienijimo bažnyčios įkūrėjai, bet man – tai Mesijas, Tikrieji Tėvai. Aš ir mano žmona nepasirinkome vienas kito, bet paaukojome šį pasirinkimą Tikriesiems Tėvams. Jie mus parinko ir jų rekomenduotas sutuoktinis yra mano vaikų mama. Turiu sūnų Jorį Hyovon Vaicekauską (gim. 2003 05 27) ir dukrą Ramunę Hvajon Vaicekauskaitę (gim. 2005 05 30) ir dar vieną sūnų Aivarą Tohion Vaicekauską (gim. 2008 05 12). Jums turbūt įdomu, ką reiškia jų vardai. Hyovon – tai korėjietiškas vardas, sudarytas iš dviejų hieroglifų “hyo” ir “von”. Vardas reiškia: “ištikimybė tėvams aukščiau visko”. Hvajon (“hva” ir “jon”) – tai “gėlė, nešanti džiaugsmą”. Trečio vardas Tohion (“to” ir “hion”) – tai “vadovauti išmintingai”. Mano žmona baltarusė, Natalija Vaicekauskienė (mergautinė pavardė Buzuk), baigusi Gardino pedagoginį institutą, matematikos-informatikos specialybę. Jos tėvas papulkininkis (jau pensijoje), mama – matematikos mokytoja (pensijoje). Jaunesnis brolis – vyresnysis leitenantas Baltarusijos karo pajėgose.
IŠSILAVINIMAS
Baigęs devynias klases Šiaulių 14-oje vid. mokykloje, 1989 m. įstojau į Vilniaus statybos technikumą (dabar Vilniaus statybos ir dizaino kolegiją), kurią baigęs 1993 m. įgijau architekto-braižytojo specialybę.
Nepavykus įstoti į Vilniaus dailės akademiją, įstojau į Vilniaus technikos universitetą (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetą) architektūros specialybę. Baigęs I-ą kursą labai gerais pažymiais persivedžiau į Vilniaus dailės akademijos II-ąjį kursą. Baigęs II-ą kursą VDA, pasiėmiau akademines atostogas ir išvykau į JAV. Grįžęs bandžiau mokytis, bet nesėkmingai, palikau VDA III-io kurso viduryje dėl asmeninių priežasčių.
2002 m. išvykau į Pietų Korėją, kur metus studijavau korėjiečių kalbą ir kultūrą Sun Moon universtiteto Korėjiečių kalbos institute.
Grįžęs į Lietuvą įstojau į Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto neak. skyriaus laisvalaikio pedagogikos specialybės kursą. Šiuo metu esu jį jau baigęs. Įstojau ir baigiau teologijos magistrantūrą P.Korėjoje, Susivienijimo bažnyčiai priklausančioje teologinėje seminarijoje. Mano baigiamasis magistro darbas – tezė apie namų bažnyčią, remiantis Korėjos bendruomenės tradicija (“church management” specialybė).
Dirbau vaikų treneriu, todėl VPU Gamtos mokslų fakultete esu baigęs 6 savaičių trukmės trenerių kursus.
RELIGINĖ IR MISIONIERIŠKA VEIKLA
1994 m., besimokydamas VGTU, lankiausi Susivienijimo bažnyčios rengiamose paskaitose Vilniaus mieste. Vasarą išvykau į Sankt Petersburgą, kur dalyvavau 21-os dienos seminare, po kurio tapau bažnyčios nariu. Nuo to laiko esu aktyvus narys. Esu vykdęs misionierišką veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Rusijoje, Baltarusijoje, JAV, P.Korėjoje. Nuo 1995 iki 2002 metų visą laiką buvau pašventęs šiai veiklai, kartu dalyvaudamas ir įvairiose nevyriausybinėse, visuomeninėse organizacijose. Gerai pažįstu Susivienijimo bažnyčios narius Anglijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje, Slovakijoje, Rusijoje, JAV, P.Korėjoje, Filipinuose, Armėnijoje ir kitur.
VISUOMENINĖ VEIKLA NEVYRIAUSYBINĖSE ORGANIZACIJOSE
1996 m. buvau vienas iš visuomeninės organizacijos “Universitetinė principo studijavimo organizacija” steigėju. Prabuvęs nariu, nuo 1998 m. tapau šios organizacijos prezidentu. Aktyviai dalyvavau jos veikloje iki išvykstant į P.Korėją 2001 m. pabaigoje. Ši organizacija propagavo šeimos vertybes jaunimo ir studentijos tarpe, sutelkdama dėmesį į tuos, kurie dar nesukurė šeimos, bet rimtai apie tai mąsto. Teko skaityti paskaitas ne tik studentams, bet ir moksleiviams: 1998-1999 metais su paskaita “Laisvos meilės pasekmės” aplankėme kelis šimtus Lietuvos mokyklų ir šią paskaitą išgirdo 24 tūkst. moksleivių.
2003 m. pradžioje, grįžęs iš Korėjos, tapau kitos visuomeninės organizacijos “Jaunimas už dorą visuomenę” viceprezidentu. Ji vykdė panašią veiklą. Joje skaičiau paskaitas, bet daugiau laiko skyriau administracinei veiklai, teko atstovauti šią organizaciją visuomenei ir ginti teismuose.
Taip pat esu visuomeninės organizacijos “Kovos menų klubas” prezidentas.
VISUOMENINĖ IR SPORTINĖ, KULTŪRINĖ IR MENINĖ VEIKLA
Ši mano veikla iš pradžių buvo tik hobis, tai yra – kovos menai. Vėliau tapau profesionalu ir esu vaikų klubo prezidentas, kuriame dėsčiau kovos menus, turiu trenerio licenziją. Kovos menais domiuosi jau nuo antros klasės, aktyviai treniruojuosi trylika metų.
Mano klube dalyvavo iki šimto vaikų iš Vilniaus, Vilniaus raj. ir Šalčininkų. Vaikų užimtumas yra didelis rūpestis ir kovos menai tikrai gali padėti auklėjant vaikų charakterį.
Ne komentaras, bet laiškas:
Sveiki,
esu svetainės “Joga sveikatai” (http://joga.365.lt) redaktorius.
Mūsų svetainėje yra galimybė parsisiųsti el. knygą “Lengvas būdas mesti rūkyti” lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, taip pat audioknygą rusų kalba. Tai labai vertingos žinios, jomis reikia dalintis, pasakoti visiems draugams. 95% perskaitusių meta rūkyti. Kviečiu ir jus padėti rūkantiems. Papasakoti apie knygą labai paprasta. Tereikia savo svetainėje patalpinti nuorodą, kurią rasite čia: http://joga.365.lt/knygos/Lengvas-budas-mesti-rukyti_Alenas-Karas (straipsnio gale).
Nors šio kvietimo tikslas kilnus — mažiau rūkančių, daugiau sveikatos, suprantu, kad kai kam jis bus neaktualus ir kad neprivalote kažką daryti.
(Joga sveikatai — tai nekomercinis projektas, kuris siekia paskleisti svarbiausias žinias, reikalingas sveikam ir laimingam gyvenimui).
Man nesuprantama, kaip tu galejai tuoktis su zmogum kuri tau nurode. Tai jei jie tau lieps vaziuoti kur nors ir daryti kazka tai ir darysi? As nesmerkiu tiesiog tokie dalykai man yra nesuprantami.
Trumpai ir paprastai galiu paaiškinti taip: įsivaizduok, kad gyveni Jėzaus laikais ir tiki, jog jis Mesijas, Dievo sūnus. Jei Jėzus tau rekomenduotų sutuoktinį ar nesutiktum? Man Tikrasis Tėvas (Sun Myung Moon) yra Mesijas, aš juo tikiu, todėl ir sutikau. Man atrodo tai neprasilenkia su sveika nuovoka, nes tokiose šalyse kaip Indija, Kinija, Nepalas, Pakistanas ir t.t. vaikams tėvai parenka porą. Ten vaikai taip gerbia tėvus, kaip reikėtų mažiausiai gerbti Mesiją. Atrodo, paaiškinau suprantamai, jei ne, klauskit vėl.
Na, mano nuomone kita- tevus reikia gerbti, bet jie ne visada teisus. O jei tu manai, kad tas korejietis – dievas, tai tada suprantu, kodel taip elgies.
Tėvai ne visada teisūs, tačiau Tikri Tėvai – visada, nes jie viena su Dievu, matomas Dievas. Kaip ir Jėzus, kurio misiją jie paveldėjo. Jėzus buvo žydas, tačiau Antrasis Mesijo atėjimas – korėjietis. Bet ne mums rinktis, Dievas sprendžia, kas yra Mesijas ir jį siunčia. Šiuo atveju demokratija pasitarnauja tik tam, kad mes nenužudytume Mesijo, net jei mums nepatinka ką jis kalba. Tačiau demokratijos suteikta laisvė leidžia mums laisvai sekti Mesiju ir sukurti Dangaus Karalystę (karalystėje valdo monarchas – Mesijas, todėl tai idealaus pasaulio valdymo forma, sukurta sekant idealios šeimos modeliu).
Tiesa, kada ir kaip bus sukurta Dangaus Karalystė? Dabar JAV visi laiko krikščioniška šalimi, nes joje 85% piliečių yra krikščionys. Kai atsiras tokia šalis, kurioje daugiau kaip pusė gyventojų yra munistai, ji ir bus Dangaus Karalystės pradžia. Ilgainiui visos Žemės gyventojai taps jos nariais. Neliks sienų ir visas pasaulis bus viena šalis, kalbanti viena kalba ir valdoma Mesijo. Toks laikas ateina. Jei žmonės nepaseks Mesiju, mūsų laukia didelių išbandymų metas, kurių metu trečdalis žmonijos gali žūti. Žus ne todėl, kad taip nori Dievas ar Mesijas, o todėl jog jie neklauso ir jų klaidos sukels mirtinas pasekmes.
O tai munistsi yra sekta, taip? Ta prasme, tai nera pripazinta religija?
Aš tai didžiuojuosi, kai mane vadina “munistu”, kai kurie įsižeidžia, dar yra besislepiančių, kad niekas nesužinotų. Mano blogo pavadinimas yra “moonis”, kuris turi bendro ir su mėnuliu (moon) ir su munistu, nes angliškai tai rašosi “monie”. Jei norite sužinoti ką apie mus galvoja religijos sociologai, pasiskaitykite: http://www.religija.lt/content/view/257/30/
Bet jie nežino Dievo valios, jų tikslas objektyviai vertinti, bet tai neįmanoma, nes koks puolęs žmogus gali objektyviai įvertinti Dievo veiklą žemėje. Pirmiausia, jis turi išsivalyti savo nuodėmes, kad vertinti kitą. Antra, jis turi melstis, kad sužinoti Dievo požiūrį, ir tik tada kai gaus atsakymą jam gali pavykti objektyviai vertinti.
Bet tai įdomu pasiskaityti, nes dauguma religijos sociologų yra sąžiningi žmonės.
“įsivaizduok, kad gyveni Jėzaus laikais ir tiki, jog jis Mesijas, Dievo sūnus. Jei Jėzus tau rekomenduotų sutuoktinį ar nesutiktum? Man Tikrasis Tėvas (Sun Myung Moon) yra Mesijas, aš juo tikiu, todėl ir sutikau.”
Tu esi sunkiai sergantis žmogus ir aš tave labai labai nuoširdžiai užjaučiu. Sėkmės gyvenant šeimoje, kuri yra tau “prirašyta”.
Ačiū, bet esu tikras, kad pagalbos reikia tau. O mano šeima laikosi gerai, gali pasižiūrėti į ją čia: http://www.flickr.com/photos/aistisv/
Kažkodėl, kuo žmonės ima geriau gyventi materialiai, tuo labiau tolsta nuo šeimos vertybių. Keistas paradoksas?
Dar klausimas: kokia tavo nuomonė apie religiją apskritai?
Ar pagrindinė šeimos vertybė nėra natūrali ir tikra meilė? Tik nepasakok pasakų, kad tokią pajutai savo žmonai, kai “mesijas” ją tau priskyrė. Mano šeimos vertybės šiek tiek skiriasi nuo tavo, nes vaikus auginsiu tik su mylimu žmogumi, kuris myli mane. Ir niekada neleisiu kažkam nuspręsti, ką turiu mylėti.
Aš neatsisitktinai paklausiau tavo nuomonės apie religiją. Jei tikėtum Dievu, palaipsniui atrastum, kad Jis – pirmas, meilė Jam pirma, aukščiau negu bet kuri kita meilė. Jėzus sakė, kad yra du įstatymai: “Mylėk Viešpatį visa širdimi” ir “Mylėk savo artimą kaip save”. Atiduodamas savo sutuoktinio pasirinkimą Dievui, automatiškai pastatai Dievą tokios šeimos centre. Kada sakai, jog “niekam neleisiu”, tu išvarai Dievą iš savo šeimos ir gyvenimo.
Man būtų daug lengviau paaiškinti, jei perskaitytum DP antrą skyrių: http://moonis.wordpress.com/2008/03/13/dieviskojo-principo-isdestymas-i-dalis-2-skyrius/
Anksčiau neatkreipiau dėmesio ir ką tik supratau, kad tu esi munistas. Todėl nebematau prasmės šią diskusiją tęsti.
Tik noriu pridurti, kad šis trumpas pokalbis su tavimi man dar kartą davė suprasti, koks esu laimingas žmogus. Ačiū.
Tai gal tu rašei komentarus užmerktomis akimis? Čia visur kyšo ilgos “munisto” ausys, net mano komentaras prieš tavo pirmąjį parašymą sako: “Aš tai didžiuojuosi, kai mane vadina “munistu”…
Suregavau karštokai, bet dabar, jau kiek atvėsęs galvoju: “Ir kiek dar kartų pagrindinis motyvas ignoruoti mane bus faktas, kad esu “munistas”? Jaučiuosi kaip “negras” Laukiniuose Vakaruose, skirtumas tik tas, jog esu diskriminuojamas ne dėl odos spalvos, o dėl tikėjimo.”
bažnyčia su tuo savo-”gerbk tėvą ir motiną” senius ir visokius silpnapročius visiškai demonais paverčia. Turėtų vesti žmones pas Dievą, ugdyti, mokyti, o vien tik buko nuolankumo reikalauja–vaikai dabar mąstantys-ne davatkos kokios… REIKIA TĖVUS AUKLĖTI, KAD VAIKUS IŠMOKTŲ GERBTI. Kaip vaikas gali gerbti tėvus, jei šie jį žemina ir aiškina, kad jie dievai, liepia rankas jiems bučiuoti. Dar sako -”Dievas yra meilė”…Puikybė ir debilizmas iš to “gerbk tėvą ir motiną”išeina.Pagalvokit tik -kunigai ir mokytojai pirmiausia kaltina vaikus..DD
Aš tik priminsiu Jėzaus žodžius apie Paskutines dienas
(Mt 10,34 – 10,39):
„Nemanykite, jog aš atėjęs nešti žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. 35 Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą.[i6] 36 Žmogaus namiškiai taps jam priešais.
37 Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane – nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane – nevertas manęs. 38 Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane – nevertas manęs. 39 Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs – atras ją“.
Čia dėl sesijos taip nieko neberašai?
Ar tiesiog jau nusprendei neberašyti?
Aš manau kad jis neberašo, nes tetukas – menuliukas jam liepė nerašyti:((
Juk jie ten “zombiuoja” – daro viską, ką paliepia. Saugokimės, nes nežinia ką gali valdomi žmonės iškrėsti.
Ir korėjiečiai, manau žinote, yra nenuspėjami. Pats mėnuliukas jau ne pirmą saulytę turi, o ir kalejime buvęs, jei tik, žinoma, tikėti gaunamomis žiniomis… Dėl tikrumo reikia kreiptis į Netradicinių religijų centrą, ten tai tikros žinios. Juk mėnuliukai jau net JAV valdo žymią daugumą spaudos, verslus… Ir pas mus taipogi.
Jų tikslas ne mesijuoti, bet VALDYTI pasaulį. Tai – reali grėsmė.
Gal dabar Aistis paaškins?
Jis prisipiktžodžiavo, cituodamas Šv. Raštą, nes išėmė žodžius iš konteksto, užtat nutilo ir nerašo, nes kažkas įvyko…
Verčiau patys paimkime tą Šv. Raštą ir perskaitykime, kad nemanipuliuotų munistai mumis… Kiekviena pastraipa kalba apie kažką – užpudruotiems sektantams tai nesvarbu, nes neįdomu. Juk jie jau turi gyvą dievą….
Ačiū už pagiežingus komentarus. Iš kur pas tave tiek pykčio? Juk kiekvienas savo laimės kalvis. Jei paskaitytum Sun Myung Moon poemą, kurią jis parašė būdamas šešiolikos geriau suprastum jo širdį:
Crown of Glory
When I doubt people, I feel pain.
When I judge people, it is unbearable.
When I hate people, there is no value to my existence.
Yet if I believe, I am deceived.
If I love, I am betrayed
Suffering and grieving tonight, my head in my hands.
Am I wrong?
Yes I am wrong.
Even though we are deceived, still believe,
Though we are betrayed, still forgive.
Love completely, even those who hate you.
Wipe your tears away and welcome with a smile
Those who know nothing but deceit,
And those who betray without regret.
O, Master, the pain of loving.
Look at my hands.
Place your hand on my chest.
My heart is bursting, such agony.
But when I love those who acted against me,
I brought victory.
If you have done the same things,
I will give you the Crown of Glory.
JŪSŲ CITATA:
“O mano šeima laikosi gerai, gali pasižiūrėti į ją čia: http://www.flickr.com/photos/aistisv/”
Tikrai piktžodžiauti negražu..
GYVENI IR SUPRANTI. KARTAIS UŽTENKA TIK KELIŲ DIENŲ TAM SUPRATIMUI. IR ATSIPRAŠYMUI.
O ŠEIMA JŪSŲ GRAŽI IR VAIKAI LABAI GRAŽŪS. GERAI KAI TURI IR TĖTĮ IR MAMĄ.
Kai buvau maža, man atrodė, kad visi tėčiai – tai kaip lempelė šaldytuve. Kiekvienuose namuose jų yra po vieną, bet niekas nežino, ką jie veikia kai namų durys uždaromos. Mano tėvas išeidavo iš namų anksti ryte, o vakare sugrįžęs būdavo labai laimingas, kad štai ir vėl esame kartu. Tik jis sugebėdavo atidaryti konservų skardinę, kai kitiems tai nepavykdavo. Tik jis nebijodavo vienas leistis į rūsį. Jeigu skusdamasis barzdą įsipjaudavo, niekas dėl to nesijaudindavo ir neskubėjo jo guosti. Kai imdavo lyti, žinoma, tik jis eidavo prie mašinos ir įvarydavo ją į garažą. Jei kuris iš mūsų susirgdavo, jis skubėdavo pirkti vaistų. Tėtis statydavo pelėms spąstus ir apkarpydavo rožes prie namo durų, kad kas praeidamas nesusibadytų. Kai gavau dovanų pirmą dviratį, tėvas lydėjo mane ne vieną kilometrą, kol išmokau gerai važiuoti. Bijojau visų kitų tėvų, tik ne savojo. Sykį įpyliau jam arbatos. Tai buvo tik vanduo su cukrumi, tačiau atsisėdęs ant kėdutės jis gėrė pasigardžiuodamas ir sakė, kad arbata labai skani. Kiekvieną kartą, kai žaisdavau su lėlėmis, lėlė – mama turėdavo atlikti aibę visokiausių dalykų. Nežinodavau, ką galėtų veikti lėlė – tėtis, todėl ištardavau už jį: „Ką gi turiu eiti į darbą,“ – ir numesdavau lėlę po lova. Kai buvau devynerių, vieną rytą tėtis nepakilo iš lovos ir neišėjo į darbą. Jį nugabeno į ligoninę ir kitą dieną tėtis mirė. Tada nuėjau į savo kambarį ir ėmiau ieškoti po lova lėlės – tėčio. Ištraukiau, nuvaliau nuo jos dulkes ir pasodinau ant savo lovos. Mano tėvas niekada “nieko nedarė”. Todėl nemaniau, kad jo išėjimas anapus man bus toks skausmingas. Dar ir šiandien nesuprantu, kodėl…
TIKRAI, NEBETEISKIM VIENI KITŲ. TAI TARSI VIRUSAS.
Gal šį mano teiginį patvirtins Paulo Coelho mintys.
Tai istorija apie žmogų, kuris sutiko dykumoje angelą ir davė jam vandens.
„Aš Mirties angelas ir atėjau tavęs, – pasakė angelas. – Bet tu buvai man geras. Aš tau paskolinsiu Likimo knygą penkioms minutėms. Gali pakeisti ką panorėjęs.”
Ir davė angelas žmogui knygą. Bevartydamas knygos puslapius, žmogus pradėjo skaityti apie savo kaimynų gyvenimus… Ir užsimiršo…
„Šie žmonės nenusipelno tokių mielų dalykų,” – pasakė jis. Ir turėdamas rašiklį rankose pradėjo bloginti jų gyvenimus.
Galiausiai jis pasiekė puslapį, kur buvo aprašytas jo paties likimas. Jis pamatė tragišką savo gyvenimo pabaigą, kai tik pakėlė ranką pakeisti tai, kas parašyta, knyga dingo. Penkios minutės jau buvo praėjusios…”
Nedarykime to, ko nenorėtumėm kad kiti su mumis darytų. Žmogus pats pasirenka savo veiklą!!!
Kai per žmogų kalba Dievas, ką gali bepridurti? Aš mėgstu kituose girdėti Dievo balsą, nes tai tik parodo, kad mes esame vieno tėvo vaikai ir Jis mūmyse visuose gyvena, Jo namai mūsų sąžinėse, mūsų širdyse. Aš labai mėgstu klausytis savo vaikų, jie pasako tokių nuostabiai išmintingų minčių kartais, kad net virstu iš koto… Jie mano mokytojai, be jų negalėčiau savęs pavadinti tėvu. Juk mus vaikai padaro tėvais, argi ne? Jie yra mūsų mokytojai, kurie išmoko mus būti tėviškais, rūpestingais, mokančiais mylėti besąlygiškai, taip kaip myli Dangiškas Tėvas, visus be išimties. Aš turiu tris, o Jis 6.5 milijardo vaikų…
Bet jei žiūrėti Dievo akimis, tai šalia esantis žmogus man rūpi. Kai Kainas nužudė Abelį, Dievas paklausė: „Kurgi tavo brolis Abelis?“ – „Nežinau! Argi aš esu savo brolio sargas!?“ – jis atsakė. Šiandien mūsų egoistinėje visuomenėje visi taip gyvena, sakydami “nežinau, argi aš jo/jos sargas?” Kai mums nerūpi kiti vaikai, o tik mūsų, kai mums nerūpi kitos šeimos, o tik mūsų, mes gyvename egoistinį gyvenimą, kuriame nėra Dievo, nes Jam rūpi visi be išimties. Yra Dievo tiesa, meilė ir valia, kurią žinodami turime pareigą apie tai papasakoti savo broliams ir seserims. Argi ne vyresnio brolio pareiga pasirūpinti jaunesniais, kai šalia nėra tėvų ir mažesni netinkamai elgiasi? Argi ne vyresniųjų brolių ar seserų pareigą mums atliko anksčiau gyvenę pranašai ir šventieji? Patriotai? Mes dėl to juos ir vertiname, kad savo pavyzdžiu ir žodžiu jie peržengė savo ir savo šeimos ribas.
Dabartinis supratimas apie toleranciją ir privatumą yra kraštutinio individualizmo pasekmė, tai iškreiptas kainiškas požiūris, kuris veda į vienišą ir liūdną egzistenciją, net savižudybę, nes šalia nėra nei vieno, kuriam tu rūpėtum. Aš norėčiau, kad man pasielgus blogai šalia būtų išminčius, kuris sulaikytų mane ir parodytų kur gėris ir blogis. Šiandien mokyklose moko, kad viskas yra sąlygiška ir kiekvienas gyvena tik savo tiesa tol kol netrukdo tau. Taip mes tapome “politiškai korektiški”, “socialiai teisingi” ir “tolerantiški”, kas iš tikrųjų slepia tik egoizmą ir savanaudiškumą, abejingumą artimui.
Aš ne moonistas ir šiaip mano santykiai su dievu “savotiški”, kartais gal net labiau laisvamaniški, bet dergtis vieni ant kitų (tuo labiau, kad Aistis nieko ir neperša, tiesiog be pykčio ir pagiežos dėsto savo nuomonę) nedaro garbės taip rašantiems, o greičiau sukelia užuojautą
Ką, Aisti, galvoji apie neonacius? Aš žiauriai iškenčiau vieno tokio žmogaus pritarimą šiems agresyviems tipams. Sergu dar ir šiandien…
Nesuprantu kaip tą brudą mūsuose panaikinti. Jo Lietuvoje daugėja. Gal tai irgi dvasinės ligos simptomai? Gal artėjančių 2012 užuominos?
Kaip įsivaizduoji ateitį su tokiais, kaip “gydyti” tokius, jei net širdis plyšta iš nevilties…?
Tikiu, kad ir geri pažįstami ar netgi giminės dėl pažiūrų gali išsiskirti ir liautis bendravę.
Klausiu, nes įdomi tavo nuomonė.
[...] sulaukiau įdomaus komentaro ir klausimo. Supratau, kad kaip tik prieš sulaukdamas šio komentaro, galvojau parašyti apie tai. Sutapimas? [...]
Jeigu atsakyti į Gajanos klausimą Dieviško Principo žodžiais:
“Iš tiesų, nūdienos pereinamojo laikotarpio tikinčiųjų padėtis yra itin nesaugi. Kad ir kokiais uoliais krikščionimis būtume, jei, kaip ir žydų tautos vadovai Jėzaus laikais, žengsime klaidingą žingsnį ir nusisuksime nuo grįžtančio Kristaus, visos mūsų ligtolinės pastangos bus bergždžios. Apie šiuos žmones Danielius yra pasakęs: „Daugelis bus išgryninti, padaryti švarūs ir išmėginti ugnyje, tačiau nedorėliai ir toliau nedorai elgsis. Nė vienas nedorėlių to nesupras, o išmintingieji supras.“91(Dan 12, 10)”
Kaip iki ateinant Jėzui, prieš du tūkstančius metų Izraelis buvo grūdinamas ir mėginamas atiduojant jį svetimoms tautoms (Persija, Babilonas, Graikija, Romos imperija) taip ir mūsų laikais krikščionys pereina išmėginimų laiką, viliojant juos visokiomis ideologijomis ir filosofijomis. Izraelis perėjo išorinių išmėginimų, o šiandienos krikščionys (antrasis Izraelis) vidinių išmėginimų keliu, kad pasiruoštų priimti Mesiją. Kai Tikrasis Tėvas po Antrojo pasaulinio karo kreipėsi į krikščionys, jie buvo per daug išdidūs, kad sektų juo. Todėl per paskutinius 65 metus krikščionybė yra puolama iš visų pusių. Ilgainiui krikščionys atsidurs aklavietėje, tol kol nepastudijuos Susivienijimo bažnyčios giliau (akmuo, kurį statytojai atmetė – tapo kertiniu akmenu).
Aisti, as gerbiu tave uz tavo veikla, uz sukurta tokia grazia seima ir pasisvenvima Dievui. Esu girdejes tokius zodzius: Kiekvienas zmogus turi tam tikra tustuma savo sirdyje, kuria bando uzpildyti kazkokia veikla, igytu turtu…ir t.t., bet ta tustuma imanoma uzpildyti tik Dievo meile.
Ačiū ir tau Česlovai, kad esi. Žodžiai apie širdies tuštumą, kurią gali užpildyti tik Dievas, tai šv. Augustino žodžiai. Tiesiai į tikslą. Aš dėkoju Dievui, kad mes turime galimybę gyventi ir auginti savo supratimą ir meilę kartu su Juo.
O man patinka taip vadinami munistai,ištikrųjų tai labai geri ir nuoširdūs žmonės, aš nekalbu apie tai, kad visi žmonės turi tapt Muno pasiekėjais, tačiau iš munistų teologijos tikrai galima daug pasimokyti žmogiškųjų vertybių. Tiesiog kiekvienas turi galvą ant pečių, jei žmogus mano jog idealiausiais šeimos variantas bus sukurtas šioje bažnyčioje tai kodėl gi ne? Taip pat nelabai galima teisti ir to kuris klausė paskaitas, mokėsi principo, tačiau jo nuomone jo kelias yra kitur. Buvau susivienijimo bažnyčios narė netoli metų,buvo dalykų kurie labai žavėjo ir kuriais mielai dalindavausi su aplinkiniais, tačiau viskas sveiko proto ribose, galiausiai supratau jog mano vieta ne ten. Ar galbūt netinkamas laikas. Tad galiu drasiai teigti jog tai nėra smegenų plovimas, tiesiog geri darbai užkrečiami. Nors jau senokai nesilankau jau Susivienijimo bažnyčioje, tačiau su kai kuriais nariais palaikau draugiškus, šiltus santykius. Ten daug išmokau, tad už tai esu dėkinga tiems žmonėms ir didžiuojuos, kad kažkada buvau tarp jų…
Ačiū, Elena, už šiltus žodžius. Moterys labiau nei vyrai supranta šeimos ir meilės svarbą, todėl Susivienijimo bažnyčioje jų dauguma. Moterims būdinga taikdarystė, kai tuo tarpu vyrai linkę siekti valdžios, žinių ir pinigų kitų sąskaita. Tegul tavo gyvenimą lydi taika, vienybė ir tikra meilė…
Mt 10,34 – 10,39):
„Nemanykite, jog aš atėjęs nešti žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. 35 Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą.[i6] 36 Žmogaus namiškiai taps jam priešais.”
Ir ką daryti, kad su manimi ir mano šeima yra tas pat! Tikrai.
Be to ir nesu aš iš tų tikrųjų sekėjų…
Tai kas tada aš ir ką turiu daryti?
O kas tu šiame kontekste?
(Ir baik grasinti žmonėms aklavietėmis…Dievo keliai nežinomi)
Po nuopuolio žmonės pateko šėtono valdžion. Kadangi tavo giminaičiai priklauso šėtono giminei, o tu bandai ir dedi sąmoningas pastangas, kad ištrūkti iš šėtono priklausomybės, kyla konfliktas. Kaip teisingai pasakė vienas jaunos, nors pilnametės Susivienijimo bažnyčios narės Lietuvoje tėvas: “Jau geriau tu būtum tapusi prostitute ar narkomane, o ne muniste”. Sun Myung Moon yra Tikrasis Tėvas, kuris nukerta gimtosios nuodėmės šaknį ir įskiepija mūsų šeimas į Dievo giminę, todėl jis yra didžiausias šėtono priešas, priešas numeris VIENAS. Aš esu giminės mesijas, Mesijo ypatingasis pasiuntinys Lietuvoje, kuris turi Dievo duotą misiją veikti Lietuvoje gelbstint žmonių sielas ir kūnus, gelbstint šeimas, atimant jas iš šėtono ir atvedant (kaip Mozė) šias šeimas į pažadėtąją žemę, kur jos gali būti įskiepytos į Dievo giminę – pripažįstant Tikrųjų Tėvų autoritetą.
Tačiau ką tau daryti? Studijuoti Dieviškąjį Principą ir Susivienijimo filosofiją. Tačiau aš jau esu Lietuvoje, gyvenu prie Šiaulių, todėl esu pasiruošęs išdėstyti viską, ką sužinojau iš Mesijo, akis į akį. AMEN!
P.S. Grasinti negrasinu, Dievo Žodis teis žmones, niekas kitas. Tačiau Dievo Žodis turi turėti liežuvį, kuris perduotų ir paskleistų šį Žodį kitiems. Aš stengiuosi (kiek įmanoma su mano ribotomis galimybėmis) tai daryti. Net būdamas vienas, jei aš Dievo pusėje, nieko nėra neįmanomo.
Uz kokia tu seima zmogau kalbi? Tu paniekini savo tevus ir pripazysti kazkoky svetimtauty, tai baisu!!! Kur ritasi pasaulis ?
Pasaulinės religijos buvo įkurtos keturių didžių asmenybių: Jėzaus, Muhamedo, Konfucijaus ir Budos. Visos jos peržengė savo šalių ribas – Jėzus buvo žydas, Muhamedas gimė Mekoje, Konfucijus Kinijoje, o Buda dabartinio Nepalo teritorijoje. Ar jūs taip pat priekaištausite Lietuvos katalikui, kad jis išdavė Lietuvą, nes pripažįsta svetimtautį žydą, kuri laiko dar aukščiau nei tėvus, jis Jėzų laiko Pačiu Dievu?
Sun Myung Moon yra žmogus, tačiau gimęs be nuodėmės. Jis yra tobulas Adomas, o jo žmona – tobula Ieva, Tikrieji žmonijos Tėvai. Tik gavus TT palaiminimą santuokai mums atleidžiama gimtoji nuodėmė. Dievas pasirinko Izraelį prieš keturis tūkstančius metų, tačiau po to, kai buvo nužudytas Jėzus, išrinktaisiais žmonėmis tapo krikščionys. Šiuo metu Dievo siųsta svarbiausia asmenybė yra Sun Myung Moon, atėjęs kaip Mesijas, Kristus tam, kad užbaigti Jėzaus misiją. Kuo įsakysite sekti: Dievu ar žmonėmis? Mano tėvai, mano šalis nežino Dievo valios ir ja neseka. Mesijas žino Dievo valią, todėl ir sekti reikia juo. Tą pasirinkimą padaryti lengva perskaičius Dievišką Principą, kuris atsako į svarbiausius klausimus. Siūlau pasidomėti prieš rašant ir piktinantis.