Šis žaidimas toks senas ir apipintas istorijomis, kad jo pradžia yra virtusi legenda. Populiari istorija skelbia, kad Yo šalies (2356-2255 pr. Kr.) valdovas paprašė savo patarėjų padėti išauklėti savo neklusnų ir kvailą sūnų Dandžu. Premjeras nudžiugino rūmus išrasdamas Baduk žaidimą. „Dabar jis išmoks kaip valdyti, žaisdamas žaidimą! Nuostabu!”, – pamanė valdovas. „Nuobodu“, – nusprendė Dandžu – „tas, kas pradeda pirmas, laimi“. Dandžu nesuprato, kad Baduk, kaip ir kare, geresnė strategija ir taktika laimi, nežiūrint į tai, kuris pradeda pirmas. Pasipiktinęs sūnaus nesugebėjimu įvertinti Baduk ir baimindamasis to, kas atsitiks, jei Dandžu ims vadovauti armijoms, karalius paskyrė premjerą karalystės įpėdiniu.
Iš tikrųjų yra žinoma, kad Baduk gimė dabartinės Kinijos teritorijoje prieš kelis tūkstančius metų. Manoma, kad Baduk atsirado iš astronomijos ir būrimo skaičiavimų. Tikima, kad šis žaidimas pasiekė Korėją prieš du tūkstančius metų Trijų Karalysčių laikotarpiu pirmame amžiuje pr. Kr. Yra paplitusi nuomonė, jog Pekče karalystė eksportavo Baduk į Japoniją imperatorės Suiko valdymo metais (500-ieji). Japonijoje Baduk buvo valdovo aplinkos intelektualinis laisvalaikis iki tol, kol žaidimas plačiai išpopuliarėjo strategisto ir taktiko Tokugavos metu, kuris suvienijo šalį apie 1600-uosius.
Korėjiečiai žaisdavo šiek tiek savaip, kol Čo Nam-čul atnešė šiuolaikinę Go žaidimo formą iš Japonijos apie penkiasdešimt metų atgal. Dabartinis Go, arba Baduk – kaip jis yra vadinamas Korėjoje, paplito po šalį labai greitai. Šiuo metu Korėjoje Baduk žaidžia devyni milijonai (palyginimui Kinijoje dešimt milijonų, o Japonijoje trys milijonai). Nuo 1990-ųjų geriausiųjų pasaulio žaidėjų titulus laimi tik korėjiečiai palikdami už nugaros kinus ir japonus.
Šio žaidimo taisyklės yra tokios paprastos, kad net 3-4 metų vaikai sugeba žaisti. Piešinėlių dėlionės iš akmenėlių ant lentos ar stebint vyresnius vaikus ar suaugusius žaidžiant jau pakankama sąlyga, kad sukelti jų įgimtą smalsumą ir vaizduotę. Žinoma, juos reikia prižiūrėti visą laiką, nes akmenėliai yra panašūs į saldainius. Kai tik noras paragauti akmenėlių praeina, vaikai išmoksta žaisti stulbinančiu greičiu. Jie dažnai pralenkia suaugusius ir pasiekia profesionalų lygį net būdami vienolikos metų amžiaus. Vaikai ne tik lengvai išmoksta žaisti, tačiau daugelis yra įsitikinę, kad šis žaidimas padidina jų IQ ir mokymosi potencialą.
Baduk žaidimas yra kūryba, o ne „teisingas“ žaidimas. Vaikai yra natūralūs žaidėjai, todėl suaugę turi leisti jiems žaisti per daug nesikišant. Ir pasiruoškite būti nustebinti.
Azijoje žaidimas yra apsuptas etiketo. Iš tikrųjų daugelis žmonių nelaiko Baduk žaidimu, o menu. Senovėje kinų džentelmenas turėjo įvaldyti keturias meno rūšis: styginį muzikos instrumentą Guqin, Baduk, kaligrafijos meną ir tapybą. Baduk etiketas funkcionalus ir paprastas, o jo paskirtis pagerinti žaidimą. Šešios paprastos etiketo taisyklės:
-
Būkite mandagus, net jei Jūsų partneris nėra.
-
Prieš pradedant žaisti žaidėjai pasisveikina vienas su kitu, paprastai nusilenkdami.
-
Būkite ramus. Jaudinimasis padarys jus nervingais.
-
Žaiskite su pasitikėjimu. Mokykitės iš klaidų.
-
Tapkite garbingu pergalėje ir dėkingu pralaimėjime.
-
Visada pasidėkite akmenukus į šalį ir padėkokite partneriui prieš išeidami.
Daug populiaresni šachmatai yra pagrįsti viduramžių karo scenarijumi, kur vienas laimi, kai kitas žūva, tačiau Baduk žaidimo esmė yra sukurti harmoniją ir balansą tarp dviejų pusių, todėl tai gera politikos ir ekonomikos imitacija. Išmokę šį žaidimą, jūs išmoksite antikinę „kalbą“, kurią supranta ir naudoja daugiau kaip šimtas milijonų žmonių. Žinoma, žaidimo įpročiai gali šiek tiek skirtis kiekvienoje šalyje, bet pagrindinės taisyklės ir struktūra yra tokios pat senos kaip ir Egipto piramidės
