“Свою жену не ругаю. Её никогда я не брошу. Это ведь со мной она стала плохая. А брал то я её хорошей…” (cituoju Majakovskį).
-
Blog Stats
- 78,830 hits
Mano Twitter
- I liked a @YouTube video http://t.co/D9yh1k1A Japanese Tea Ceremony 1 day ago
Puslapiai
-
Top Posts
- Komentarai perskaičius knygą "TIKSLAS", autorius Eliyahu M.Goldratt Jeff Cox
- Trys dvasiniai vaikai - pagrindas šeimai
- Pozityvioji psichologija
- Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo organizuojant ir teikiant socialines paslaugas
- Dievas sukūrė žmogų kaip Savo meilės objektą
- Etika ir dorovė žmogui suteikia vertę (LT, RU, EN)
- Apie naujus vėjus krikščionybėje: tradicinė ir organiška bažnyčios
Turinys
Archyvai
-
Paskutiniai komentarai
-
My Photos
More Photos -
Kuo aš domiuosi Internete?
Graži šeima!
Turbūt daug tobulesnė už daugelį kitų…
O kaip elgiasi tavo vaikai tarpusavyje?
Ar mielai dalijasi žaislais? Nepavydi, kai kuris nors gauna daugiau saldainių ir pan.?
Ar tu pastebėjai, kad jie yra KITOKIE? Be nuodėmės…
Keturiems šventiesiems (Jėzui, Budai, Konfucijui ir Muhamedui) nesenai buvo užduotas klausimas: “Koks svarbiausias Tikrųjų Tėvų nuopelnas?” Jie paminėjo du dalykus: pirma, jie atskleidė gimtosios nuodėmės šaknį, antra, įkūnijo tikrąją meilę. Visos Tikrųjų Tėvų palaimintos šeimos turi padaryti tą patį. Visas Tikrųjų Tėvų mokymas kalba apie žmogaus atsakomybės dalį, kurią mes, kiekvienas turime išpildyti, kad būtų įgyvendinta Dievo Valia – įkurta Dievo Karalystė žemėje. Nebus sukurta DK danguje, tol kol nebus sukurta DK žemėje, nes žmogus patekęs į dvasinį pasaulį, turi labai ribotas galimybes kažką pakeisti.
Mano šeima seka Tikrųjų Tėvų keliu, todėl gavę Šventos Santuokos Palaiminimą, mums buvo nukirsta gimtosios nuodėmės šaknis ir mūsų vaikai pirmą kartą žmonijos istorijoje gimė ne šėtono, o Dievo giminėje. Tačiau, jei pulti į nuodėmę sugebėjo net Adomas ir Ieva, kurių aplinka buvo tyra, be jokio blogio, tai juo labiau pulti gali mūsų vaikai, kurie auga šėtono pasaulyje. Todėl mūsų žmogaus atsakomybės dalis yra surasti tris pagrindinius apaštalus, kad mūsų šeima galėtų būti apsaugota. Trys pagrindiniai apaštalai simbolizuoja tris archangelus, kurie turėjo rūpintis Adomu ir Ieva nuo gimimo (A ir I neturėjo fizinių tėvų, todėl jais rūpinosi archangelai, kurie užėmė mokytojų ir tarnų padėtį) iki jų santuokos. Deja, vienas iš jų, archangelas Liuciferis, sugundė Ievą ir tapo jos vyru, kai ji dar buvo nepilnametė (14-16 m.). Ieva, po nuopuolio su Liuciferiu supratusi, kad jos Dievo skirtas vyras buvo Adomas, jautė sąžinės graužimą ir sugundė Adomą, norėdama sugrįžti pas Dievą. Tačiau čia abu jie sulaužė Dievo priesaką “Nevalgyk, mirsi”. Ir tai yra nuodėmės šaknis.
Mes, mūsų palaiminta šeima sukursime pagrindą startui, tik tada, kai turėsime aštuonis šeimos narius, tiesa, aš apie tai kalbėjau savo straipsnelyje “Trys dvasiniai vaikai – pagrindas šeimai”.
Mano vaikai sugrįš į šėtono pasaulį ir puls, jei trijų archangelų padėtyje esantys žmonės neįvykdys savo atsakomybės… O skirtumas tarp mūsų ir kitų vaikų yra dvasinis, kuris matomas iš dvasinio pasaulio. Nors iš išorės visos šeimos atrodo panašiai, tačiau skirtumas tarp mūsų ir kitų vaikų būtų suprantamas, jei palygintume karališkoje šeimoje gimusį ir tarno šeimoje gimusį arba deimantą ir paprastą stiklą.
Mūsų vaikai gyvena taip, tarsi dvasinis pasaulis jiems būtų tokia pat realybė kaip fizinis pasaulis. Iš tikrųjų Biblijoje sakoma, kad fizinis pasaulis yra dvasinio pasaulio kopija ir šešėlis. Dėl pavydo DP rašoma, kad pavydas yra būdingas ir tobulam žmogui, nes jis stumia jį stengtis ir daryti daugiau ir geriau. Pavydas yra meilės siekio šalutinis produktas, kuris yra neišvengiamas, kaip ryškioje šviesoje atsirandantis šešėlis yra neišvengiamas. Pavydas nėra blogis, blogis atsiranda, jei juodo pavydo vedami mes pažeidžiame Dievo kūrimo principus įsitraukdami į davimo ir ėmimo veiksmą su šėtonu. Tai ir yra nuodėmės apibrėžimas. Išoriškai Adomas ir Ieva nepasikeitė ir po nuopuolio atrodė taip pat. Pasikeitė jų kraujo giminystės linija, nors Dievas liko jų kūrėju, tačiau šėtonas tapo jų tėvu, nutrūko Adomo ir Ievos ryšys su Dievu ir dvasiniu pasauliu.
Todėl mes, kaip palaiminta šeima turime atsakomybę sukurti ir įgyvendinti NAMŲ BAŽNYČIĄ, kuri taps DK žemėje pagrindu. Tikrasis Tėvas kiekvienai palaimintai šeimai suteikė Genties mesijų atsakomybę, kas reiškia surasti ir palaiminti 430 šeimų. Tuo mes ir užsiimame ten, kur šiuo metu gyvename. Religijų ir politikos laikotarpis jau praeityje, dabar atėjęs laikotarpis yra šeimos, kurioje įgyvendinta tikra meilė, laikotarpis.
Mūsų vaikai visų pirma kitokie, nes jie myli Dievą ir Tikruosius Tėvus. Nuopuolis įvyko dėl melagingos meilės, todėl atstatymas įmanomas tik tikros meilės dėka. Jei krikščionys, budistai, konfucianistai ir musulmonai, tą meilę ir pagarbą, kurią jaučia savo religijų įkūrėjams, atiduotų Tikriesiems Tėvams, DK žemėje būtų sukurta automatiškai. Nes kaip paklusnūs ir ištikimi vaikai klauso savo tėvų, taip mes turime klausyti Tikrųjų Tėvų, Dangiškojo Tėvo tikrosios meilės įkūnijimo, ŽODŽIŲ. Adžu!
Gaila, kad nebėra naujų straipsnių… Būdavo l. įdomu pasiskaityti.
Kuo užsiėmęs dabar?
Gal įstojai į doktorantūrą?
Į doktorantūrą nutariau šiemet nestoti. Reikia padaryti pertrauką akademinėje karjeroje. Juolab grįžau į gimtuosius Šiaulius tam, kad pritakyti praktikoje savo žinias, įgytas teologinėje seminarijoje. Grįžau į Lietuvą rugsėjo 3 d., iki dabar spėjau sudalyvauti seniūnaičio rinkimuose ir buvau išrinktas. Mano magistro tezė dabar gali būti išbandyta praktikoje, nes kaip seniūnaitis privalau rūpintis kaimynais (beveik 500 gyventojų). Žinoma, tai negali būti darbas, nes seniūnaitija yra mažiausias administracinis vienetas, todėl dirbama visuomeniniais pagrindais.
Su visa šeima apėjome visus tris tūkstančius seniūnijos gyventojus ir su jais susipažinome. Susipažinome ieškodami vaikų, kurie, būdami pradinių klasių mokiniai, po pamokų praleidžia laiką vieni. Sukūrėme prailgintos dienos grupę, kurią jau lanko trys antrokai.
Sekanti problema, kuria pradėjome spręsti, tai ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai, kurie dėl vietos stokos nepateko į darželį. Nutarėme įkurti privatų darželį. Todėl antrą kartą lankomės pas visus seniūnijos gyventojus ir ieškome vaikų nuo 2 iki 7 metų.
Šiauliuose pradedu taip pat naują projektą – kuriu Korėjos kultūros klubą, kuriame dėstysiu korėjiečių kalbą, antropologiją, religijas. Į šį klubą kviečiu visų Šiaulių gimnazijų auklėtinius.
Taip pat jau suradau patalpas WHD, tradicinio kovos meno treniruotėms, kurios prasidės kitą savaitę. Į ją pakviesiu pradinių ir pagrindinių mokyklų mokinius.
KItais metais Šiaulių universiteto humanitarinis fakultetas priims mane į darbą – dėstyti korėjiečių kalbą ir kultūrą. Ir kitais metais stosiu į doktorantūrą.
Šiemet turiu investuoti į savo seniūnaitiją, seniūniją ir gimtąjį miestą.
Dėl rašymo bloge – geriau žvirblis rankoje nei briedis girioje. Šiuo metu turiu dirbti lokaliai, Lietuvos ar pasaulio mastu darbas Internete – kąsnis per didelis. Tačiau blogo rašymo neatsisakau, jei kas užduos klausimų – būtinai atsakysiu.
Tai doktorantūra Lietuvoj studijuosi?
Labai smagu, kad esi toks aktyvus!
Jaučiu, kad tu labai nepasakoji savo religinės pasaulėžiūros?
Juk žmonės labai baikštūs… Tik suuostų ir iš karto visi išsigąstų
ir atsisakytų visko, ką gera darai…
Nors Šiauliai gal tolerantiški…
Edukologijos doktorantūrai nutariau pasiruošti. Norėčiau surasti profesorių, kuris galėtų būti mano vadovu švietimo filosofijos srityje, kuria labiausiai domiuosi. Deja, Šiaulių universitete tokio neradau. Teks ieškoti Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.
Susiveinijimo bažnyčia niekada neturėjo egzistuoti. Sun Myung Moon pradėjo savo veiklą 1945 m. kaip Antrojo Atėjimo Mesijas. Korėjiečiai krikščionys turėjo tapti išrinktaisiais žmonėmis ir, sulaukę taip ilgtai laukto Mesijo, panaudoti savo ryšį su JAV krikščionybe, kad Mesijas būtų priimtas visame pasaulyje. Jei visi Dievo apvaizdos iškelti asmenys būtų išpildę savo atsakomybę, Dangaus Karalystė žemėje būtų buvusi pastatyta per septynerius metus, iki 1952. Tačiau kada Korėjos krikščionys ėmė persekioti Mesiją, jis buvo priverstas įkurti Susivienijimo bažnyčią 1954 m. 40 metų Susivienijimo bažnyčia sugaišo tam, kad atpirkti krikščionybės pagrindą. Jau 1996 m. Tikrasis Tėvas paskelbė, kad religijos nebevaidina lemiamo vaidmens žmonijos istorijoje, kaip nevaidina lemiamo vaidmens ir politika. Svarbiausias akcentas iki TSRS žlūgimo buvo antikomunistinė veikla, nuo 1996 m. kai buvo įkurta Šeimų federacija pagrindinis dėmesys yra skiriamas šeimos vertybėms (skaistybė iki vedybų ir ištikimybė santuokoje). Tačiau po 2000-ųjų metų didelis dėmesys Susivienijimo judėjime yra skiriamas dvasiniam pasauliui. Praktiškai nereikia įrodyti Dievo egzistavimo, pakanka turėti patyrimų su dvasiniu pasauliu, kad suprasti, kad dvasinio pasaulio centras – Dievas – privalo egzistuoti. Todėl mano pasaulėžiūra ne visai religinė tradicine prasme.
Dabar visas dvasinis pasaulis yra nusileidęs į žemę ir liudija apie Mesiją. Žmonės patiria sapnus ir regėjimus, mato vizijas. Tiesiog neišklausę DP jie negali suprasti savo patyrimų konteksto. Tradicinių religinių institucijų.pastoriai, kunigai, rabinai, imamai stengiasi neigti tokių tikinčiųjų patyrimus, priskirdami juos šėtoniškai veiklai. Todėl tradicinės religijos silpsta ir daug nuoširdžių tikinčiųjų lieka su savo patyrimais patys ieškodami atsakymų iki tol, kol nesutiks Mesijo, kuris yra antrasis Budos, Konfucijaus, Jėzaus, Muhamedo atėjimas viename asmenyje. Visas dvasinis pasaulis žino, kad Sun Myung Moon yra Mesijas, todėl liudija apie jį. Jei tikintysis užduoda maldoje klausimą apie tai, jis neišvengiamai gaus atsakymą.
Mano veikla Šiauliuose atrodo esanti išorine, tačiau kasdien maldoje su žmona praleidžiame po keturias valandas, kad ji turėtų gilias dvasines šaknis. Tokiu būdu visa mano veikla yra apsaugota iš dvasinio pasaulio ir jei atsiras žmonės, kurie bandytų (panašiai kaip Saulius, vėliau tapęs apaštalu Pauliumi) persekioti ir trukdyti šiai veiklai, dvasinis pasaulis gali jį nubausti, net paimti pas save. Aš nebijau mirties, o baukštūs žmonės bijo visko…
40 m. dykumos laikotarpis Susivienijimo bažnyčiai yra pasibaigęs, dabar laikas apsigyventi savo gimimo vietose ir tapti giminės mesijais visoms Palaimintoms šeimoms. Mes niekuo nesiskiriame nuo kitų šalia gyvenančių šeimų, išskyrus tai, kad esame Dievo giminės dalis, o mūsų namai – bažnyčia su Tikrųjų Tėvų tradicija, gyvenanti dvasinio pasaulio akivaizdoje.
Tikrasis Tėvas moko, kad giminės mesijas pradžioje turi sukurti išorinę DK žemėje, todėl mes sprendžiame skaudžiausias visuomenės problemas mūsų seniūnijos teritorijoje – tai yra vaikai. Kada žmonės dėkingumo vedami panorės sužinoti daugiau, jie išgirs ir mokymą, DP ir UT. Tarnauti visuomenei negali sutrukdyti niekas. Krikščionys atsisakė išnuomoti mums patalpas, tačiau mes išlikome draugais ir sukūrėme artimus santykius. Planuoju atsispausdinti šimtą vizitinių, kur įdėsiu ir savo blogo adresą. Tačiau Lietuvoje nepriimta su nepažįstamu žmogumi aptarti savo pasaulėžiūros klausimus – todėl kol kas ir netenka apie tai kalbėti, vyksta tik susipažinimo procesas. Aš liksiu savo gimimo vietoje iki gyvenimo pabaigos, todėl natūraliai visi ateis ir taps Dievo giminės dalimi laikui bėgant. Tai nulemta iš aukščiau.
Nei viena religija ar dvasinis mokymas nesivystė be persekiojimų. Persekiojimas mūsų supratimu yra sveikintinas. Net moksle pirma kolegų reakcija į naują išradimą yra “negali būti”, vėliau yra pasakoma “tame kažkas yra” ir tik vėliau, kai amžininkai išmiršta, nauja karta priima naują atradimą sakydama: “o mes taip ir galvojome!” be jokio pasipriešinimo.
Lietuva (kaip ir visas pasaulis) šiuo metu yra tapusi “bananų respublika”, savo mentalitetu nesiskirianti nuo bet kurios trečiojo pasaulio šalies, Afrikos ar Lotynų Amerikos valstybių. Tai liudija ir Kedžio nnužudymo istorija, kuri rodo, kad aukštuose valdžios sluoksniuose veisiasi pedofilai, teisėsauga yra visiškai paralyžuota, žiniasklaidoje bet kuris žurnalistas gali būti nupirktas už dešimt tūkstančių litų ir daugelis moka žurnalistams tik todėl, kad jų nešmeižtų. Tokioje situacijoje Šiauliai nieko nesiskiria nuo likusios Lietuvos. Jie nebus tolerantiški bet kokiai iniciatyvai, nes žmonės yra apsitvėrę nepasitikėjimo siena ir egoistiškai rūpinasi tik savimi. Tai galima pralaužti gyvenant altruistiškai (girdėjau tokį Jėzaus stebuklo, kurio metu buvo pamaitinti penki tūkstančiai dviem žuvimis ir penkiais kepalėliais – kai Jėzus jais pasidalijo, visi žmonės ištraukė maistą, kurį slėpė tik sau. Žmonės buvo praktiški, jie išėjo su maistu klausytis Jėzaus, bet maistą slėpė iš egoizmo). Televizorius plauna smegeninę tautai, kuri gyvena “duona ir žaidimais”. Kad pažadinti žmones iš šios apatijos, reikia tapti jų šeimos dalimi, sulipdyti ir suremontuoti šeimas vietinėje bendruomenėje ir tada, pasikeitus jų kultūrai, natūraliai pasikeis ir tautą.
Šiuo metu meilužiai ir meilužės turi aukštesnį statusą negu teisėti sutuoktiniai, gyvename išmirštančioje tautoje, iš kurios visi bėga. Jei kada ir buvo laikas, kai žmonės ieško Mesijo – tai jis dabar. Tikrasis Tėvas ne kartą sakė, kad jeigu pasaulis ir toliau neigs jį ir jo nepriims, visa žmonija bus įvaryta į akligatvį, kuriame klausimas bus labai kategoriškai užduotas: “arba žūti arba būti”. Būvimas bus įmanomas tik tada jei bus priimtos universalios tiesos, atneštos Mesijo dėka. Jei tokių bendrų etikos ir moralės supratimo (Dievo akimis žiūrint) nebus priimta, kils karas, kuriame žus šeši šimtai milijonų.
Šiandien žmonės neturi ateities vizijos ir žmonijos istorijos koncepsijos. Jei man duos teisę išsakyti mano mintis ir aš būčiau išgirstas, esu tikras, kad būčiau ir suprastas. O persekiojimas yra gerai, daug blogiau abejingumas. Kol kas savo pasaulėžiūrą išreiškiu RES NON VERBA (“ne žodžiais, o darbais”).
Vargas tiems kurie gyvens sone taves
Susivienijimo bažnyčia skiriasi nuo likusių religijų, nes atėjo jas visas išpildyti ir užbaigti. Sun Myung Moon yra ne tik antrasis Mesijo atėjimas krikščionims, jis yra ir antrasis Muhamedo, Budos, Konfucijaus atėjimas, užbaigiantis ir paaiškinantis jų mokymus. Krikščionių santykis su Dievu – tai vaikų ir tėvų santykis, jie vieninteliai vadina Dievą Dangiškuoju Tėvu. Islamas su judaizmu, Dievą laiko nors ir asmenybe, tačiau žmogus nusižemina ir pastato Dievą į šeimininko, o save į tarno vietą. Budizmas, konfucianizmas, taoizmas, induizmas net neturi Dievo kaip asmenybės idėjos, o greičiau kaip abstrakčią energiją (tarkim Yang ir Yin).
Kuo skiriasi Susivienijimo bažnyčia? Ji yra TĖVŲ religija, kur mes, nors ir esame Dievo vaikai, tačiau atsakome į Dievo meilę ne tik tikėjimu, kaip krikščionys, bet ir prisiimdami atsakomybę Dievo apvaizdoje. Krikščionys yra įvaikinti, įsūnyti, įdukrinti per Šv. Trejybę, kuri yra dvasinė. Mes, Susivienijimo bažnyčios nariai, esame įskiepijami į dvasinę ir fizinę trejybę, kuri sudaryta iš Dievo, Tikrojo Tėvo (Sun Myung Moon) ir Tikrosios Mamos (Hak Dža Han) per šventos santuokos palaiminimo ceremoniją. Iš esmės religijos laikas baigėsi, nuo šiol Dievas gyvena Palaimintose šeimose, tame tarpe ir mano šeimoje, kur įkūnyjamos keturios meilės sferos: vaikų, brolių ir seserų, sutuoktinių ir tėvų meilė. O jūs sakote “vargas tiems, kurie gyvens šalia manęs”? Kaip tik yra priešingai. Krikščionys ir likę žmonės nesupranta gimtosios nuodėmės šaknies, jie mano, kad tai kažkoks mistinis vaisius, kurį suvalgė Adomas ir Ieva. Tačiau tai buvo seksualinis aktas. Pirmas, tarp Ievos ir archangelo Liuciferio, antras – tarp keturiolikmečių, Ievos ir Adomo, iš kurių atsirado visa žmonija. Norint pakeisti žmonijos priklausomybę šėtonui, puolusiam angelui (kuris kontroliuoja mus iš dvasinio pasaulio per visą žmonijos istoriją), mes privalome atgimti iš aukšto per Tikruosius Tėvus. Žinoma, iki šiol krikščionys gimdavo iš aukšto per Jėzų ir Šventą Dvasią, tačiau tai buvo dalinis – dvasinis išgelbėjimas. Tikrieji Tėvai atneša pilną, tiek dvasinį, tiek fizinį išgelbėjimą, kuris randamas Palaimintoje šeimoje. Todėl ne vargas, o džiaugsmas tai šeimai, kuri priims Dievo meilę į savo šeimą ir ją paveldės. Tokiai nereikalinga jokia religija, jokios maldos ar pamaldos bažnyčioje. Ji pati bažnyčia, NAMŲ BAŽNYČIA. Štai taip ir gyvena mano šeima (žinoma, mes dar netobuli, reikia keleto kartų, kad išvalyti nuodėmių, prisikaupusių per istoriją, dėmes).