Visi keturi religijų įkūrėjai yra vieningi ir kartu dirba dvasiniame pasaulyje, siekdami Dangaus Karalystės. Aš kalbu apie Jėzų, Budą, Konfucijų ir Muhamedą. Teko perskaityti jų laiškus iš dvasinio pasaulio, skirtus krikščionims, judėjams, budistams, konfucianistams, musulmonams ir visiems geros valios žmonėms. Dr. Sung Han Lee, (Sun Myung Moon mokinys, kuris susistemino Unification Thought, remdamasis Tikrojo Tėvo mokymu) po mirties dvasiniame pasaulyje vykdo evangelinę veiklą, kurios pasekoje daugelis įžymių žmonių dvasiniame pasaulyje išgirdo DP ir UT ir tapo lektoriais patys. Čia noriu pacituoti keletą žymiausių komunizmo atstovų laiškų iš dvasinio pasaulio.
Karlas Marksas 2002 m. balandžio 18 d. perdavė tokius žodžius: “I denied God and shouted loudly with confidence to the extend that people believed me more than God.” Toliau po susitikimo su Dr. Sung Han Lee jis pasakoja: “I felt that my theoretical paradigm was crumbling as I listened to his Godism lecture. At the same time my pride was damaged severely.” Vėliau Marksas patyrė Dievą ir išgirdo Jo žodžius jam: “Look at that. The poor children of God are groaning here. Save them. Be responsible for them. God is the parent of all human beings.” Ir Karlo Markso išvada buvo tokia: “All the thinkers in this cosmos! /…/ The Divine Principle and Unification Thought express the original standarts that open the way of salvation, so you must read them. I ask this of you seriously.”
Leninas, po susitikimo su Dr Lee, perduoda: “It is proper if you define me as blind because I insisted that only things we can see exist. /…/ I live here with the mind of a beggar, drawn into miasma of countless conflicts. It is natural that Communist countries die out.” Jo didžiausias prašymas komunistams yra toks: “Please study the Divine Principle in detail. Please receive the thought of Reverend Moon and study it deeply.”
Stalino žinutė iš dvasinio pasaulio (datuota 2002 m. balandžio 19 d.): “I was a dictator and a mad man. It would have been better had my life on Earth not existed. This is my story in a nutshel. /…/ I am very sad and in pain.” Stalino palinkėjimas mums toks: “First, know and believe in God and attend Him. Second, completely clarify your way of life.”
Mao Tse Tung perduoda: “I wished to have my followers worship me rather than God. /…/ The four great saints tried to comfort me, telling me that God, as the Parent of humankind, forgives everything.” Jis paaiškina savo padėtį dvasiniame pasaulyje taip: “I lived under an old tree, because everybody hated me. It was the only place I could hide.” Žmonėms, gyvenantiems Žemėje, jis perduoda: “Human beings will perish if they do not follow Godism.”
Viačeslav Molotov pranešimas: “During my earthly life, I abused my power and authority. I am now covered with blood from constantly being stoned. Now matter how much I try to avoid stones and rocks, they are constantly being thrown upon me.” Jo išvada: “Communism will definitely fall. /…/ Reverend Moon is living on the Earth. Unless you inherit His ideology, you will never live a true life.”
Lenino žmona, N.K.Krupskaya perduoda: “Now I am living at the place where a lot of aborted fetuces are dying.” Jos pasiryžimas toks: “I will study Divine Principle steadily. /…/ I am confident that I can be a wonderful lecturer. /…/ From now on, I’ll live centered on Godism.
Leonidas Brežnevas pasakoja apie savo padėtį dvasiniame pasaulyje taip: “As I treated precious human beings as animals, I live here in a zoo. Do you understand what it means? Only animals live in a zoo. I live with them. /…/ Trying to live with animals, I crawled on my hands and feet as an animal does. I was so lonely that I wanted to be friends with animals. So I tried to eat as an animal does instead of with my hands.” Pabaigai jis kreipiasi į savo draugus: “Communist countries must apply Unification Thought and the Divine Principle in their organization. This is the only way your governments can be revived. If not, they will perish; not just perish, but die a miserable death.”
Yuri Andropov prisipažįsta: “I committed a cruel act when I was on the verge of coming to the spirit world from the Earth in order to avoid death. I was so cruel that I ate the liver of living man to save my own life. But nonetheless I came to the spirit world just as other people do. I found that death is not the end of everything, but that spirit world actually exists. Can you imagine what kind of punishment I endure here? I live in a stable and eat nothing but dog intestines. That is my life. It was not God who gave me this punishment. I put myself here.” Jo palinkėjimas draugams-komunistams toks: “There is no getting around the Heavenly rule. The disaster spread by Communism will appear just as it is. Do you think God wants humanity to perish? God is love and He is the Parent of humankind. Remember this profoundly and change everything as soon as possible.”
Dvasinis pasaulis yra realus ir jis panašus į fizinį pasaulį, išskyrus tai, kad jame nėra laiko ir erdvės, tai mūsų svajonių pasaulis. Tačiau jame įkūnyti savo svajones gali tik Dievo žmonės, o žmonės, kurie ateina į dvasinį pasaulį nepažinodami Dievo, patenka tarp panašių į save. Skirtingai nuo fizinio pasaulio, dvasiniame pasaulyje dvasiniai dėsniai yra absoliutūs, todėl pasislėpti ir ignoruoti jų yra neįmanoma. Tik fiziniame pasaulyje mes galime vaidinti, kad Dievo nėra ir mes arogantiškai galime elgtis kaip norime… Tačiau dvasiniame pasaulyje tai neįmanoma.
Šaltinis: http://www.messagesfromspiritworld.info/
Šiaip man jūsų ideologija priimtina, bet šios žinutės iš Anapus atrodo keistai…
Aš manau, kad pomirtinis gyvenimas turėtų būti visiškai kitoks, ir mes jį sunkiai įsivaizduojame, čia kaip negimusiam kūdikiui sunku įsivaizduoti, kas laukia po gimimo. Juk ten nėra nei laiko, nei erdvės, todėl ir pats mąstymas, minčių generavimas turėtų būti kitoks, kažkaip man įsivaizduojasi, kad ten yra nuolatinė gera, arba bloga būsena, tarsi amžinybę išgyveni tai, ką šiame gyvenime padarei geriausia.
Jūsų bažnyčia turbūt kaip ir katalikų bažnyčia, gyvybę laiko nuo kiaušialąstės apvaisinimo momento?
O jei tada toks vaisius žūva? Arba abortas būna… Eina tas žmogus į dangų? Ir gali po to siųsti žinutes per mediumus?
O jei žmogus būna psichiškai atsilikęs, pragyvena gyvenimą, ir net kalbėti neišmoksta dėl silpnaprotystės, arba apskritai smegenys mirusios būna.
Ką tokie žmones išgyvena pomirtiniame gyvenime?
Jų protas tampa brandus?
Į šį tavo įrašą žiūriu gan kritiškai, bet ne neigiamai, tiesiog tos žinutės atrodo pritemptos… nes sunku jas patikrinti…
Ir man atrodo keistai, nes tai taip pat sunku paaiškinti, kaip paaiškinti vaisiui mamos įsčiose apie fizinį pasaulį. DP paaiškina, kad dvasinis ir fizinis pasauliai yra susiję kaip subjektas ir objektas, priežastis ir pasekmė, vidinis ir išorinis, siela ir kūnas, Biblijoje rašoma (Žyd 8, 5), kad fizinis pasaulis yra dvasinio pasaulio “kopija ir šešėlis”, todėl panašumų yra. Juolab, patekę į dvasinį pasaulį, mes turime būti pajėgūs jį suprasti ir jame gyventi, o tam mums duota fizinio gyvenimo treniruotė (juk vaisiui mamos įsčiose auga rankos ir kojos, kurių prireiks tik po gimimo – čia evoliucija pralaimi – iš kur vaisiui žinoti, kad ateityje jam jų prireiks?). Tačiau po nuopuolio mes praradome ryšį su Dievu ir dvasiniu pasauliu. Svarbiausias fzinio gyvenimo tikslas yra išmokti mylėti, nes dvasinio pasaulio oras yra meilė, neišmokę mylėti, mes dvasiniame pasaulyje jausimės taip blogai, kaip gimęs kūdikis, kuris negali kvėpuoti oru…
Pagal DP žmogus yra dualus: jį sudaro dvasinis “AŠ” (dvasinis protas ir dvasinis kūnas) ir fizinis “AŠ” (fizinis protas ir fizinis kūnas). Mums mirus mes atrodome taip, kaip atrodėme būdami gyvi, mūsų gyvenamoji vieta dvasiniame pasaulyje atrodo taip, kad tai būtų mums kažkas pažįstamo. Tarp kitko, šamanizme (ir kitose religijose) kalbama apie keturiasdešimt dienų pereinamą laikotarpį, kai angelai ir mirusių giminaičių dvasios mus lėtai supažindina ir palydi į dvasinį pasaulį. Mūsų niekas neverčia gyventi toje dvasinio pasaulio vietoje, kuri mums skirta, mes ten atsiduriame automatiškai, nes ši vieta atspidi mūsų sielos realybę ir dvasingumo lygį (jei jis nuodėmingas ir puolęs, kaip komunistų, jie pakliūva į pragarą, kur moka atpirkimą). Kaip mes galime pakeisti savo vietą dvasiame pasaulyje? Kad pakeisti savo vietą dvasiniame pasaulyje mums reikalingas fizinis kūnas, nes tik iš jo gaunami elementai gali pakeisti mūsų sielos charakterį. Todėl, jei mūsų palikuonys daro atitinkamas sąlygas už mus (meldžiasi, pasninkauja, galvoja apie mus, mus prisimena, daro kažką mūsų atminimui ir pan.) tai žmonių dvasiniame pasaulyje situacija keičiasi, nors labai lėtai. Daugelis dvasių pasirenka paprastesnį kelią, jei gali, jos sugrįžta į fizinį pasaulį, susiranda panašų asmenį į save, dirbantį ir turintį panašią misiją, kurią turėjo dvasia, būdama žemėje. Įtakodama gyvą žmogų, ši dvasia dalijasi elementais (kaip trupiniais nuo stalo, kurie lieka pavalgius) tuo atveju, jei asmuo su fiziniu kūnu, pasielgė taip kaip nori dvasia, nes dvasia gali sukelti gyvam žmogui mintis, troškimus, norus ir pan. Tiesa tokia, kad 80% minčių, kurias mes mąstome yra ne mūsų, o dvasių aplink mus. Bet tiesa ir ta, kad mes nepuolame jų vykdyti, o galime atsirinkti kurią mintį įgyvendinti. Tokiu būdu, iš daugelio dvasių aplink mus, mes duodame kelią tik toms, kurių sukeltų minčių mes klausome. Tai gali būti geros ar blogos dvasios, priklausomai nuo mūsų pasirinkimo.
Susivienijimo bažnyčioje tikima, kad dvasinis kūnas suteikiamas kartu su kiašialąstės apvaisinimu (tačiau jis dar nėra sąmoningas, abortų atveju dvasiniame pasaulyje lieka drebučių pavidalo dvasinis kūnas.) Psichiškai atsilikęs žmogus yra dominuojamas dvasių, jo paties siela yra išstumta, o jo kūnui vadovauja kiti. Vaikų ir kūdikių sielos dvasiniame pasaulyje auga atėję pas vaikus ir kūdikius fiziniame pasaulyje ir įtakodamos ir dalindamosis savo patirtimi, jie auga kartu su gyvaisiais.
Dėl abortų žinau tiek, kad Tikrosios Mamos mama, kuri mirė 1989 m. (mes ją vadiname DAEMONIM) siūlo išvalyti abortų pasekoje likusį dvasinį kūną, nes jis kaba ant mamos ir tai matosi iš dvasinio pasaulio. Abortas yra nuodėmė, bet dar didesnė nuodėmė yra seksualinis meilės aktas be Dievo palaiminimo (tai nuodėmės šaknis). Katalikų bažnyčia kovoja su nuodėmės pasekmėmis, kai reikėtų žinoti apie jos šaknį.
Apie Dangų: Danguje gyvena tik Palaimintos šeimos. Jėzus atidarė naują dvasinio pasaulio sritį – ROJŲ – tačiau Rojus tai tik laukiamasis kambarys prieš patenkant į Dangų. Neįmanoma patekti į Dangų nesukūrus šeimos (net Jėzui). Jėzus 1970-aisiais gavo Santuokos Palaiminimą su korėjiete (ji dar gyva, gyvena New Jersyje, JAV). Kai ji mirs, Jėzus su savo žmona pateks į Dangų, nes jie yra Palaiminta šeima.
Trumpai galiu pasakyti tiek: Sun Myung Moon pradžioje gavo Dievo ir dvasinio pasaulio patentą (išsikovojo dvasinį autoritetą), todėl niekas nepateks į Dangų neperėjęs per Palaiminimo vartus (net Jėzus).
Dr. Sang Hun Lee (intelektualas, kuris susistemino Unification Thought, remdamasis SMM mokymu) , kuris mirė 1997 m., išėjęs į dvasinį pasaulį, ėmė jį studijuoti ir sistemingai aprašyti. Jis parašė keletą knygų apie tai, nes norėjo padėti intelekto žmonėms žemėje geriau suprasti dvasinį pasaulį. Aš iš dalies remiuosi jo knygomis, iš dalies DP.
Visi žmonės dvasiniame pasaulyje ilgainiui pateks į Dangų (penktadalis dvasinio pasaulio žmonių jau gavo Palaiminimą – tai 400 milijardų porų). Dr. Sang Hun Lee skaito paskaitas dvasiniame pasaulyje, pradėdamas nuo pačių įžymiasių žmonių. Jie priima Mesiją ir Palaiminimą, nes išgirdę DP/UT supranta tiesą. Tokių žmonių dvasiname pasaulyje vis daugėja, jie nusileidžia į žemę ir įtakoja mus. Todėl absoliučiai, bėgant laikui, net patys didžiausi priešai ir skeptikai priims SMM kaip Mesiją. Juolab visi intelektualai supras DP/UT. Tai neišvengiamai atves pasaulį prie DK žemėje, tačiau procesas gali būti lėtas ir skausmingas, tai priklauso nuo žmonių atsakomybės, nes 80% dvasinio pasaulio dar vis gyvena pragare (pragaras tai vieta, kur nėra Dievo meilės).
Cha cha, o man Krupskaja visai ka kita sake.
Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis (šiuo atveju dvasinis pasaulis, kuriame gyvenama amžinai).
O tai tas aborto nužudytas vaisius būdamas drebučiu pomirtiniame gyvenime jaučia meilę? Kokia jo būsena? Jam reikia išpirkimo?
Su psichologinėm ligom yra ta problema, kad kai kurios yra genetinės, pvz. daunizmas. Todėl ten jau ne dvasių įtaka, o tiesiog fiziologinė liga, jis niekaip negali pasveikti, net ir išvarius blogas dvasias…
Čia ir kyla klausimas, kuris kankino filosofiją ilgus metus.
Kokia mąstymo, minčių, jausmų dalis priklauso nuo cheminių smegenų įvykių, o kuri priklauso dvasiai. Nes jei žmogus svaiginasi alkoholiu, tai įtaka jo fiziniam kūnui, ne dvasiniam, bet elgesys keičiasi.
Arba tas pats įgimtas protinis atsilikimas, jis yra biologinis (dėl chromosomų dauno atveju), arba kažkokie pažeidimai smegenyse kitais atvejais, tokie atvejai neišgydomi.
Čia kaip žmogus be kojos. Jis gali melstis kiek nori, būti tobulas kiek nori, bet koja jam neataugs… Jis nebent gali išmelsti, kad pasveiktų iš ligos, kai yra kelias atgal.
Bet jei žmogus turi dvasinių ligų (paranoja, šizofrenija), tai tikiu, kad malda gali padėti, nes yra kelias atgal.
Tu klausei: “O tai tas aborto nužudytas vaisius būdamas drebučiu pomirtiniame gyvenime jaučia meilę? Kokia jo būsena? Jam reikia išpirkimo?”
Negaliu atsakyti pilnai į šį tavo klausimą (tai techninė kalbos problema, nes visa info mūsų bažnyčioje yra korėjiečių kalba, todėl reikia laiko, kol tai yra išverčiama į kitas kalbas/arba laiko, kol aš išmoksiu korėjietiškai pakankamai gerai). Tačiau ilgą laiką mūsų bažnyčioje buvo manoma, kad kūdikiui suteikiama siela su pirmu oro įkvėpimu (gimimo momentas), tačiau visiškai nesenai man studijuojant seminarijoje, prof. Masuda (jo sritis etika) pranešė, kad Tikrasis Tėvas patvirtino, kad amžina siela suteikiama nuo vaisiaus užsimezgimo dar mamos įsčiose, kas keičia reikalus iš esmės. Taip pat, dalyvaujant dvasiniuose seminaruose, kuriuos organizuoja DAEMONIM per mediumą, užpildant anketą yra klausimas: “Cleansing the fetus (embryo)” ir smulkiau “Clear spiritual traces of past miscariages and abortions”. Todėl aš praeitame laiške parašiau, kad embrionas dvasiniame pasaulyje turi dvasinį kūną, bet nėra sąmoningas (greičiausiai neturi dvasinio proto).
Paskaičiau dar kartą Dr. Lee knygą apie Liuciferį ir kai kurias DAEMONIM kalbas iš dvasinio pasaulio, perduotas per mediumą. Atrodo, kad protėvių nuodėmės gali įtakoti kūdikį per virkštelę, kartu pakeisdami embriono sveikatą (sukeldami paveldimas ligas, pvz. dauno ligą. Gimtoji nuodėmė įtakoja mūsų DNK.). Tai paveldimų nuodėmių rezultatas.
Dėl alkoholio turiu bendrą supratimą, kad apsvaigęs nuo alkoholio žmogus yra daug geresnis dvasinio pasaulio receptorius (indėnai naudoja narkotikus, tarkim įvairius grybus, kad susisiekti su dvasiniu pasauliu). Dėl ligų Dr. Lee (prieš tapdamas Susivienijimo bažnyčios nariu jis buvo vidinės medicinos gydytojas) rašo taip:
“About 70 to 80 percent of all illnesses are the result of Lucifer’s invasion. Another 20 to 30 percent result from excessive fatigue and other environmental factors but these do not develop into tragic diseases. ” (šaltinis: http://www.messagesfromspiritworld.info/Lucifer/02.html#998961).
Siūlau bendram supratimui pasiskaityti Dr. Lee knygą, kuri kalba apie virškinimo trakto, kraujo apytakos, prostatos, kvėpavimo ir nervų ligas, apie ligas, kurias sukelia dvasinis pasaulis (Liuciferis ir mūsų protėviai).
Iš esmės apibendrinant Dr. Lee tvirtina, kad šiuolaikinė medicina buvo įkvėpta Dievo, todėl mes turime ja pasitikėti. Tačiau tais atvejais, kai ji bejėgė, mes turime per maldą aptikti dvasinę priežastį ir ją spręsti.