Aš pradėjau domėtis naujais vėjais krikščionybėje po to, kai po šešiolikos metų Susivienijimo bažnyčioje supratau, kad aš darau kažką ne taip. Ne, nesupraskite klaidingai, aš nepraradau tikėjimo, aš jį atgaunu. Aš supratau, kad mes darėme tą patį per tą patį vis tikėdamiesi kitokio rezultato. Po savo išradimo Tomas Edisonas pasakė: ”Dabar mes žinome tūkstančius būdu kaip negaminti elektros lempučių”.
Mūsų bažnyčioje, kaip ir protestantų bažnyčiose, skaičiai yra viskas. Kiek per savaitę įvyko paskaitų, kiek pinigų buvo surinkta, o kiek žmonių atėjo į sekmadienio pamokslą, oi, atėjo Palaiminimo metas, kiek žmonių užpildė anketas ar dalyvavo seminare ir t.t. Aš dabar žinau, kaip nereikia daryti bažnyčios, gal ne tūkstančius būdų, bet šimtus tai tikrai. Skirtumas tarp manęs ir Edisono dar yra tas, kad aš dar nesukūriau “teisingos” bažnyčios, tačiau, manau, kad einu teisingu keliu.
Tai kas gi vyksta krikščionybėje? Pasirodo, maždaug nuo 2000-ųjų metų maždaug milijonas krikščionių palieka bažnyčią kasmet. Ir įdomiausia yra tai, kad jie palieka bažnyčią ne todėl, kad prarado tikėjimą, o todėl, kad nori jį išsaugoti. Ką jie mato bažnyčioje be sekmadienio pamokslų ir aukojimų? Jie pavargo būti stebėtojais visą savo gyvenimą, jie nori būti dalyviais.
Susivienijimo bažnyčioje aš nebuvau stebėtoju. Ne. Aš dirbau nuo ryto iki vakaro kviesdamas žmones Gedimino prospekte ar Pilies gatvėje arba pardavinėdamas atvirukus Palangos kurorte vasaros metu. Taip dariau nei daug nei mažai – apie septynerius metus. Galų gale 2001 m. vasarą pasakiau sau gana dėl labai paprastos priežasties: aš nemačiau vaisių, kurie nors dalinai pateisintų investuotą laiką ir pastangas.
Panašiai vyksta ir protestantų bažnyčiose. Jie gal nedirba tiek valandų kiek mes, bet jie irgi užsivertę programomis, įvairiais seminarais, veiklomis. Daugelis JAV bažnyčių yra integravę apskaitos sistemas, kurios nenusileidžia didelių verslo korporacijų apskaitai, ypač mega-bažnyčios, kurių pajamos per metus yra milijonai dolerių. Jie žino viską apie savo tikinčiuosius: kiek kartų lankėsi, kiek pinigų paaukojo, kur gyvena ir kuo dirba, ir t.t.
Mega-bažnyčios išleidžia milijonus, kad pritraukti žmones vėl ir vėl. Iš kitos pusės Susivienijimo bažnyčios “fultaimeriai” (savanoriai, paskyrę visą savo laiką bažnyčiai) praleidžia daugiau kaip dešimt-dvylika valandų kasdien gatvėje liudydami, rinkdami lėšas, skaitydami paskaitas tol kol išvargę eina miegoti ir vėl viskas iš naujo…
Tai nėra blogai, bet neefektyvu. Tokiais tempais judėdami mes greitai gyvensime pasaulyje, kur tikintysis bus įrašytas į Raudonąją knygą kaip nykstanti rūšis (gal kiek padauginu, bet paryškinu savo mintį…).
Pažiūrėkime prie kokios išvados priėjo Frank Viola, norėdamas atgaivinti mirštančią krikščionybę.
Jis apibūdina institucinę bažnyčios organizaciją šitaip:
- Bažnyčios forma yra pirmoje vietoje – dvasininkai, personalas, programos, ritualai ir t.t. Bet nėra gyvybės.
- Viskam vadovauja profesionalus kunigas ar dvasininkas.
- Dvasininkas bando įkvėpti pasauliečius.
- Visos dvasinės vadovo užduotys skirtos tik “pašvestųjų” ratui (pamokslai, paskaitos, maldos, valdžia, pinigų skirstymas ir naudojimas ir t.t.).
- Per pamokslus visi dalyviai yra pasyvūs.
- Nariams bažnyčia – tai pastatas, denominacija ar sekmadienio pamokslas.
- Visi susivienija aplink tam tikrą doktriną ir papročius.
- Visa veikla palaikoma programų dėka.
- Kad išgyventų reikalingos nemažos lėšos, skirtos pastatui ir dvasininkui išlaikyti.
- Vadovybė yra hierarchiška, komandos keliauja iš viršaus žemyn.
- Sprendimą priima dvasininkas arba išrinkta nedidelė taryba.
- Dvasininkas yra bažnyčios lyderis ir pastorius.
- Didelis dėmesys skiriamas lankomumui, pastato išlaikymui ir biudžetui (ABC – attendance, buildings & cash).
- Bažnyčia daro iš esmės vieną ir tą patį savaitė po savaitės, metai po metų. Ji užrakinta rituale.
- Žmonių sugebėjimai ir talentai nėra svarbu, svarbu pozicija, kurią jie užima. Jie užima padėtį anksčiau negu atsiskleidžia jų talentai.
- Tai typiška nariams nepažinoti vienas kito, kadangi jie susitinka tik pamokslo metu.
Kokia yra Susivienijimo bažnyčios situacija pasauliniu mastu? Nuo 1980-ųjų metų narių skaičius nebeauga, o mažėja. Praktiškai praėjo jau trisdešimt metų, jei vien tik narių vaikai būtų tapę naujais Susivienijimo bažnyčios nariais, mes turėtume trigubai didesnę bažnyčią.
Atėję į Susivienijimo bažnyčią ir dirbę ugningai ir karštai, šiuo metu nariai, jų šeimos (išskyrus Japoniją) yra prigesę ir, geriausiu atveju, gyvena privatų gyvenimą pasirodydami tik sekmadieniais. Žinoma, yra bažnyčios lyderių sluoksnis, kuris prieina prie lėšų. Jie gyvena gerai. Tai dažniausiai korėjiečiai. Maskvoje šiuo metu savanoriai – tai tie, kurie ateina ir sėdi ofise po aštuonias valandas per dieną. Likusios šeimos pasirodo tik sekmadienį. Vyksta tik “popierinė” veikla, surengiamas seminaras, konferencija, atspausdinamas straipsnis ar knyga.
Ką gi siūlo Frank Viola, kuris prieš 22 metus paliko bažnyčios instituciją? Jis siūlo organišką, gyvą bažnyčią:
- Bažnyčios forma yra sukuriama po gyvybės atsiradimo. Panašiai kaip žmogaus kūnas palaiko jo gyvybę.
- Nėra profesionalų, nei dvasininkų, nei pastorių.
- Nėra atskiros pasauliečių grupės.
- Visi nariai yra kunigai.
- Visi nariai dalyvauja bažnyčios susirinkimuose.
- Jie “neina” į bažnyčią, jie “yra” bažnyčia. Tai nėra teorija, o jų patirtis.
- Jie atsakingi Kristui. Nėra kito narystės testo.
- Juos palaiko santykiai su Jėzumi.
- Jie nepriklauso nuo pastatų. Nėra mokamas atlyginimas dvasininkams. Visos aukos išleidžiamos vargšams arba vietinei bendruomenei paremti.
- Lyderiai išauga iš vietinių narių. Pradžioje yra sodininkas, kuris pasodina bažnyčią, tačiau vėliau atsiradę žmonės kartu prisiima atsakomybę už savo bendruomenę.
- Sprendimai priimami bendru susitarimu.
- Ganytojų yra keletas, jie yra tie, kuriems rūpi kiti.
- Dėmesys skiriamas Jėzaus paieškoms kartu dirbant skruostas prie skruosto. Visa kita išauga iš šito.
- Bažnyčia pergyvena sezonus (panašu į metų laikus). Ji neužsidariusi į ritualą.
- Sugebėjimai ir talentai nėra postai, bet funkcijos. Jie atsiranda natūraliai ir palaipsniui. Žmonės nenešioja titulų.
- Bendruomenė artimai susijusi, panaši į šeimą. Jie dalijasi savo gyvenimu Kristuje.
Kas yra organiška bažnyčia? Ji turi turėti DNK. Pušis yra palitusi visame pasaulyje, tačiau vienur ji išauga maža, kitur didelė, tačiau niekur vietoj kankorėžių neatsiras obuoliai. Iš pušies galima suformuoti bonsai medį, tai menas kilęs iš Kinijos, paplitęs Japonijoje ir Korėjoje. Kartais tokie medžiai kainuoja tūkstančius dolerių. Jie, būdami maži, iki metro ūgio, savo išvaizda primena didelius medžius. Bonsai medžio formavimas yra sudėtingas procesas. Yra nerekomenduojama pervežti bonsai medį iš vienos šalies į kitą, nes jis gali žūti. Įsivaizduokite, jei pabandytume visą gamtą užsodinti bonsai medžiais – vielomis supančiotume jų šakas, padarytume juo mažiukais, kasdien kruopščiai juos prižiūrėtume ir laikytume vazonuose… Ar ne lengviau yra leisti jų gyvybei atskleisti savo DNK potencialą?
Čia aš kalbu apie skirtumą tarp tradicinių bažnyčios institucijų ir organiškų bažnyčių. Organiškoje bažnyčioje žmonės daro viską iš dvasingumo pertekliaus, ne iš pareigos, jie džiaugiasi ir dalinasi su kitais. Jie leidžia Dievui atskleisti savo DNK, o ne baimės vedami slepiasi už bažnyčios sienų. Organiškoje bažnyčioje žmonės gyvena bendruomenėje ir sprendžia problemas kartu su netikinčiais, nebijodami šaltų žiemos vėjų.
Ko tu taip studijuoji tą krikščionybę kaip apsėstas?? KOKS REIKALAS?
Studijuok savąją su kuria susivienijai.
“Visos dvasinės vadovo užduotys skirtos tik “pašvestųjų” ratui (pamokslai, paskaitos, maldos, valdžia, pinigų skirstymas ir naudojimas)” – kur parovei?
Valdžia, pinigų skirstymas ir naudojimas – kur čia ta dvasybė tavo galvele SLYPI?
Pamokslai, paskaitos, maldos – tai jau LYGIAI tikinčiųjų reikalas, taip pat KAIP TO DVASINIO VADOVO. NESUVOKI?.
Tą daro visi tikintys IR visokiom formom: pradedant nuo maldos namuose; tai daro mokytojai, dėstantys tikybą mokyklose; pvz ir “Gyvųjų akmenų” dalyviai ir begalė! kitų pasaulietinių organizacijų. Tai vadinasi apaštalavimu, įkerti?
Na Seule gal to ir nėr, cha.
Ir VISI tavo kiti teiginiai verti didelio nulio! Jokių tu teologijos studijų ten nebaigei arba jos – niekinės. Duok man tau dėsčiusi nors vieną teologą ar kelis – jie neišsuks kailio, nes kalba netiesą – ir tau už studijas pinigėlius grąžins ŠIANDIEN:):) Po pokalbio, kuriame juodai susimaus, OK?
Aš tau galiu nurodyti Interneto šaltinius ir knygas, kuriomis aš rėmiausi. Paprastai rašant mokslinį straipsnį yra būtina nurodyti šaltinius, bet, norint tai padaryti pagal reikalavimus, reikia sugaišti nemažai laiko. Todėl rašydamas savo bloge aš vis dėl to linkęs rašyti iš atminties, greičiau kaip žurnalistas, o ne kaip mokslininkas. Tai darau taupydamas laiką. Aš šiuo klausimu parašiau magistro tezę, todėl siūlau ją paskaityti. Nurodyk savo el. paštą ir aš tau ją atsiųsiu. Tvarka? OK?
Mano profesoriai tik prižiūrėjo mano darbą, o dirbau aš savarankiškai. Visi mano šaltiniai parašyti anglų kalba, dauguma autorių yra teologijos profesoriai protestantiškose teologinėse seminarijose JAV. Ar tau tinka tik katalikai?
Tu tiksliai blokuoji mano komentarus, OJ….
Neblokuoju… atsakant į ankstesnį klausimą apie organišką ir tradicinę bažnyčias, noriu priminti istorinį faktą, kad po to, kai krikščionybė buvo oficialiai pripažinta Romos imperijoje, jai buvo perduotos visos pagoniškos šventyklos, taip pat suteiktos lėšos pastatyti dideles bazilikas. RINKTIS NAMUOSE IR RENGTI PAMOKSLUS NAMUOSE BUVO UŽDRAUSTA. Jei iki krikščionybės pripažinimo bendruomenėje buvo vyresnieji, kurie priimdavo sprendimus, tai po pripažinimo sprendimų jėga buvo sutelkta vieno žmogaus – popiežiaus ar vyskupo rankose, savotiškas feodalizmas. Organiška bažnyčia stengiasi susigrąžinti pirmųjų krikščionių dvasią, kai bažnyčia priminė šeimą, giminę, o ne instituciją su ofisais ir valdžios aparatu, biurokratais ir vienu žmogumi viršūnėje, priimančiu visus sprendimus. Nes tam žmogui praradus tikėjimą tradicinėje bažnyčioje jo neįmanoma atleisti ir jis tampa tironu. Atsirado dvasininkų luomas, kuris “lygesnis prieš įstatymą” nei paprasti pasauliečiai, su kuriais “Dievas nekalba”, jis kalba tik su “dvasininkais”. Taip tikėjimas tampa negyvu, bažnyčia ima kartoti nustatytą ritualą, o žmonės tampa panašūs į robotus kartodamį tą patį per tą patį šimtus metų.
Martinas Liuteris, protestantizmo pradininkas, sakė, kad žmogus, ėmęs pamokslauti be bažnyčios pritarimo, turi būti baudžiamas mirtimi (aš necituoju, tačiau jo žodžių esmė tokia. Labai norint galiu rasti tiksliai, nes prisimenu kokioje knygoje tai skaičiau).
Taip, ne tik katalikybėje, bet ir protestantizme, Dievo įkvėptiems neliko vietos. Tuo atveju, jei paprastas žmogus, nepatvirtintas bažnyčios autoriteto, gautų apreiškimą, jis pasmerktas “tylėti arba mirti”.
Ei, kad užvakar tau siunčiau 100 kartų tą patį komentarą – faktas. Tu BLOKAVAI.
Tu elgeisi pagal savo cituotus žodžius:” kad žmogus, ėmęs pamokslauti be bažnyčios pritarimo, turi būti baudžiamas mirtimi ”
Tai tau matyt nepatinka mano žodžiai – be tavo pritarimo, jergutėliau:))) Čia tai jau pokštas.
O pats Liuteris kaip elgėsi:))) A???
Tiesa sakant aš ne mažiau kimbuosi pasiaiškindama su savo dvasininkais…jei ką. Ir nieks man kartuvių nesiūlo, baik juokus.
Ko tu varai krikščionybės istoriją – žiūrėk kas šian daros.
“Dievo įkvėptiems neliko vietos” – ir duodi tu, kad net juoktis nesinori. Tu čia man TIKSLIAI patvirtink, kad aš tikrai neįkvėpta Dievo, įrodyk.Gal aš tam su tavim čia netyčia ir susitikau, a ne? Ir šneku gatvės bernioko tonu, nes tu taip mane geriau suprasi, Aisti.
Einu gult.
Pavargau. Šiandien baigsiu, nes pagaliau apyšauniai apsiginiau magistrą. Gali pasveikint, jei mandagus esi. (Puikybė, puikybė – ji vaaaldo visus..:))
Su dvasingais žmonėmis kartais pastebimas šioks toks disbalansas: jie nelabai gaudosi technikoje. Aš nesuprantu kodėl kartais tavo komentarai blokuojami, o kartais ne. Pas mane pažymėtas nustatymas, kad pirmą kartą man patvirtinus tam tikro žmogaus komentarą, – visi kiti jo komentarai praleidžiami be cenzūros. Turiu parašyti, kad už techninius nesklandumus atsakomybės prisiimti negaliu, kitaip tariant – “ne iš blogos valios”.
SVEIKINU su magistro darbo apsiginimu. Aš šiuo metu užsiimu Dieviško Principo redagavimu ir lėšų, skirtų jo atspausdinimui, rinkimu. Kasdien po porą valandų redaguoju, o likusį laiką ieškau sponsorių. Ketinu turėti pabaigtą redaguoti tekstą iki rudens, o iki Naujų Metų – atspausdintą knygą. Jei nori pakritikuoti mano redaguotą tekstą – mielai prašom, ką tik įdėjau pačią pradžią. Tik redaguoti man sekasi labai lėtai, ne mano profesija, esu tik mėgėjas-diletantas (kaip ir Jėzaus apaštalai buvo prasčiokai, žvejai ir t.t.).
Vėliau ketinu stoti į doktorantūrą, jei tokia Dievo valia. Tiesa, aš manau, kad kiekvienas žmogus turi savyje gyvenantį Dievą. Tu taip pat ne išimtis.
Taip taip, su technika man tikrai ne kas. :))
Nu, taip jau yra;
Tu kietas. Viską redaguoji, kažką kuri.
“…kaip ir Jėzaus apaštalai buvo prasčiokai, žvejai ..”
Kas čia pas mus nėra prasčiokai? Vienaip ar kitaip – vis vien.
Kaip pažiūrėsi. O apaštalai nebuvo prasčiokai. Jie buvo išrinktieji. Nors bijojo:)) Kai kada. Bet…atėjo moteris ir viskas pasikeitė. Ji nebijojo nueiti prie Jo kapo. Ji pamatė VISKĄ pirmoji.
Tik niekaip nesuprantu, kodėl moteris nerašė Evangelijos? Ką?
Retorinis klausimas. Galima neatsakyti, nors būtų smalsu. Atsakymo visur ieškau.
Pradžios knygoje aprašytas Kūrimo procesas. Parašyta, kad pirmas buvo sukurtas vyras Adomas. Tada Dievas pamatė, kad „Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininką“ ir sukūrė moterį. Po Adomo ir Ievos nuopuolio Dievas imasi Atstatymo apvaizdos, kuri seka Kūrimo principais, pagal kuriuos vyras privalo būti sukurtas pirmas. Dėl šios priežasties mes randame Adomą, Abelį, Nojų, Abraomą, Izaoką, Jokūbą, Mozę ir Jėzų (jau nekalbu apie visus pranašus ir kitus Dievo vyrus), kurie visi buvo vyrai. Jei Jėzus būtų buvęs priimtas kaip Mesijas ir Izraelis būtų juo pasekęs, jis būtų vedęs ir sukūręs šeimą. Jo trokštama žmona buvo Jono Krikštytojo jaunesnė sesuo. Tačiau dėl žmonių netikėjimo Jėzus nužudomas dar nevedęs ir moteris taip ir lieka neatstatyta.
Moters amžius prasidėjo 1992 m. kai Tikroji Mama įvykdė savo atsakomybę ir užėmė jai deramą vietą šalia jos vyro. Lygiai kaip ir vyras privalo išpildyti savo atsakomybę kaip tobulas Adomas, taip pat privalo pasielgti ir moteris, išpildydama savo, kaip tobulos Ievos atsakomybę. Tas buvo padaryta 1992 m. Todėl iki šiol Dievo apvaizdoje beveik nėra moterų, kurios būtų apvaizdos centre. Rašydamas žodelį “beveik” turiu omenyje kelias moteris, kurios paminėtos Jėzaus geneologijoje. Jos atliko tam tikrą pagalbinį vaidmenį, atpirkdamos Ievos klaidą, tačiau tik “pagalbinį” vaidmenį (tai Tamara, Ruta, Batšeba ir Marija iš Mato evangelijos pirmo sk.). Radau katalikus diskutuojant ir minint šias moteris, todėl ten įdėjau ir savo komentarą, kuris plačiau paaiškina šių moterų vaidmenį ir Jėzaus gimimo paslaptį (kodėl Jėzus gimė be nuodėmės ir kas jo tėvas): http://kvjk.lt/tema/kasdiene-evangelija-mt-11-17-0
Baik, Aisti, man jau sarmata buvo skaityti ten tavo komentarą.
Na, galima visaip sugalvoti, bet iki tiek prieit…
Tarsi Jėzaus mama būtų kokia… eik tu sau su savom nesąmonėm.
Manyčiau, teisingiau galima būtų paaiškint kodėl moterys nerašė Evangelijos tuo, kad buvo tokių vyrų, kaip tu. Jie moterį laiko žemesne.
Tik Dievas po prisikėlimo Magdalietei pasirodė pirmiau, negu apaštalams. FAKTAS.
Moteris Dievo tautos istorijoje daug atliko. Pagaliau, ir žmonių nebūtų, jei ne moteris. :)))
Aš taip lėkštai tau sakau tokius paprastus dalykus – tarsi pirmokui.
Ar neimsi pats galvoti, kad tu dievas? Jau nebetoooli, atsibusk. Buvo vienas Panevėžyje, pasimaišęs… Kiek tų netikrų pranašų – oj. Tik kad man čia tik juokinga, kaip gali tokiom nesąąąmonėm tikėti. Vadinasi, prieš Muną turėjai tuštumą sieloje. O GAMTA NEMĖGSTA TUŠTUMOS. NEMĖGSTA IR DVASINĖS TUŠTUMOS. Papuolė tau, vaiki, tas Munas tuo laiku – ir užsirovei.
Tau turėjo kažkas labai skaudėti, ieškojai užuovėjos – taip ir išėjo. Aišku, dabar esi laimingas, nes turi šeimą. Bet kam tau Munas???
Ir kas jam šauna į galvą? Jis mat nustatė Jėzaus tėvą:)))!!! Ginekologas-genetikas:DDD.
Tegul žiūri, kieno vaikai pas jį auga, jei ką.
Čia jau lietuviškų serialų lygio dalykai.
CITUOJU: “Kad žemėje gimtų sūnus Dievo meilėje ir gyvenime, pirmiausia turi būti motina. Motina negali pagimdyti tokio vaiko įprastu būdu: ji turi pastoti pagal atstatymo formulę. Visi motinos ir sūnaus bendradarbiavimo atvejai atstatymo apvaizdoje paruošė sąlygas gimti Dievo sūnui- naujo gyvenimo sėkla be jokių šėtono kaltinimų. Sukurdami sąlygas, kurios padėtų išvengti šėtono antpuolių ir suvaldydami pirmąjį sūnų, motina ir sūnus atstato šėtono pavogtą meilę, gyvenimą ir giminę.”
Nepyk, bet tikėjimas, kad Jėzus gimė be fizinio tėvo yra pasakų lygio dalykas. Net jei juo tiki krikščionys, jis prieštarauja sveikam protui.
Aš neatsakinėsiu į išpuolius prieš mano asmenį. Visi žmonės turi puolusią prigimtį: “Nėra teisaus, nėra nei vieno, nėra kas Dievo ieškotų!”, – sielvartavo apaštalas Paulius… Todėl rodyti pirštu į kitą, kai keturi rodo į tave? Ar ne verčiau imti ir objektyviai, be išankstinio nusistatymo patyrinėti kas yra tiesa? Ar tu vis dar ieškai krislo mano akyse? Aišku, kad žmonės be Dievo (milijardai) bando užpildyti tuštumą savo sieloje seksu ir materialiais daiktais. Ir visas pasaulis ritasi į pragarą, ir yra vienas žmogus, Dievo siųstas Mesijas, kuris gali šį pasaulį išgelbėti… Bet ne, mes rodome pirštais ir sprendžiame apie Mesiją pagal save… Kaip Dievui neverkti kai Jis tai mato?
Ko čia nusišneki, Aisti. Tai man atrodo be jokio sveiko proto jūsų senioko pasakojimai, kad jis neva žinąs kas Jėzaus tėvas:)))
Sakai “nepyk, bet tikėjimas, kad Jėzus gimė be fizinio tėvo yra pasakų lygio dalykas”.
Oj kaip nepykstu, tik juokiuos.
Čia jau geras. Tu nesugraibai, kas yra tikėjimas. Ir ne tik.
Yra dalykų, kurie YRA, bet su logika nesuderinami. Ir vis dėl to YRA. Pašvilpk.
“JI VIS VIEN SUKASI!” – galiu ir aš, pritaikydama mūsų temai, sušukti tau, berneli.
Ar žinai, kad egzistuoja 2 realybės: viena pasiekiama pojūčiais, naudojant logiką, racionalumą, kita – aukštesnė, daug svarbesnė, geresnė, tobula, egzistuojanti neempiriškai, nepritaikoma Muno kvadratiniam mąstymui.
Arba jei nesutinki, tai bus nuomonių kryžkelė “Munas ir muniukai prieš Platoną”.
Geriau už Grinevičiūtės laidas:)))
Bent jau nebesusikonfūzik prieš Lietuvą, jei net nežinai, kad Dievui nėra nieko neįmanomo. Nereikia jokių diedukų prieštvaninių, kad Moteris išnešiotų Dievo Sūnų.
Tai kaip su Adomu ir Ieva? Ten dar sudėtingiau buvo Dievuliui, pagal tave. Kaaaaip jis juos sulipdė? Tada gi ir diedų nebuvo ir moterėlių, kurie suriestų TĄ reikalą.
BET KŪRIMAS YRA DIEVO REIKALAS. Tai ir tavo ir mano pilkajai masei, liūliuojančiai galvoje – n e s u v o k i a m a.
Ir sumyslink man taip – be kažkokio kelnėto dėdės Dievui gali būt neįmanomas Dieviškasis Pradėjimas..
Gaila net ginčytis. Imsiu tave mažiau gerbti. Atrodo dar iki šiol buvo bent įdomu, pripažink.
Kas toliau? Kuo dar pritrenksi?
Tikėk kuo tiki, bet “nedusink” krikščionybės, jaunuoli.
Dar:
tai tu Aisti, bandai spręsti apie Mesiją pagal save.
Aš n e s i t y č i o j u iš tavęs, nes neturiu teisės.
Kodėl tu taip galvoji?
Gal kad mano tonas kitoks, nei tavo? Tai juk mūsų tarpusavio nuomonių susidūrimai. Protingam žmogui tai tikrai nėra įžeidimas. Gal aštrokai kartais pasakau apie tavo nuomonę… Ką gi, VISADA ir pati iš savęs pasišaipyti mokėjau ir moku. Tai padėjo išlikti.
Nebijok to ir tu, jei nori būti stiprus.
Ir nėr pas mane jokio išankstinio nusistatymo!!!
Tiesiog laisvu laiku pasikalbu su žmogumi, bet jei kitam tai nepatinka – rėžk į akis, ir aš išeisiu iš tavo smėlio dėžės.
“Aišku, kad žmonės be Dievo (milijardai) bando užpildyti tuštumą savo sieloje seksu ir materialiais daiktais.”
Man to neklijuok – tai man svetimas dalykas, nors dirbu už pinigus ir noriu dorai užsidirbt, nes mano griešnam kūnui taip pat reikalinga duona, vanduo ir drabužis…jei ką – ir meilė:)
Aš suprantu, kad du tūkstančiai metų tikint dogmomis taip lengvai nenuplausi. Ar tik ne dėl tos priežasties Jėzus ir mirė ant kryžiaus? Juk jo žinia buvo kardinaliai aukštesnės kokybės. Ir mes, su mūsų krikščioniška praeitimi, kai nieko išskyrus tikėjimą ir dvasią mūsų intelektui pasiūlyta nebuvo, pripratome gyventi su truputį atbukusiais smegenimis. Bet, ALELIUJA! Tegyvuoja mūsų Viešpats, Jėzus Kristus per amžių amžius! Amen!
Kažkodėl to jau nebeužtenka ir daugelys krikščionių pavargo ieškodami atsakymo Biblijoje kaip sukurti šiuolaikiniame pasaulyje politinę, socialinę, ekonominę ir švietimo sistemas (jei toliau nevardinti).
Ar tu vis dar manai, kad mūsų mokslo pasiekimų ir technikos amžiuje žmonės vis dar tiki gyvatėmis, žalčiais, gėrio ir blogo pažinimo, gyvybės medžiais ir gimimu iš Šventos Dvasios? Ar tai realu? Krikščionybė jau nuvainikuota. Jos vienintelė viltis, tai priimti Mesiją, pažinti jį per jo vaisius (tiesą ir meilę) ir įžengti į Dangaus Karalystę. Ar ne apie fariziejus Jėzus sakė, kad “jie patys neina ir kitiems neleidžia”, pasipūtę savo teisume ir paskendę ritualuose, kai bažnyčios pamaldos primena kapines savo dvasia.
Tu esi teisi, kai sakai, kad yra dvi tikrovės – dvasinė ir fizinė. Tačiau tarp jų nėra jokio konflikto. Ir nebuvo tokio laiko, kai Dievas būtų spjovęs į mokslo dėsnius ir atsiraitojęs rankas padaręs kažką tokio kaip Jėzus, gimęs be kūniško tėvo. Gal tada man paaiškinsi ką, tavo nuomone, padarys Mesijas, kai jis sugrįš? Priimant Bibliją paraidžiui, aš jau žinau, koks bus tavo atsakymas. Ar ne metas krikščionims būti kuklesniems ir vis dėl to įsižiūrėti į Sun Myung Moon? Ar tai lietuviams korėjietis per prastas, reikia žydo ar amerikiečio? Kame reikalas? Kas trukdo būti objektyviems (panašiai kaip daro mokslininkai) ir ištyrinėti šią “hipotezę”, naują apreiškimą, užuot sukus uodegą aplink? Nes Dieviškas Principas apjungia religiją ir mokslą ir nėra nelogiškų ir nepaaiškinamų dalykų, nes mes Dievo vaikai, todėl atėjus laikui, Dievas mums apreiškia, paaiškina ir mus pamoko.
Tai neturi reikšmės, kad aš jaunesnis, kad aš lietuvis (savam krašte pranašu nebūsi), tačiau svarbu, kad Dievas atsiuntė Mesiją su dovanomis, tiesa ir meile. Ir tau, tavo šeimai reikia tiesos ir meilės. Tau reikia išgelbėjimo ir gimtosios nuodėmės atleidimo, tau reikia Tikrųjų Tėvų, kad gimti Dievo giminėje.
Šėtono vaikai yra krikščionys. Siela išgelbėta, o kūnas nuodėmėje. Kaip ir kiek Tikrajam Tėvui reikia kentėti, kad žmonės praregėtų? Jam jau 92-eji metai, jis per savo gyvenimą šešis kartus buvo įkalintas, ne kartą kankintas taip, kad nebuvo vilties jį išgelbėti. Vėl ir vėl prisikėlęs, jis eina į priekį, nekreipdamas dėmesio į lojančius šunis. Aš neturiu tokios absoliučios meilės, tikėjimo ir paklusnumo Dievui kaip jis, o norėčiau… Tegul Dievas mums visiems atleidžia ir padeda pamatyti ir pažinti Jo sūnų ir dukrą šiame, o ne kitame pasaulyje. Amen!
Paskaityk šią kalbą, kad mūsų diskusija būtų vaisingesnė, nes aš nelabai noriu būti pranašo rolėje ir šūkauti, verčiau jau protingai padiskutuoti: http://moonis.wordpress.com/2008/03/11/dr-hak-dza-han-moon-kalba-tikrieji-tevai-ir-tikroji-seima/
Ir negalvok, kad aš kada įsižeidžiu dėl savęs. Aš noriu kiek tai įmanoma sumažinti savo vaidmenį ir padidinti Dievo ir Mesijo svarbą. Jei ir galiu įsižeisti, tai tik už Dievą ir Mesiją, ne už save asmeniškai… Aš čia savo rinkimų kompanijos nevedu. Aš bandau padėti kitiems atrasti tiesą iš Dievo. Aš tik paštininkas, išnešiojantis paštą. Kai Petrui Jeruzalės sinodas uždraudė skelbti Jėzų, jis pasakė negalįs to daryti, nes tai Dievo valia. Tai jį išplakė ir paleido. Taip ir aš negaliu apeiti skaudžių temų, nes tai Dievo žodis. Aš gi žinau, kad Marijos žemėje pasakyti, kad Marija turėjo tokį kelią su Zachariju man populiarumo tikrai nepridės…nors Marijos atsakymas tai pranešusiam angelui buvo: “Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei”.
Cituoju:
“Ar tu vis dar manai, kad mūsų mokslo pasiekimų ir technikos amžiuje žmonės vis dar tiki gyvatėmis, žalčiais, gėrio ir blogo pažinimo, gyvybės medžiais ir gimimu iš Šventos Dvasios?”
O tu, Aisti, net nesupranti, kad gėrio ir blogo pažinimo medis tėra tik simbolis? Čia jau vaikai suvokia.
Biblijos kalba – simbolių gausybė.
Tai ir sakau, jei tau neįtikimas gimimas iš Šventos Dvasios Dievui to panorus, TAI KAIP TU AIŠKINI ŽMOGAUS KŪRIMĄ IŠ ŽEMĖS DULKIŲ?? Čia tai dar galingiau …
Bet tu kurčias. Tu tiki, kad Dievas Munui “prisipažino” … svetimavimu. Ir tai po 2000 metų…. laukė laukė to žmogelio, kad jam kukliai pateiktų savo darbus:))
Žinai, tu piktžodžiauji.
Beje, mokslo pasiekimų ir technikos amžius kaip tik trukdo giliau suvokti Dievo esmę, gudruoli.
Tai pasakyk man kaip vaikui, ką simbolizuoja gėrio ir blogio pažinimo medis?
Dievas prieš kurdamas jautė meilę širdyje, tačiau meilės išreikšti nėgalėjo, nes buvo Vienas. Meilė negali egzistuoti be meilės objekto. Kuo objektas artimesnis mums, kuo geriau jis mus supranta, tuo daugiau džiaugsmo jis gali mums atnešti. Patys artimiausi Dievui esame mes, žmonės, Dievo vaikai. Todėl Jis nutarė sukurti visatą, kad mus joje apgyvendinti ir kartu su mumis dalintis meile. Visi visatoje esantys elementai yra mumyse, visata yra sukurta pagal žmogaus atvaizdą, todėl žmogų galime pavadinti mikrokosmosu (visata – makrokosmosas). Todėl mūsų kūnas gimė ant šios visatos pagrindo. Evoliucijos teorija teisi, tik ji padaro neteisingas išvadas – jog Dievo nėra, nėra architekto, nėra Kūrėjo. Todėl Adomas ir Ieva turėjo fizinius tėvus, kurie neturėjo dieviškos kibirkšties, ji buvo suteikta atėjus Dievo dvasiai į Adomo ir Ievos kūnus pirmą kartą.
Taip, Dievas laukė du tūkstančius metų, kad atėjus Jo čempionui, Mesijui, visa tiesa būtų atskleista (ir tiesa mus išlaisvins. Ir ateis laikas, kai aš nekalbėsiu palyginimais, o tiesiai kalbėsiu jums apie Tėvą,- sakė Jėzus).
Marija turėjo ypatingą užduotį, todėl jos kelias pagimdyti Mesiją turėjo sekti formule, priešinga nuopuoliui. Senojo Testamento laikais turėti dvi žmonas nebuvo nusikaltimas (prisimink Jokūbą), ir Jėzui būtų buvę daug lengviau, jei jis būtų užaugęs pirmo Izraelio šventiko Zacharijo šeimoje kartu su savo broliu Jonu Krikštytoju. Toks buvo pradinis planas, kuris žlugo dėl Elžbietos netikėjimo ir nevienybės. Elžbieta stovėjo Kaino padėtyje, o Marija Abelio. Panašiai kaip Kainas nužudė Abelį iš pavydo, Elžbieta pasidavė nuodėmei ir išvarė Mariją, kuri buvo nėsčia su Jėzumi į mirtį. Labai sunkus yra Dievo kelias, ar ne?
Idomiai diskutuojat.
Džiugu, kad užkabinai evoliuciją. Aš, kaip krikščionis, tikiu ja, bet kartu tikiu ir kūrėju. Kai ginčijausi su ateistu, kaip atsirado žmogus evoliucijoje, tai panašiai, kaip tu, kad Ieva ir Adomas turėjo fizinius tėvus, tik jie buvo evoliuciškai išbaigti, ir todėl gavo Dievo dvasią.
Tačiau, kam reikėjo dinozaurų ir pan.?
Juk faktas, kad milijonus metų žmogaus nė kvapo nebuvo. Daug laiko praėjo kol pradėjo vystytis žinduoliai, iš kurių atsirado ir žmogus.
Gal gali plačiau parašyti, pagal jūsų tikėjimą, kaip viskas čia buvo nuo pradžių?
Tarsi pavėžink mane laiko mašina. Nes išties, viską, ką sakai, yra labai logiška, ir labai įdomu. Kaip ir dėl Jėzaus pradėjimo… Man, kaip krikščioniui, nebuvo galima taip galvoti, bet ta mintis visada kirbėjo, kad turi būti fizinis tėvas…
Ir dar antras klausimas. Dievas sukūrė tobulus dėsnius, ir pats jų negali pažeisti. Vadinasi visi stebuklai užrašyti Biblijoje (Jėzaus, Mozės) yra įvykę nepažeidus dėsnių?
Kaip tada paaiškint Lozoriaus prikėlimą, vandens pavertimo vynu (per vestuves), Mozės laikais – negandos egiptiečiams ir t.t.
Tau reikėtų pastudijuoti DP pirmą skyrių “Kūrimo Principai”, kurį jau beveik baigiau redaguoti. Jei lietuviškas vertimas ir mano redagavimas netenkina, siūlau paskaityti anglų kalba čia: http://www.messagesfromspiritworld.info/Principle/Divine%20Principle%20TOC.html
Dėl dinozaurų aš negirdėjau oficialios Susivienijimo bažnyčios pozicijos. Iš esmės gal tik 1% Tikrojo Tėvo kalbų yra išversta į anglų kalbą, todėl, laikui bėgant, vis didesnės tiesos dalys bus apreikštos. Lietuviškas DP yra vertimo vertimas (korėjiečių – anglų – lietuvių), o man yra žinoma, kad verčiant yra prarandama apie 70% pirminės prasmės. Nežiūrint į tai, mes privalome judėti į priekį, nors lietuviškas DP perduoda tik 10% prasmės iš to, ką Tikrasis Tėvas moko.
Aš asmeniškai, matyt, panašaus mąstymo į tave, nes jau senai užsidaviau sau klausimu, o kam tie dinozaurai (mano sūnus manęs klausė to pačio, kai jam buvo penkeri). Gerai į juos įsižiūrėjus, man atrodo, kad jie buvo ne Dievo, o angelų kūriniai, nes pats paprasčiausias kačiukas yra mielesnis už bet kurį dinozaurą (kurio dydis kaip penkiaaukščio namo, o smegenys sulig žirniu – o jau išvaizda – Halloween kostiumai yra gražesni). Išlieka du klausimai: kam jie buvo sukurti ir kodėl jie išnyko? Aš manau, kad jie buvo sukurti tam, kad mūsų planeta Žemė taptų labiau patogi gyventi. Stebint kaip dirba mano tėtis su akmeniu (jis yra skulptorius), tai jis paima natūralų laukų akmenį, skelia jį pusiau su dideliu pneumatiniu grąžtu įvaręs pleištus, į skyles sukala medį, kurį sušlapina. Medis plečiasi ir akmuo skyla. Tada jis su kaltu aplygina visus aštrius kampus. Pradžioje kaltas, kuriuo jis dirba yra didelis ir galingas, vėliau jis dirba vis mažesniu ir mažesniu. Galiausiai imasi šlifuoti su grubia galvute, vėliau vis švelnesne. Vėliau pereina prie rankinio šlifavimo. Pabaigoje sutepa specialia derva ir šlifuoja iki tol, kol akmuo tampa kaip veidrodis, o tada iškala raides ar su adata iškala žmogaus paveikslą, žiūrėdamas į nuotrauką. Tai aš prilyginčiau dinozaurus stambiam kaltui, kad paviršius būtų lygesnis, nes tik pačioje pabaigoje ant lygaus kaip veidrodis paviršiaus galima užrašyti žodžius ir iškalti žmogaus atvaizdą. Paskutinis klausimas – kodėl gi dinozaurai išnyko? Ar tu manai bet kuris tėvas norėtų, kad jo vaikai žaistų šalia besiganančių dinozaurų, nors jie būtų ir žolėdžiai? Aš tikrai ne, nes, būtent dėl to, kad jų smegenys žirnio dydžio, jis gali netyčia užminti mano vaikus ir juos sumindyti. Dinozaurai pasitarnavo tam tikslui, kuriam buvo sukurti – paruošti mūsų planetą žmonių gimimui, kai jie savo tikslą atliko, jie išnyko, nes jų buvimas šalia žmonių kėlė tik pavojų. Aš nenorėčiau pabaigęs statyti namą, palikti šalia kraną, buldozerį ir pastolius, iškastus griovius, reikalingus ištiesti kanalizacijai, vandentiekiui, elektrai, dujoms ir komunikacijai. Juk tokioje aplinkoje mano vaikams yra pavojinga. Ne, aš panaikinsiu visus pavojus, ir aptversiu savo namą tvorą, kad vaikai neišbėgtų į gatvę, kur kartais pravažiuoja koks sunkvežimis. Tiek apie dinozaurus.
Taip, stebuklai užrašyti Biblijoje yra įvykę nepažeidus dėsnius. Yra du pasauliai, kurie atitinka žmogaus sielą ir kūną. Po nuopuolio mūsų ryšys su dvasiniu pasauliu nutrūko, tačiau be fizinių dėsnių egzistuoja ir dvasiniai dėsniai, kurie yra viršesni už fizinius – panašiai kaip Dievo įstatymas yra aukščiau už Lietuvos konstituciją. Mes dar labai mažai suprantame kaip šie dvasiniai dėsniai veikia, bet dėl to mums ir reikia studijuoti DP, kad suprasti.
Lozoriaus prisikėlimas, vandens pavertimas vynu, Mozės laikų ženklai įvyko, kai šėtonas panaudojo savo maksimalią jėgą, todėl po to Dievas galėjo panaudoti savo maksimalią jėgą. Abu, tiek Dievas tiek šėtonas naudojasi tais pačiais dėsniais, todėl Dievas gali parodyti dalelę idealaus pasaulio, kuriame dvasinio pasaulio dėsniai dominuoja tik po to, kai žmonės sumoka atpirkimą. Pavyzdžiui, Labanas dešimt kartų apgavo Jokūbą, todėl Dievas per Mozę galėjo atsiųsti dešimt bausmių faraonui. Adomas paliko Dievą, todėl Dievas paliko Jėzų ant kryžiaus, kad jis sumokėtų atpirkimą. DP apie tai rašoma smulkiai ir išsamiai. Siūlau studijuoti įdėmiai. Dievas veikia tik pagal Savo Kūrimo principus, kurie yra absoliutūs, nekintantys ir amžini. Tačiau po nuopuolio, po to, kai šėtonas ėmė daryti blogą, Dievas gali daryti tą patį ką ir šėtonas (išoriškai atrodo taip pat), todėl yra taip vadinami Atstatymo principai, kurie yra veiksmai, priešingi nuopuoliui (pvz.: Dievas liepė izraelitams išžudyti visas septynias kanaano gentis, kad Mesijas galėtų ateiti į saugią aplinką, nes žinojo, kad žydai praras tikėjimą, jei liks gyventi šalia jų). Žudymas niekada nebuvo pradinė Dievo valia, tačiau tai daroma tik po to, kai šėtonas nužudė daug daug žmonių, kurie sumokėjo atpirkimą. Ir vėl, studijuok DP, ten sistematiškai visa tai paaiškinta.
ačiū už atsakymą.
Bet dvasinio ir fizinio pasaulio dėsniais gali remtis tobuli žmonės. Jų turbūt žemėje jau tūkstančiai!
Juk tūkstančiai porų yra sutuoktų tikrųjų tėvų, ir jie jau turi trečios kartos vaikus.
Ar tie vaikai neatrodo keisti savo aplinkiniams? Jie turėtų būti visiškai kitokie, tobuli, jie galėtų daryti tai, ką vadiname stebuklais. Bet kažkaip to nesigirdi…
Kadangi nesate jauna bendruomenė, bet jau susiformavę, norėtųsi matyti vaisius. Teorija yra, o dabar norisi matyti praktinius rezultatus. Gal turi nuorodų, kur su jumis nesusijusi spauda rašo apie tokius išskirtinius žmones, vaikus, kurie kokybiškai skiriasi nuo aplinkinių, tie, kurie yra tarsi etalonas visiems likusiems.
Čia norisi tikrų pavyzdžių… Nes kitaip tai atrodo, kaip viena iš daugelio utopijų… Kaip anastasininkai, kibaliono (hermeneutikos) pasekėjai ir t.t.
Deja, tikrai ne tūkstančiai… Žinoma, šeimų, kurios gavo Šventos Santuokos Palaiminimą yra daugiau nei tūkstančiai, ir vaikų yra gimę tikrai tūkstančiai. Kad atstatyti šį pasaulį, Mesijas turi sekti pradine tvarka, pagal kurią dvasinis pasaulis buvo sukurtas pirmas, po to atsirado Adomas, po to Ieva, po to jų vaikai ir anūkai. Kadangi visi žmonės yra puolę žmonės ir turi gimtąją nuodėmę, jie visi tarnauja šėtonui (net ir to nežinodami, nes yra su juo susiję kraujo ryšiu, todėl jie simbolizuoja angelų pasaulį, kuris buvo sukurtas pirmas). Adomas ir Ieva puolė, kai buvo sugundyti archangelo Liuciferio. Daug vaikų, kurie gimė Palaimintose šeimose pakartoja nuopuolį, aplinka tikrai nėra saugi jiems augti. Norint sukurti saugią aplinką, reikia liudyti ir atvesti po tris dvasinius vaikus vyrui ir žmonai, tik po to jie galėtų gauti Palaiminimą. Deja, daug porų gavo Palaiminimą, neišpildę savo atsakomybės (neatstatę po tris dvasinius vaikus, kurie simbolizuoja tris archangelus, kurie turėjo užauginti Adomą ir Ievą nuo pat gimimo iki vedybų). Tie dvasiniai vaikai privalėtų pasirūpinti Palaimintų šeimų vaikais iki vedybų ir apsaugoti juos. Tačiau labai daug Palaimintų porų gyvena įprastą gyvenimą, neliudija, rūpinasi materialiais dalykais labiau negu Dievu ir tikėjimu, todėl jų vaikai yra šėtono įtakoje. Jėzus turėjo suburti dvyliką apaštalų ir septyniasdešimt du mokinius, ir tik po to galėjo sukurti šeimą ir vesti. Jį nužudė, nes visi jo dvasiniai vaikai pabėgo ir jis nesukūrė šeimos. Kiekviena Palaiminta šeima turi iki Palaiminimo surasti po tris dvasinius vaikus, o po Palaiminimo 84 dvasinius vaikus. Adomo ir Nojaus šeimas sudarė aštuoni nariai (Adomas ir Ieva, ir jų trys sūnūs su žmonomis, tas pats su Nojaus šeima). Trys dvasiniai vaikai turi gauti santuokos Palaiminimą po to, kai jį gaus “Adomas” ir “Ieva”. Tai yra atstatymo formulė, kad atsiskirti nuo šėtono. Tačiau kadangi Palaimintos šeimos bijo persekiojimų ir siekia patogaus gyvenimo, jos neseka šia formule. Ši formulė nėra lengva, nes surasti dvasinius vaikus, kurie seks Tikraisiais Tėvais nėra lengva. Todėl žmogaus atsakomybės dalis lieka neišpildyta.
Žinoma, yra Palaimintų žmonių, kurie pateko po mirties į Dangaus Karalystę dvasiniame pasaulyje. Mes turime tikrų žinių apie dvasinį pasaulį, kuriuos jie perdavė per mediumus. Tačiau kiek yra žemėje tokių žmonių, kurie valdo abu, tiek dvasinį, tiek fizinį pasaulį, sunku pasakyti. Visiškai ašku, kad Tikrieji Tėvai išpildė savo atsakomybę. Dar žinau apie tokį Josse Ellias de Almeida, kuris išpildė savo atsakomybę ir surado šimtus dvasinių vaikų. Jo sūnus mokėsi su manimi seminarijoje. Jis antra karta, gimęs be nuodėmės. Jis turėjo nemažai patyrimų su Jėzumi ir buvo Jėzaus vedamas iš dvasinio pasaulio. Jis pradėjo pasninkauti, kai jam buvo penkiolika. Padarė dvylika 7 d. pasninkų, penkis 12 d. pasninkus ir vieną 21 d. pasninką. Jis iš tikrųjų kontroliuoja savo sielą ir kūną. Tai ir yra pirmas palaiminimas, tapti tobulu. Jis stovi ant pergalingo pagrindo, kurį sukūrė jo tėvas San Paule, Brazilijoje.
Apie spaudą noriu papasakoti vieną vidinį anekdotą, paplitusį tarp Susivienijimo bažnyčios narių. Pradedu:
Sun Myung Moon Vašingtone, JAV sostinėje, sukvietė visus žurnalistus ir paskelbė, kad pereis vandens paviršiumi (pakartos Jėzaus stebuklą). Visi susirinko, filmavo ir t.t. kaip Sun Myung Moon ėjo vandeniu. Kitą dieną pasirodė reportažai pavadinimu “Sun Myung Moon nemoka plaukti”.
Štai ir tikrovė, kurioje gyvena Mesijas ir Susivienijimo bažnyčia. O stebuklų nebus. Žodžiai, tiesos žodžiai, kuriuos išgirdę žmonės supras savo atsakomybės dalį ir ją išpildys, yra daug svarbesni už bet kokį stebuklą, kuris sukelia tik vaikišką ir trumpą susižavėjimą. Todėl Sun Myung Moon nedaro stebuklų. Tačiau mūsų judėjime yra vieta, kur dvasinis ir fizinis pasaulis yra šalia. Tai Čeongpjongas, kur vyksta protėvių išlaisvinimo seminarai. Ten viskam vadovauja Daemonim (išvertus reiškia “didžioji mama” – ji yra Tikrosios Mamos mama), kuri iš dvasinio pasaulio dirba per mediumą. Tai kažkas panašaus į šamanizmą, bet su visais Dievo angelais kartu. Ten, išlaisvinant protėvius ir jų nuodėmes atleidžiant žmonės išgyja nuo neišgydomų ligų ir t.t.
Apie tai būtinai parašysiu, bet dabar esu iškeliavęs į Kaišiadorių vyskupijos Interneto puslapį, kur diskutuojame su kunigu ALgiu (ir gana karštai) įvairiais klausimais. Pasižiūrėk pagrindines mūsų diskusijų vietas:
http://kvjk.lt/tema/priestaringos-biblijos-vietos
http://kvjk.lt/tema/munistai
http://kvjk.lt/tema/aisciui-miegant
ST ir N Tesatamentas iš esmės skiriasi. Su Aisčiu kalbėti beprasmiška.Jis turi tendenciją klausyti bet negirdėti.
Jėzaus stebuklai buvo skirti paneigti tiems dėsniams, kad įrodyti savo, kaip Mesijo atėjimą. Juk pačius dėsnius sukūrė Dievas. Mums. Ir ne žmogaus protui suvokti begales įvairių dalykų, nebent prie jų žengsime palaipsniui. Reikia priaugti. Kaip Adomui, Ievai būtų buvę leista pažinti tą Pažinimą, bet jie ne laiku prie jo prisilytėjo. Kaip paauglys, neatsakingai pradėjęs naują gyvybę, būdamas dar nesubrendęs. Mes viską suvokiame empyriškai, tačiau yra dalykų, nepaklustančių empyriniam suvokimui. Baisu, kad tikima tik tuo, kas apčiuopiama. Už apčiuopiamybės ribos slypi begalės dalykų, kurie verti ėjimo limk jų. Pažinimas kinta. Juk dabar Darvino teorija – normalus krikščionybės priimamas dalykas. Tai atspindi Dievo kūrybos raidą. Bet man jau ryyyškiai nusibodo su tuo Aisčiu polemizuoti. Jis net nesirengia mąstyti, ir turi nuostabų bruožą tuo kaltinti kitus. Tai kaip diskutuoti? Su Amžina Teisybe, kuri gimusi ir savęs, o ne iš mąstymo.
Ir dar – Aistis siūlo skaityti devišką principą. Kam jis man? Aš turiu Šv.Raštą, kuriuo ir munistai remiasi. Bet remiasi iškreipdami Jį. Ta tiesa baisiausia yra, kuri visa pateikta, su doze “deguto” iškreipiančio visą skonį.
Ir kodėl žmonės įsipainioja į tų netikrų pranašų pinkles?…
Tikrai, melskimės vieni už kitus. Budėkime. Vyksta gana įdomūs dalykai. O Tiesa yra tik viena. Ir nieks negali turėti jos kaip “nuosavos”. Gal ir gerai, kad vyksta tai, kad išpranašauta, nes jei nebūtų netikrų pranašų, sunkiai tikėtumėm tikraisiais. Čia jau kvepia katakombomis, nes D.Principo kurėjai vienareikšmiškai grasina savo oponentamas. Jie patys žino, kuriuose leidiniuose tai yra. Tik mums nepasiekiama. Kad budrumą užmigdyti. Aisti, kodėl taip yra? Kada tu užmigai?
Aš dabar skaitau ir negaliu ir nežinau ką tau atsakyti. Nematau racionalaus grūdo, todėl jog matau tik emocijas. Galiu trumpai pakomentuoti apie Jėzaus daromus stebuklus. Kai Adomas ir Ieva puolė jie buvo išvaryti iš Edeno sodo. Edeno sodas nėra geografinė vieta, tiesiog Adomas ir Ieva prarado ryšį su Dievu. Ideale žmogus turėtų valdyti abu pasaulius, dvasinį ir fizinį. Dievas sukūrė angelus, kurie tarnautų tobulam žmogui. Kad valdyti fizinį pasaulį, žmogui duotos fizinės juslės (lytėjimas, uoslė, klausa, regėjimas ir skonis), tačiau žmogaus siela turėjo turėti ir penkias dvasines jusles, per kurias patirti ir valdyti dvasinį pasaulį (įskaitant angelus). Jėzus valdė abu pasaulius, todėl jis galėjo atleisti žmonėms nuodėmes. Dauguma žmonių bėdų fiziniame pasaulyje (ligos ir t.t.) yra sukeltos šėtono, kuris valdo mus iš dvasinio pasaulio. Jėzus sugebėjo šią šėtono įtaką nukirsti ir taip įvykdavo stebuklai. Stebuklai mums, praradusiems ryšį su dvasiniu pasauliu, įprastas ir dėsningas dalykas Jėzui, valdančiam abu pasaulius, įskaitant angelus.
Tu teisingai sakai, jog pažinimas kinta. Atėjęs dialektinis materializmas yra Dieviško Principo imitacija, kurią šėtonas pateikė žmonėms ir juos suviliojo. Panašiai kaip gundydamas jis sakė dalį tiesos “jums atsivers akys ir jūs tapsite kaip dievas”. Ir šėtono paklausę, Adomas ir Ieva turėjo lytinius santykius, būdami paaugliai. Tačiau jie turėjo turėti lytinius santykius (ir atverti akis Dievo meilės pilnatvei ir tapti panašiu į Jį susilaukdami vaikų ir patirdami aukščiausią ir nesavanaudiškiausią tėvų meilę) sulaukę pilnametystės. Šėtonas žino Dievišką Principą nuo pat pradžių pradžios, kai jis padėjo Dievui kuriant šią visatą. Todėl dialektinis materializmas yra šėtono tiesos pakaitalas. Biblija ir jokie šventraščiai negali pasipriešinti dialektiniam materializmui, kuris suviliojo žmoniją (komunizmas, pragmatizmas ir kt. materialistinės pasaulėžiūros gimė iš jo), vienintelis ginklas yra Dieviškas Principas. Aš negrasinu ta prasme, jog mes, t.y. munistai, kažką darysime blogo prieš kitus. Ne, atvirkščiai, mes kentėsime labiau už kitus, nes suprantame kas vyksta pasaulyje geriau už kitus. Ateina laikas, kai materialistai, užėmę valdžią globaliame pasaulyje, ims persekioti tikinčiuosius. Kol dar ne vėlu, galima tam pasipriešinti ir atkovoti žmonių intelektą atgal į Dievo pusę su DP pagalba. Pasižiūrėk į visus Vakarų vedančiuosius universitetus ir socialinių mokslų sritį, tu visur rasi ateistus-profesorius, dominuojančius akademiniame pasaulyje.
Kuo aš, Gajana, taip tave įskaudinau?
Faktas, kad atsiprašau. Tikrai tu niekuo manęs neįskaudinai…! Man nemalonu ir skaudu tokius žodžius girdėti.
…Matomai aš visai nemoku diskutuoti, jei apie mane taip galvojama. Aš gyvenu su nuostata, kad visi žmonės, vienaip ar kitaip tikintys Dievą, turi savo kelią ir juo eina. Tai yra gražu, ir aš nenoriu įžeidinėt žmonių. Bėda, kad kartais PER AŠTRIAI pasakau savo nuomonę.
Žinai, man jau tikrai reikia “eiti iš šitos smėlio dėžės”.:)
Diskutavau, nes norėjau pažinti jus. Tačiau nenoriu pereit į kažkokį puolimą, …gaunasi baisus absurdas.
Aš gi tikrai nesu įsigilinusi į jūsų DP. Tikiuosi, kad paskaitysiu kai ką.
Tačiau jau turiu savo tikėjimą, juo remiuosi gyvenime ir tai mane palaiko.
Ką čia bepridursi…
Aš nepykstu, maniau, kad jūs pykstate. Nesusipratimas…
:))
Imsiuos kai ką skaityti, kad suvokčiau tą pasaulį, kuriame tu gyveni. Tada ir diskusija bus normalesnė:)
> Gajana
Gajana, aš tau siūlau neskaityt žinok… suvels smegeninę. Aš neblogą teologinį išsilavinimą gavęs, ir tai sugeba man kartais suvelt smegeninę. ten reikia būt gerai pasikausčius, ir vos tik sutikus kažką kas neatitinka Biblijos – kelti klausimą.
Yra buvę filosofijos istorijoje trys (lygtai) filosofai, vadinami Įtarumo Mokytojais. Jie lyg ir nieko neneigė, bet tiktai klausdavo: “Ar tikrai taip yra?”
Tai va munistai lygiai taip pat elgiasi – jie ateina ir pradeda brautis su savo melais. Bet braunasi ne tiesiai, o visad per aplinkui.
Pavyzdžiui – joks munistas nesugeba paaiškinti – kodėl jis save vadina krikščioniu tuo pat metu kai jis neigia Kristaus dieviškumą.
Lygiai taip jie nesugeba paaiškinti kaip Munas gali būt “antrasis mesijas” jei jis yra nusidėjėlis.
Lygiai taip jie negali paaiškinti daugybės dalykų. Tik apipila klausytoją gausybe žodžių ir pradeda eiti per aplinkui – sukelia abejones Jonu Krikštytoju, o nuo tada jau varo savo liniją. Pamažu įsėda į klausytojo smegeninę su mintimi: “Tu žinojai ne visą tiesą”.
Jie varo kaip anie trys Įtarumo Mokytojai :) Arba, jei jau norisi Biblinio palyginimo – kaip žaltys Sode :) Pradeda nuo klausimo, kuriame jau užkoduotas melas ir tada susuka viską taip, kad žmogus atsakinėdamas susipainioja…
Kaip elgtis?
Manau, kad reikia gerai žinoti munistų ir krikščionių skirtumus – jie surašyti anoj kvjk temoj apie munistus. Ir tada nė per nago juodymą neįsileisti to kas neužrašyta Biblijoje. Kitaip – pavojinga, nes gali nuplūduriuot :)
Kunige Algi, tu mane įtikinai, kad tavo dogmos nepajudinamos. Gyvenk jomis, nors jos tavęs niekur nenuves. O mano ketinimai buvo tau padėti ir visa šita mūsų diskusija baigėsi (kaip įprasta) šėtono pergale. Tu pasilikai prie savo dogmų, neišgirdęs ir nepanorėjęs kažką keisti savo patogiame kunigiškame gyvenime. Tegul Dievas tave lydi ir atveda į Dangaus Karalystę (net jei dėl to Jam reikėtų truputį aplaužyti tavo dogmatišką mąstyseną, tu juk tikrai nebūsi protingesnis už Jį, ar ne?)!
Nepajudinamos yra ne mano dogmos, bet mano santykis su Jėzumi Kristumi bei pasitikėjimas Juo. Tu Jį išmainei į Muną. Sveikinu. Aš to nesiruošiu daryti :)
> Aistis
anas komentaras buvo skirtas ne tau :)
o tau, Aisti, papasakosiu anekdotą:
…
žmona skambina vyrui: — Brangusis, grįžinėdamas namo vairuok atsargiai, radija pranešė, kad kažkoks beprotis automagistralėje lekia priešingo eismo juosta!
vyrelis jai atsako: — Čia jis ne vienas! Jų šimtai!
…
Ar ne per lengva tau demonizuoti visus kurie su tavimi nesutinka? Ar ne per stipriai užsiplėšei, susiversdamas sau ant pečių Lietuvos išgelbėjimo naštą?
Ir ką gi Lietuva darys, jei tu, praradęs kantrybę pradėsi visus aplinkui prakeikinėt, kaip kad padarei kvjk.lt? :)) Ar tikrai į tavo vieno rankas visa tai atiduota?
Ir kaipgi tu taip lengvai Kristaus pašauktas bėgti (jei tai tikrai buvo Kristus), užuot pasileidęs link Jo, nukulniavai pas tą svetimautoją kuris veidmainiaudamas vadina save dieviškesniu nei Jėzus Kristus?
Čia – labiau retoriniai klausimai. Kažkuria prasme man patinka ir netgi žavi tavo užsispyrimas. Pats toks esu. Tik va kad tavo mokymas kupinas prieštaravimų, pradedant abejotinu paties Steigėjo moralumu ir baigiant krikščionių vardo savinimusi… Dėl to tai liūdna.
Gyvuok! :)
Aš simpatizuoju Mozei. Jis buvo karšto būdo, ėmė ir nužudė egiptietį. O juk galėjo būti truputį kaip Jokūbas, pabūti diplomatišku, tapti faraonu ir tada padaryti judaizmą valstybine religija galingiausioje pasaulio valstybėje. Mozė karščiavosi ne kartą, dar kai sudaužė dešimt Dievo įsakymų ir dar kartą, kai trenkė į uolą du kartus. Karštas buvo vyrukas, nieko nepasakysi… Nesu aš diplomatas, bet Dievas davė man kietą kaktą ir Jis žino, kad kiek žmonių man per ją bemuštų, nuo to ji pasidarys tik dar kietesnė. Jeigu aš manau, kad esu teisus, tai tegul visa Lietuva važiuoja priešais, man tai nė motais… Tas beprotis tavo anekdote, tai mano gyvenimas praėjusius septyniolika metų. Gal nutuoki ką man tekdavo patirti Gedimino prospekte užkalbinant žmones kelerius metus po penkias-dešimt valandų kasdien? Ar nuo to mano ryžtas susilpnėjo? Ne, priešingai. Dievui reikia tokios užsispyrusios asmenybės ir jis ją gavo. Grubokas įrankis, bet veikia…
O dėl Sun Myung Moon moralės: leisk man paklausti ką reiškia užregistruota santuoka pagal įstatymą? Ar tai reiškia, kad tu svetimauji, jei jos neužregistravai? Mes su žmona užregistravome mūsų santuoką du metus anksčiau, nei pradėjome gyventi kaip vyras ir žmona, ar tai reiškia, kad mes tapome vyru ir žmona automatiškai, kai buvome ją užregistravę? Tiesa tokia, kad pirmoji Sun Myung Moon žmona jį išdavė, antroji mirė kalėjime, kur buvo išprievartauta, o trečioji įvykdė savo atsakomybę ir tapo trečiaja Ieva, tobula moterimi ir keturiolikos vaikų mama.
Labai liūdnas yra Sun Myung Moon gyvenimas, nes jį teisia puolę žmonės, kurie žiūri pro gimtosios nuodėmės akinius ir mato ne Dievo, o šėtono akimis. Ir jie kaltina, kaltina, kaltina….
Bet Tikrieji Tėvai pasiekia absoliučią pergalę, jie karūnavo Dievą KARALIUMI, VALDOVU. Ir Dievas jau užėmė jam skirtą vietą žmonių pasaulyje dėka Tikrųjų Tėvų, kurie įkūnijo Dievo širdį ir meilę. Kas yra Korėjos įstatymas palyginti su Dievo įstatymu? Ką Jėzus kalbėjo apie tai? Sun Myung Moon gimė be gimtosios nuodėmės ir atskleidė kelią, kuriuo eidami ir mes galime jos atsikratyti. Ir man nesvarbu kiek žmonių stos man skersai kelio, kol aš kvėpuosiu, griūsiu į priekį, nes judu į tą pusę…
Aš nieko neprakeikiau, aš pateikiau pavyzdžius ir sulyginau situacijas ir atskleidžiau tikrąją padėtį Dievo akimis žiūrint. Pasiskaityk visus Senojo Testamento pranašus, ar jie sakė tai, ką žmonės norėjo išgirsti, ar kalbėjo tai, ką jiems liepė Dievas, Jo akimis žiūrint? Pasižiūrėk į žmonių reakciją į juos. Jūsų reakcija yra tipiška, ji tokia pati (Aistis yra akiplėša, kaip jis gali, kas jis mano esąs ir t.t.). Nes aš lipu ant nuospaudų, Dievas mane tam ir skyrė, nes turiu tam duomenis, esu kaip kempinė, kuri sugers visus jūsų neigiamus atsakymus. Tavo žodžiai, kai tu pavadinai mane “vilku ėriuko kailyje” buvo vienas iš švelniausių pravardžių, kurias esu išgirdęs gatvėje, kai liudydavau žmonėms. Esu ne kartą girdėjęs grasinimus susidoroti ar patyręs fizinį smurtą. Mes susėdę su šventu Pauliumi rastume apie ką pakalbėti…esu tikras. Tai tiek. Papasakočiau aš tau apie savo prosenelį, kurį tik kulka sustabdė, mat buvo kietas, kitaip negalėjo jo “pastatyti į vietą”, bet nenoriu per daug girtis. Juk ne mano, o Dievo valia, ne kaip aš noriu, o kaip Jis…
vėl tu kopijuoji tekstus… sakiau gi, kad taip rodai nepagarbą :)
ir šiaip jau… tavo būdas diskutuoti – “kreivas” :) kai sutinki neatremiamus argumentus, pradedi “gailėtis” pašnekovo, tarsi jis būtų šėtono valdžioje. Argi nematai, kaip tai “slidu”? Juk ir tave galima lygiai tokiu pat laikyti. Aišku, tada tu pradėsi aiškinti, kad kai esi taip pavadintas, tai jau tampi auka ir tai yra tik dar vienas įrodymas, kad Munas teisus, nes jis tipo “kenčia” (nutylint tai, kad jis yra sukėlęs kitiems žmonėms kančių) – na tai jau pigus triukas :)
aš jau sakiau ir galiu tik dar kartą pakartot – niekaip nesuprantu kaip jūs, munistai, drįstate naudotis biblija, kai jūsų mokymas akivaizdžiai jai prieštarauja. Ir kaip jūs drįstate save vadinti krikščionimis, būdami Jėzaus priešai…
žodžiu… lyg ir viskas :) džiaugiuos, kad laikai mano kunigišką gyvenimą patogiu :))) reikės man pabandyt kada nors patyrinėt kur tas patogumas pasislėpė, kad jo taip nesijaučia…
1998 m. apvažiavome apie trisdešimt rajonų Lietuvoje. Mes – tai nedidelė munistų komanda, keturi žmonės, kuriai aš vadovavau. Nakvodavome dažniausiai klebonijose, kur pasiprašydavome prieglobsčio. Aišku, tu pasakysi, kad mes slėpėmės ir jie nežinojo, kas mes tokie. Tačiau mes sakėme ką mes darome ir buvome priimti pagal mūsų darbus, o ne pagal žiniasklaidos skleidžiamą melą. Ne kartą teko nakvoti su kunigėliu viename kambaryje, todėl žinau apie ką kalbu – gyvenimas jūsų gana patogus. O ką darėme tuo metu – skleidėme skaistybės iki vedybų idėją po mokyklas ir valdžios institucijas. Tai darėme beje apie tris metus labai intensyviai. Taip intensyviai, kad Kauno arkivyskupas Sigitas Tomkevičius paskelbė apie “vieną pavojingiausių sektų pasaulyje, besiskverbiančią į mokyklas” ir buvo duotas nurodymas mus nepriimti. Mes drįstame naudotis Biblija, ir tą darysime ir toliau, nes, mano giliu įsitikinimu, katalikų bažnyčia tiesos monopolio neturi. Net Sun Myung Moon į tokį monopolį nepretenduoja sakydamas, kad visi privalo turėti asmeninį ryšį su Dievu. Tačiau, kadangi jis Mesijas, Dievo čempionas, niekas nepateks į Dangaus Karalystę, neperėjęs Palaiminimo, kurį teikia Tikrieji Tėvai, vartus. Tokia tiesa.
amen :)
oops tsiprašau dėl “įkopijuoto” teksto – čia visai su tavo tinklapiu nesusijęs dalykas – tiesiog šnekėjaus dar kitoj vietoj ir susipynė mintis :))) atleisk…