Apie ateities bažnyčią

Vienoje knygoje apie budizmą pasakojama apie Dalailamos susitikimus su įvairių sričių mokslininkais, kurie truko penkias dienas, tema „Destructive emotions“. Tibeto budizmas yra sukaupęs keleto šimtų metų patirtį meditacijos ir emocijų būsenos kontrolės srityje. O Vakarų mokslininkai, neuropsichologai, psichiatrai dalijosi savo patirtimi ir metodais gydant pacientus nuo depresijos ir kitų emocinių, psichinių sutrikimų. Taip buvo bandoma nutiesti tiltą tarp budizmo, tarp religijos ir mokslo, studijuojančio žmogaus elgesį ir smegenų veiklą.

Įdomu buvo tai, kad pabaigoje buvo nuspręsta, kad reikėtų įkurti „emocines sporto sales“, kuriose žmonės išmoktų ne tik atpažinti kylančias destruktyvias emocijas, tokias kaip pyktis, pavydas, kerštas ir t.t., tačiau ir išmoktų jas kontroliuoti. Dalailama pajuokavo, kad tokios vietos jau egzistuoja, – tai Tibeto vienuolynai, tačiau, Vakaruose tokių žmonių, kurie taptų vienuoliais – vienetai.

Kad tai padaryti prieinama JAV ir kitų demokratijos išsivysčiųsių šalių žmonėms, meditacijos praktikos turi būti sekuliarizuotos, t.y. nuimtas religinis užtaisas, esantis jose. Bet tam idealiai tiktų Tibeto vienuoliai, įgyję vakarietišką išsilavinimą psichologijos, psichiatrijos srityje. Vargu, ar tai bus įmanoma greitai padaryti. Dalailama, kuris jau nuo 1959 metų gyvena tremtyje ir domisi mokslu, pasiūlė, kad mokslininkai studijuotų ir tirtų vienuolius, jų smegenų veiklą, kaip jie skiriasi nuo paprastų žmonių, kurie netreniruoja ir nemoka reguliuoti savo emocinių būsenų.

Kitoje knygoje „Fundamentals of Prosperity“, kurios autorius Roger W. Babson, vadovauja biznio tyrimo institutui Bostone, kuriame dirba iki 200 darbuotojų, papasakojo jo tyrimų duomenis, kurie įrodo, kad JAV turėtų būti dėkinga krikščionybei ir bažnyčiai už savo ekonominius pasiekimus. Kai žmonių tikėjimas krenta, krenta ir jų sugebėjimas uždirbti pinigus.

Susiedamas krikščionybės vertybių nuopuolį JAV su ekonomine krize, jis pasiūlė reformuoti krikščionybę, pateikdamas keletą praktinių managmento patarimų, tokių kaip geriau apmokėti pastorių darbą, pastorius turėtų duoti pamokslus tik kartą per mėnesį, kad koncentruotųsi tik į savo sritį, pvz. į šeimos narių problemas, į ekonomiką, į valstybės valdymą ir pan. Anksčiau, autoriaus nuomone, labiausiai išsilavinę žmonės bendruomenėje buvo kunigai, teisininkai ir daktarai, tačiau šiandien pastoriai nesugeba aiškiai pagrįsti moralinių vertybių, nes priversti kalbėti apie viską, o kalbėti pavyksta tik paviršutiniškai ir neįtikinamai. Todėl, net ir skirtingų denominacijų (o nuo savęs pridėčiau, kad ir skirtingų religijų) dvasininkai turėtų kalbėti tik apie tai ką gerai išmano. Dalintis savo bendruomenėmis ir resursais. Tik taip būtų įmanoma pakelti dvasingumą ir ekonomiką.

Kadangi mano svajonė yra įkurti bažnyčią savo gimtajame mieste, tai ir pasidalinau tuo, kas man buvo svarbu ir įdomu. Ateityje budistai, psichologai ir pastoriai veiks išvien su Susivienijimo bažnyčia ir mes įkursime tokias vietas, kuriose žmonės išmoks suvaldyti griaunančias emocijas, tobulės greičiau ir sukurs idealias šeimas ir bendruomenes. Tai jau mano subjektyvi nuomonė. Tarp kitko tai jau ir daroma: Heung Jin Nim, jauniausias Tikrųjų Tėvų sūnus, veda šeštadienio pamokslus, kuriuose yra medituojama, praktikuojama pozityvioji psichologija. 2012 metais bus užbaigta Šventykla Seule, Pietų Korėjoje, kuri pakvies visų religijų dvasininkus ir tikinčiuosius.

Ačiū už dėmesį.