Norėčiau papasakoti apie knygą pavadinimu „ILLIUSIONS: The Adventures of a Reluctant Messiah“, autorius Richard Bach. Domiuosi Jėzumi ir apskritai mesiju, jo misija, kadangi pats ruošiuosi juo tapti. Kad mesijo profesija ne iš lengvųjų patvirtino mano perskaityta knyga. Tiesa, negalvokite, kad ruošiuosi tapti tuo vieninteliu Mesiju iš didžiosios raidės. Aš noriu būti nors mažu, bet mesiju ir laimėti keletui žmonių amžiną gyvenimą. Krikščionys tikisi Mesijo, ateinančio ant debesų, jie laukia stebukladario, kuris visus apstulbins taip, kad visi norės sekti juo. Ši knyga liudija, kad tokio mesijo nebus.
Knygos autorius, žinomas pasaulyje rašytojas, parašė tokias knygas kaip „Stranger to the ground“, „Biplane“, „Nothing by chance“, Jonathan Livingston Seagull“ ir „A gift of wings“. Lietuviškai išleista ir pati populiariausia jo knyga „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“ (1970), kurią tikriausiai esate ir skaitę. Tačiau knyga apie mesiją yra parašyta dar vėliau, 1977-aisiais.
Knygoje aprašomas mechanikas Donald Šimoda, kuris tapęs mesiju, ėmė daryti stebuklus. Tačiau, bėda ta, kad žmonės troško tik jo stebuklų, bet nesiruošė keistis. Jie net nesidomėjo ko jis moko, jie tik sekė juo tol, kol jis stebino juos savo antgamtiškais veiksmais. Galų gale Donal Šimoda pasinaudojo savo laisve pasirinkti ir metė mesijo darbą ir tapo lakūnu. Čia, knygos autorius, lakūnas pasakoja kaip jis susitinka kitą lakūną, Donald Šimodą, ir jie skraido kartu. Jų santykiai neužilgo pavirsta mokytojo ir mokinio santykiais, nes, nors ir turėjęs minias žmonių aplink jį, Donald Šimoda iki šiol neturėjo nė vieno žmogaus, kuris būtų pamėginęs jį suprasti, todėl jautėsi vienišas ir nelaimingas, pasmerktas klajonėms.
Jėzus irgi jautėsi labai panašiai, jam gyvam esant nebuvo nė vieno žmogaus, kuris jį užjaustų ir suprastų. Tik po jo prisikėlimo, jo pasekėjai įgijo tikėjimą juo. Jėzus gasdino Izraelio vyresniuosius, jo daromi stebuklai baugino juos.
Taip ir Donald Šimoda yra nužudomas, nes jo atliekami stebuklai yra pernelyg didelis iššūkis jų nesuprantantiems žmonėms, prisirišusiems prie žemiškų dalykų. Mano nuomone, tai labai natūrali gynybinė žmonių reakcija susidurus su neištirtu, su nežinomybe. Tai sukelia baimę, pyktį, o tada ir agresiją, norą sunaikinti.
Gal prisimenate filmus apie ateivius, kurie atvyksta į mūsų planetą su taikia misija, tačiau mūsų sąmonė tokia tamsi, kad ateivių pasiuntinys nieko nelaukiant yra nužudomas. Ateiviai nusprendžiai, kad mes neverti gyventi, todėl nutaria nušluoti visą gyvybę Žemėje, pasiimant tik kiekvienos gyvybės formą į savotišką Nojaus laivą, tačiau žmonija turi būti sunaikinta.
Norėčiau, kad mes būtume šviesesni ir pažintume šviesias sielas, o ir taptume tokiomis. Nustokime sekti savo gyvuliškais instinktais ir materialiu protu, kurie temdo mūsų sąžinės viziją ir Dievo pajautimą.
Paskaitykite šią knygą, ji turi daug paslapčių ir, priklausomai nuo jūsų, sukels dar daugiau skirtingų. Bet mano išvada yra tokia: Mesijas nedarys stebuklų, jis ateis mokyti mus tiesos ir meilės, jis nekalbės simboliais, bet kalbės tiesiai, o tas, kas sugebės suprasti, pasieks „Gyvybės medį“ ir taps tobulu.
Ačiū už dėmesį
