Visos religijos, visi išminčiai ir dvasiniai mokytojai yra nuo Dievo. Problemos prasideda tada, kai jie ima kovoti tarpusavyje. Tarp tarpusavyje kovojančių Dievas pasirenka tą pusę, kuris labiau atspindi Jo idealą. Geresnę pusę atpažinti ne taip jau ir sudėtinga: tarkim, susimušė du moksleiviai. Pirmas mokytojos klausimas turėtų būti – „Kuris pirmas smogė?“ Pirmasis pradėjęs karą ir yra blogio pusėje, jis yra agresorius. Dievo pusėje esančių strategija per amžius buvo būti puolamiems, tačiau jie laimėdavo, nes Dievas buvo jų pusėje. Akivaizdūs pavyzdžiai yra pasauliniai karai, įvykę XX a.
Tačiau, jei „geriečiai“ nekovoja tarpusavyje, kaip atpažinti geresnius „geriečius“? Tiesa ir meilė, kurią religijos paveldi iš Dievo yra atitinkamame lygyje, kurį sugeba priimti ir suprasti žmonės. Kuo labiau tiesa ir meilė atspindi Dievo universalią, absoliučią, nekintamą ir amžiną prigimtį, tuo to mokanti religija yra artimesnė Dievo idealui, kuris apima visą žmoniją ir Kosmosą (turiu galvoje ir fizinį ir dvasinį pasaulius).
Dauguma religinių judėjimų buvo įkurti žmonių, įkvėptų Dievo ir Jo angelų. Jie net gaudavo apreiškimus, tokius kaip: „Tu esi geriausias, tu vienintelis, tu išgelbėtojas“ ir pan. Dažnai tie žmonės tai išgirdę nutardavo, kad jie yra Mesijas, tas, kuris yra vienintelis, galintis suvienyti visą pasaulį.
Tokiu, būdu, atėjus tikrajam Mesijui, jie tapdavo kliūtimi Dievo apvaizdoje ir jų likimas – tai „antikristo“ likimas. Vienas iš tokių didžių Dievo vyrų buvo Jonas Krikštytojas, kuris tapo pagrindine Jėzaus mirties priežastimi. Pašauktas su Elijo misija paruošti kelią Mesijui, atėjus Jėzui jis nepasekė juo, todėl žmonės nepasekė Jėzumi. Dvasinių mokytojų ir jų pasekėjų problema tai, kad atėjus laikui, jie nenori pripažinti aukštesnį ir sekti juo. Apie Joną Krikštytoją Jėzus yra pasakęs: „Nėra aukštesnio už Joną tarp gimusių iš moters, tačiau net ir pats mažiausias Dangaus Karalystėje bus didesnis už Joną Krikštytoją“.
Jei tiesą galime palyginti su šviesa, o meilę su šiluma, tai Mesijo šviesa yra šviesiausia, o meilė karščiausia. Jo šviesa tokia, kad prieš ją nublanksta visi kiti šviesuliai, jo šiluma tokia, kad kiekvienas nori būti šalia. Dėl to, kad žmonės linkę į formalią tiesą, į konceptualų Dievo pažinimą, religijos per šimtus metų apsupa save formaliomis ceremonijomis, gražiais rūbais, statiniais ir išoriniu blizgesiu. Prarandamas gyvas tikėjimas, pasiaukojimas ir meilė. Stengiamasi išlaikyti savo dvasinių vedlių pozicijas ne gyvu tikėjimu, o kovojant prieš kitaminčius. Štai tada religingi žmonės jau ne Dievo avinėliai, o vilkai, griaunantys Dievo planus. Tai atsitiko daugumai religijų, todėl niekas nesutrukdė gimti komunizmui, neigiančiam Dievą.
Tačiau gyvas Dievo balsas visada šnabžda sąžiningų ir dvasingų žmonių viduje, jis skatina mus augti ir siekti tobulumo visose gyvenimo srityse. Todėl, kaip tik dėl to, kad mes turime sąžinę, Dievas nugalės ir Jo idealas bus įkurtas. Kaip veikia Dievo žmonės, kaip jie nugali? Jie neša tiesą ir meilę, priimdami smūgius ir atsakydami gėriu į blogį. Tada Dievas pagal Kosmosą valdantį principą gali pareikalauti iš šėtono pusės grąžinti skolą ir Jo valdoma teritorija auga, vis daugiau žmonių pereina į Jo pusę. Galiu pateikti paprastą pavyzdį: tarkim koks Jehovos liudytojas arba munistas vis prieina prie jūsų gatvėje, o jūs jam ir šitaip ir anaip, koliojate jį iki valios, pasityčiojate ir dar pridedate. Taip darote vieną, du ar dešimt kartų… Neišvengiamai prabils jūsų ir tai stebėjusių sąžinė ir, jei tik Dievo žmogus išliks su Dievu, nekintamas, absoliutus ir besąlygiškas savo meilėje jums, jūs paseksite juo ir sąžinės vedamas įtikėsite į Dievą.
Argi ne taip elgiasi vaikai su savo tėvais, kai tėvai lenkia juos prie gėrio. Žinoma, vaikai, ypač paaugliai yra nepatenkinti, tačiau jei tėvai juos iš tikrųjų myli, vaikai paseks savo tėvais ir stengsis būti panašūs į juos.
Šiandien mane vedė šios mintys:
- Visos religijos nuo Dievo, visi išminčiai, visos filosofijos, visi žmonės, visų jūsų tėvai yra nuo Dievo.
- Kas yra arčiau Dievo paaiškėja tada, kai prasideda konfliktai. Pusė, kuri puola, atsiduria blogio pusėje, o puolama – gėrio.
- Dievo pusė auga ir plečiasi priimdama smūgius, nes tik taip sąžiningi žmonės gali atskirti teisingą ir mylinčią Dievo širdį ir ją paveldėti.
- Ketvirta mintelė – net ir dievobaimingi žmonės gali tapti Dievo priešais, jei nepažins Mesijo.
