2004 metais švietimo įstaigose buvo konsultuojama tik 1-2 proc. mokinių. 2008 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad, respondentų teigimu, dėl tolesnio mokymosi kelio baigus mokyklą, dažniausiai apsisprendžia būdami aštuoniolikos (28,4 proc.), septyniolikos (21,7 proc.) ar šešiolikos (21,4 proc.) metų. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių studentų teigė, kad mokykloje jie nebuvo konsultuojami dėl tolesnės jų mokymosi karjeros. Svarbiausiais informacijos šaltiniais mokykloje apie studijas aukštojoje mokykloje, tyrime dalyvavusių studentų teigimu, yra internetas, dalyko mokytojai ir tėvai. Tyrimo metu nustatyta, kad 15-20 proc. abiturientų, priimtų studijuoti, netinka pasirinktoms studijoms, 20-25 proc. studentų nutraukia studijas, apie 30 proc. aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbina ne pagal įgytą kvalifikaciją, o 70 proc. dirbančių yra nepatenkinti turimu darbu. Šiemet dėl pasaulinės ekonominės krizės darbo birža prognozuoja, jog nedarbo lygis Lietuvoje šių metų pabaigoje gali išaugti iki 8-10 proc.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, profesinis orientavimas pripažįstamas kaip svarbiausias mokymosi visą gyvenimą strategijos elementas bei esminė užimtumo politikos dalis. Vienas iš išsamiausių profesinio orientavimo sąvoką atspindinčių apibrėžimų pateiktas LR profesinio orientavimo strategijoje: „ informavimo, konsultavimo ir orientavimo paslaugos priklauso tai paslaugų sričiai, kuri padeda asmenims nepriklausomai nuo jų amžiaus bei gyvenimo etapo pasirinkti savo kelią švietimo, mokymo bei užimtumo srityse bei aktyviai dalyvauti formuojant savo profesinę karjerą. Šios paslaugos skirtos tiems, kurie dar nėra pradėję profesinės karjeros, kurie ieško darbo, ir tiems, kurie jau dirba”.
Profesinio orientavimo strategija – tai toks strateginis dokumentas, kurio pagrindinis tikslas: sukurti aplinką profesinio orientavimo sistemai bei paslaugų plėtotei Lietuvoje atsižvelgiant į šalies ekonominės bei socialinės raidos perspektyvas ir individualius kiekvieno visuomenės nario poreikius. Dokumente pažymima: „Europos Sąjungos kontekste profesinis orientavimas laikomas vienu iš svarbiausių veiksnių, skatinančių užimtumą, darbo jėgos prisitaikymą prie rinkos sąlygų, verslumą bei lygias galimybes – keturis Europos Komisijos užimtumo strategijos ramsčius”.
Lietuvoje už profesinio orientavimo sistemos formavimą bei plėtrą atsakingos Švietimo ir mokslo ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Paprastai tariant, ŠMM rūpinasi mokiniais, moksleiviais ir studentais, o SADM bedarbiais ir dirbančiais žmonėmis. Profesinio orientavimo tarybos (komisijos) veikia šalies, apskrities ir savivaldybės lygmenimis. Profesinio orientavimo sistemos teisės aktai, reglamentai, standartai, kompiuterizuotos informacinės sistemos, žinynai, metodinė medžiaga yra kuriami, rengiami, tvarkomi ir jais aprūpinama centralizuotai ir valstybės lygmeniu.
Savivaldybių administracijos koordinuoja Profesinio informavimo taškų (PIT) veiklą, o Lietuvos darbo birža prižiūri Profesinio orientavimo centrų (POC) veiklą. PIT-ų ir POC-ų steigėjais gali būti valstybė, savivaldybės ar privatūs asmenys. 2009 metais Lietuvoje veikia jau 700 PIT-ų. PIT-uose dirba profesijos patarėjai, o POC-uose be profesijos patarėjų paslaugas teikia profesijos konsultantai ir psichologai. Kai kurių pedagoginių-psichologinių tarnybų psichologai teikia profesinio orientavimo paslaugas. Profesinio informavimo paslaugas gali teikti socialiniai pedagogai ir dalykų mokytojai. Orientavimo sąvoka apima tiek informavimo, tiek konsultavimo paslaugas.
Profesinis informavimas – žinių apie profesijos turinį, ypatumus ir reikalavimus, profesijos įgijimo, kvalifikacijos kėlimo ir įsidarbinimo galimybės suteikimas. Informavimas sudaro didžiąją dalį profesinio orientavimo darbo. Lietuvoje profesinio informavimo šaltinių yra pakankamai daug: spausdinta medžiaga (spec. leidiniai, laikraščiai, mokymo įstaigų lankstinukai, profesijos vadovas ir kt.), interneto resursai (IS mokykla tinklapis, įvairaus lygio mokymo įstaigų tinklapiai, Darbo biržos tinklapis), atvirų durų dienos, aukštųjų mokyklų mugė, TV laidos ir kt. POC-ai rūpinasi ne tik informavimu, bet ir konsultuoja asmenis jiems rūpimais klausimais taikydami specialias metodikas bei įgyvendina prevencinę, reabilitacinę ir korekcinę veiklą. Lietuvoje veikia 46 teritorinės darbo biržos, kurios teikia išsamią informaciją apie profesinio konsultavimo paslaugas.
Profesinio informavimo, konsultavimo ir orientavimo informacinė sistema (AIKOS – atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema, www.aikos.smm.lt) yra vientisa, atvira, nekomercinė sistema, kuriama Lietuvos švietimo informacinės sistemos pagrindu, integruojant ją savo su Lietuvos darbo biržos ir Statistikos departamento informacinėmis sistemomis. Taip pat Lietuva prisijungė prie bendros Europos informacinės sistemos, kurią sudaro PLOTEUS (mokymosi galimybės Europoje) ir EURES (darbo vietų paieška Europoje).
Lietuvos aukštosios mokyklos profesinio orientavimo specialistų nerengia, todėl tai kliudo sėkmingai profesinio orientavimo veiklai. VDU darbo grupė (vadovas D. Pukelis) parengė Profesinio informavimo ir karjeros planavimo gebėjimų ugdymo nuotolinio mokymo programą, kuri suteikia galimybę mokytojams, socialiniams pedagogams ir profesijos patarėjams tobulinti savo žinias. Prieš metus buvo parengtas “Profesinio konsultanto rengimo standartas”, nes tikimasi, kad aukštosios mokyklos ims galų gale rengti profesinius konsultantus magistrantūros studijose, kuriose galės mokytis socialinius mokslus baigę bakalaurai, išmokę spręsti etines problemas.
Lietuvoje, be anksčiau paminėtų veikia ir daugiau institucijų, dirbančių profesinio orientavimo srityje: Respublikinių moksleivių techninės kūrybos rūmų karjeros planavimo centras (www.rmtkr.lt), Universitetų karjeros centrai, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba (www.ldrmt.lt) ir privačios institucijos (apie 30 organizacijų). Europos Sąjungos mastu veikia Euroguidance centras (www.euroguidance.lt).
