Šiuolaikinė amerikietiška santvarka yra kaip rojus jaunimui, bet – ne seneliams. Tai rojus jauniems vyrams ir moterims, tačiau ne vaikams ir seneliams. Būtent todėl ten visi kasa pragaro duobę, kuri veda į pražūtį. Taip yra, nes Amerika neatitinka pradinės būsenos. (107-328, 1980.6.8)
Amerikiečių šeimose senelis, prieš vykdamas pas sūnų į svečius, skambina jam telefonu. Ką žmonės labiausiai mėgsta? Kas jums patinka? Koks nuostabus ir kupinas meilės vaizdas, kai simpatiška marti rūpestingai perka pražilusiems savo vyro seneliui ir senelei geresnius daiktus, nei savo sutuoktiniui! Nors jų veidai išraižyti raukšlių, tačiau kas gali būti nuostabiau, kai ji perka jiems daiktus su didesniu džiaugsmu, nei savo mylimam vyrui? Tuomet senelis ir senelė atiduos jai net tai, ką buvo paslėpę – viską, kas susiję su jų meile. Kas yra pats seniausias senelis pasaulyje? Dievas. Žmonės turi mokytis mylėti šį Senelį kaip savo senelį. Tokią tradiciją perėmęs žmogus gali įsigyti visą meilės lobį, saugoma slaptame Dangiškojo Senelio sandėliuke. Kaip nuostabu! (107-328, 1980.6.8)
Kaip Dievo atstovai, senelis ir senelė yra sukaupę didžiausią patirtį pasaulyje. Jie seni ir mažai miega. Jūs turite galvoti taip: “Tai bent! Mūsų senelis kaip Dievas: jis nemiega ir saugo mūsų namus! Taip jis ir paseno, saugodamas mus! Žiūrėdamas į jo raukšles, suprantu, koks jis senas!” Tai gražu! Jei turite tokius senelius savo šeimoje, jūsų namuose nekils gaisras, į juos neįsilauš vagys. Kuo užsiėmę senelis ir senelė, kai nemiega? Jie meldžiasi: “Dieve, laimink mūsų vaikus! Suteik jiems Savo malonę!” O po maldos jie gali staiga pareikšti savo sūnui, dukrai ar marčiai: “Šiandien gatvėje jūsų tyko pavojus! Klausykite ką sakau! Šiandien niekur neikite! Nesibarkite! Sūnau, toli neik! Dukra ir marti, toli neikite”. Taip jie gali pamokyti savo namiškius. Tad ar anūkams reikalingi tokie senelis ir senelė? Jeigu šeimoje yra meilė, tai ir senelis su senele, ir tėvas su mama, ir broliai su seserimis ims šokti. Žmones, kurie taip gyvena, saugo pati Visata. Jei kas nors pabandys nužudyti tokį žmogų, Visata nedelsiant pastatys užtvarą žudiko kelyje. (107-326, 1980.6.8)
Pacitavau Tikrojo Tėvo žodžius apie senelius, nes šiandien mūsų šeimą aplankė senelis ir teta (mano tėvas ir sesuo). Senelis padarė vyriausiam anūkui medinį kardą, kuriuo jis neapsakomai laimingas. Senelis iki šiol nematė jauniausio anūkėlio Aivaro Tohion, kuriam jau beveik devyni mėnesiai, todėl tas kelias valandas kol jie viešėjo, vyko ištisinės fotosesijos. Jau maniau, kad reikės jas uždrausti, nes blykstė iš per arti yra gana kenksminga akims.
Anūkėlė Ramunė visus pakvietė į spektaklį (tai kartoninė dėžė, kurioje iš popieriaus iškirpti žmogeliai, malūnsparnis ir miškas), pradžioje visi pirko bilietus, o vėliau vyko vaidinimas. Ramūnė buvo pripažinta nusipelniusia režisiere.
Su Joriu buvo aptartos kardo naudojimo taisyklės, nes kardas iš kietmedžio, t.y. gali užgauti. Mes pavadinome kardą “gynėjo” vardu. Senelis gavo naują užsakymą – padirbinti skydą, irgi iš medžio.
Neseniai Joris, apžiūrinėdamas Lietuvos ir Baltarusijos žemėlapį, nusprendė, kad būtų neprošal nurėžti porą miestų ir atiduoti Lietuvai, mat “Baltarusija ir taip didelė”. Teks pavargti, kol pavyks šį karingumą nukreipti teisinga linkme. Matyt, paveldėjo iš karingų protėvių.
Laikas su seneliu buvo nuostabus. Gaila, kad toks stebėtinai retas ir neilgas. Duok, Dieve, jį pakartoti.
ADŽU!
