Žydų tautos žlugimo priežastis, kai jie sugrįžo į Kanaaną, buvo ta, kad žydai apsiprato su aplinka, kuri ten buvo iki jiems atvykstant. Žydai žlugo dėl to, kad nukreipė visas savo sielos jėgas į tai, kaip būti turtingesniems, valgyti saldžiau ir mėgautis prabanga. Jie pradėjo tuoktis net su pagonimis. Be to, jie pradėjo siekti valdžios ir mėgautis žiniomis. Galiausiai, jie asimiliavosi su kultūra, buvusia Kanaane iki jų, pardavė išrinktosios tautos dvasią, todėl ir žlugo. (144-134, 1986.4.12)
Štai taip trumpai Tikrasis Tėvas aprašo Izraelio žlugimo priežastį po to, kai jie, praleidę dykumoje keturiasdešimt metų, galiausiai atėjo į pažadėtąją žemę, kur “medaus ir pieno upės tekėjo”. Jie įveikė dykumą, tačiau pralaimėjo prieš turtus, žinias ir valdžią, nes nusilenkė jiems, prarasdami Dievą ir savo tikėjimą. Po II-ojo pasaulinio karo, kai krikščionybė praktiškai įsigalėjo visame pasaulyje, ji atmetė Mesiją, “kertinį akmenį”, todėl Tikrajam Tėvui ir jo pasekėjams teko eiti “dykumos” keliu, kad atstatyti krikščionybės klaidą. Dabar, kai šis kelias baigėsi, kokia Palaimintų šeimų atsakomybė? Mes privalome nepakartoti žydų klaidos.
Ką mes turime padaryti dėl ateities? Gyventi pasiturinčiai – tai nėra svarbiausia. Reikia auklėti palikuonis. Reikia parodyti jiems pavyzdį ir palikti jiems tradiciją. Juos reikia auklėti, kad jie nenukryptų nuo teisingo kelio. Iki šiol ir man, Susivienijimo bažnyčios vadovui, ir jums teko eiti skaudžiu keliu. Mes klaidžiojome, tarsi pabėgėliai ir negalėjome niekur įsitvirtinti. Mūsų kelias ėjo per dykumą. Dabar mums būtina įsikurti, o dėl to reikia kovoti ir laimėti. (77-251, 1975.4.13)
Ar šis kelias lengvas? Žinoma, kad ne. ar mes skiriamės nuo pasaulietinių šeimų. Taip, privalome skirtis.
Klausimas toks – kaip išsaugoti tyrą kraujo liniją, gautą iš Dievo. Kaip išsaugoti nenuodėmingą, tyrą kraujo liniją? Jūs turite iš tikrųjų jaudintis dėl to. Žmonės puolė net tyrame Edeno sode, o tokiame nuodėmingame pasaulyje ištyrinti save labai sunki užduotis. Kad ir kaip būtų sunku, tėvai būtinai turi sukurti nesuterštą aplinką palaimintiems vaikams. Net jei tėvai taps auka, turime kuo greičiau sukurti aplinką antrajai kartai. Turime paskubėti. (1978.9.22)
Jūsų šeimos neturi gyventi iš įpročio ir būti panašios į pasaulietines šeimas. Negalvokite, kad jūsų šeimos yra tokios, ir gerai, ir kad viskas ateityje pasikeis. Jos jau dabar turi būti tobulos. Problema slypi dabartyje. (21-77, 1968.10.20)
Sunkiausia užduotis yra pakeisti chroniškus įpročius. Jei jūs auklėdami vaikus, pradėsite gyventi iš įpročio, šie įpročiai surambės jūsų kūne. Tokioje aplinkoje jums nebus laiko daryti kokius nors ypatingus dvasinius paaukojimus ar melstis. Kai šalia jūsų pradės triukšmauti vaikai, jums nebus laiko kada melstis. (30-125, 1970.3.21)
Ką tik JAV prezidentu buvo prisaikdintas Barakas Obama. Jis mėgsta cituoti Linkolną, prisiminti JAV įkūrusius pionierius. Jie, tie pirmieji krikščionys, kurie įkūrė Naująjį žemyną, irgi perėjo dykumą. Šiandien stebėjau prisaikdinimo ceremoniją. Tikrai amerikiečiai yra didi tauta, Dievas palaimino juos, įsikūrusius ant dviejų tūkstančių metų krikščionybės pagrindo. Krizė yra galimybė Amerikai prisiminti savo dvasinius pamatus ir tvirčiau ant jų įsikurti. Jei Amerika gyvens vardan kitų ir stengsis duoti visam pasauliui, ji nugalės. Jei sieks turtų, žinių ir valdžios tik sau, savo piliečiams – jos laukia žlūgimas.
Linkiu visoms pasaulio šeimoms gyventi Palaimintų šeimų gyvenimą ir dalintis atsakomybe su mumis.
Tėvai gyvena dėl vaikų. Jei tėvai gyventų dėl savęs, nebūtų net žodžio tėvai. Ateityje etikos mokymas bus suformuotas pagal Susivienijimo bažnyčios Principą. Kaip turi gyventi tėvai? Jie turi atkakliai dirbti dėl vaikų. Tai – pirmas etikos kodekso punktas. Nereikia aiškinti kodėl taip reikia elgtis. Argi tėvai, gyvenantys dėl savo sūnų ir dukterų, nelaimingi? (62-214, 1972.9.25)
Manau, krizė yra mūsų šansas ir mūsų galimybė stabdyti besaikį vartojimą, bendradarbiauti tarp šalių ir reorganizuoti savo gyvenimo įpročius.
Jūs turite palikti po savęs tradiciją ir gerus, nuostabius palikuonis, o ne kažkokius ištižėlius, o drąsius, įžymius žmones, stipresnius už save. Jei mums tai pavyks, jūsų šalis nežlugs, net jei bus priversta patekti į pražūties aplinkybes. Kartu su mirtinu pavojumi gimsta iš naujo autoritetas. Ten, kur mus veja, pradeda plevėsuoti naujos pergalės vėliava. Turėtumėte tai žinoti. (99-329, 1978.10.1)
Mes privalome pradėti nuo šeimos. Šeima – tai mažiausiai trys kartos, nes šeimoje svarbiausia yra tradicija. Kokia šeimos tradicija, tokia ir jos ateitis. Nuo čia ir prasidės Dangaus Karalystė. Seneliai atsotvauja praeitį, tėvai dabartį, o vaikai – ateitį.
Palaimintos šeimos turi nustatyti šeimos taisykles, etaloną, pagal kurias auklės vaikus, bei šeimos normas. Kitaip, jei tėvai to nepadarys, jie nieko negalės pasakyti savo vaikams, jei šie prašys jiems paaiškinti. (21-87, 1968.11.3)
Tikrasis Tėvas moko:
Aš jaudinuosi ne dėl to, kaip įamžinti Susivienijimo bažnyčios vardą, bet dėl to, kaip palikti po savęs žmones, paveldėjusius mano tradiciją. Štai kodėl aš iki šiol jus mokau branginti tradiciją. (35-115, 1970.10.4)
Turime įkurti šeimas. Iki šiol religijos tikslas buvo gelbėti individus, nebuvo religijos, skirtos gelbėti šeimas. Tikintieji palikdavo savo namus, šeimas, bet dabar prasidėjo kitas amžius. Visos religijos veikė, gelbėdamos individus, bet nebuvo net tokio supratimo, kaip “šeimos išgelbėjimas” ar “giminės išgelbėjimas”. Mes Susivienijimo bažnyčioje kalbame apie šalies ir pasaulio išgelbėjimą, kuris vadovaujasi šeima. (283-106, 1997.4.8)
Jei nebus įkurta šeima, taika pasaulyje niekada neatsiras. Štai kokia yra svarbi šeima. Ne bet kokia šeima, bet su Dangiška tradicija. Dievo giminė, gyvenanti harmonijoje su Dievu ir visu pasauliu. Ji – meilės mokykla ir tikros meilės įsikūnijimas.
ADŽU!
