Šiandien Philui sunki diena. Žuvo jo geras draugas, žuvo autoavarijoje vairuodamas naują motociklą. Žuvo, tik baigęs vidurinę mokyklą, sulaukęs aštuoniolikos metų. Šiandien visi komandos nariai galvojo apie mirtį. Net lėšų rinkime sutikti žmonės kalbėjo apie mirtį. Tommy sutiko moterį, kurios vyras mirė avarijoje. Ji meldėsi kartu su juo flamandų kalba, kurios Tommy nesuprato, bet kantriai laukė kol ji baigs. Ji meldėsi ištisas penkiolika minučių, karštai, išraiškingai.
Man patinka visi komandos nariai, bet yra tokių, kurie patinka labiau. Šiandien pirmą kartą pasiėmiau laptopą su savimi. Pasirodo bet kurioje vietoje, net vėliau patikrinus ir mano namuose yra bevielis internetas, tik reikia prisijungti. O GPS mikroautobuse tik pradeda atskleisti savo tikrąją vertę: aš vairuoju žiūrėdamas daugiau į jo ekraną, negu į kelią, kad tik neužbaigčiau savo gyvenimo virtualiame kelyje, o realiame griovyje ar mūro sienoje… Bet vis tiek jis nuostabus! Nepažįstamoje vietoje surasti artimiausius: degalinę, parką, supermarketą ar bažnyčią būtų tikrai sudėtinga, tačiau dabar tai taip paparasta, kad bet kuris vietinis pavydėtų. Parke mes pietavome, bažnyčioje meldėmės. Kažkodėl man patinka visas bažnyčias fotografuoti, turiu jau dvi. Po to, kai kapitonė ir aš išleidžiame komandos narius į teritoriją, abu einame į artimiausią bažnyčią ir meldžiamės dvidešimt vieną minutę. Šiandien įėję pro galines duris radome kunigą, bažnyčia buvo užrakinta. Kapitonė moka prancūziškai, o kunigas kalba tik flamandų kalba, bet supratęs, kad norime melstis, be žodžių atodarė bažnyčios senovines duris, atstumdamas vieną po kito visus kaiščius.
- Bažnyčia
Šiek tiek įvesiu tvarkos į savo pasakojimą. Tiesiog surašysiu dienos tvarkaraštį:
5.00 keliamės.
5.30 rytinė malda.
6.00 skaitome Tikrojo Tėvo “Peace Messages”.
7.00 baigiame, ir visi ruošia pusryčius.
8.00 jau po pusryčių, studijuojame Dieviškąjį Principą.
9.00 išvykstame iš namų į sporto aikštelę, kur žaidžiame futbolą. Dar mankštinamės, bėgame krosą, dainuojame šventas dainas, o pabaigoje kapitonė pasako pagrindinę dienos mintį, kuri šiandien buvo tokia: džiaukitės net ir mažais dalykais ir būkite dėkingi.
Kai atvykstame į teritoriją, jau 10.30.
Susitariame susitikti pietums 14.00 valandą. Pietūs ir pasakojimas trunka iki 15.30. Visus išvežioju po teritorijas ir susitariame juos paimti 19.20. Kapitonė ir aš važiuojame namo, ji daro ataskaitas, buchalteriją, ruošia maistą. Aš ruošiuosi socialinių projektų užduočiai. Iki teritorijos važiuoti apie dvidešimt penkias minutes. VIsus paėmėme. Maniau, kad ir šiandien bus blitzingas (taip vadina trumpus vieno ar kelių barų aplankymas kokiai dvidešimt minučių vakare, kai ten daug lankytojų). Tačiau tai daroma tik penktadienį ir šeštadienį, o šiandien, net keista, grįžome namo. Man berašant šiuos žodžius, jau 21.00 valanda ir esu kviečiamas vakarienės.
Phil
Po vakarienės, jau 22.00 Phil’as papasakojo savo gyvenimo istoriją ir pradėjo nuo savo tėvų. Jo tėvas gimė 1951 metais. Buvo krikščionis, bet įprastoje bažnyčioje nerado atsakymų, rado juos Susivienijimo bažnyčioje. Deja, šeima ir ypač jo broliai tai sutiko labai priešiškai. Jam teko bėgti iš Anglijos į Niujorką. Tada šeima sumokėjo pinigus ir nusamdė žmones (taip vadinami “deprogrammers” arba dar vadinami “faith brakers”), kurie pagrobė jį ir grąžino į Angliją prieš jo valią ir laikė slaptame name, kur ketino sukaužyti jo tikėjimą padedami jo brolių. Jam pavyko pabėgti.
Philo mama japonė, jos vardas Ikeyo. Kai ji tapo Susivienijimo bažnyčios nare, jos tėvas paėmė peilį į rankas ir pagrasino, kad nudurs dukrą, jei ji nepažadės palikti šios “sektos”. Ikeyo mama užstojo dukrą, sakydama, kad taip atsitiks tik per jos lavoną.
Kai juos parinko vienas kitam 1982 ir jie gavo Palaiminimą Niujorke “Madisson Square Garden” pastate, jo mama net nemokėjo angliškai. Jie bendravo per vertėją. Jie dirbo bažnyčioje atskirai septynis metus, vėliau pradėjo šeimą. Pirmas gimė Phil’as. Iš pradžių jie gyveno Kanadoje. Kadangi jie dirbo nelegaliai, turėjo problemų su teisėsauga ir po kiek laiko paliko šalį. Vėliau Vokietija, o kai Phil’ui sukako šeši jie apsigyveno Anglijoje, New Castle. New Castle buvo padalintas į dvi dalis, West ir East. West dalyje namai buvo pigesni, bet ten buvo didelis nusikalstamumas. Migrantai iš Pakistano ir Bangladešo, ypač jaunimo gaujos sukeldavo ištisus karus, kurie baigdavosi kraujo upėmis.
Phil’as prisimena vaizdelį, kai trys vyriškiai įsiveržė į jų namus ir ėmė krauti visus daiktus į maišus, nors visi, išskyrus tėvą buvo namie. Mama klykė, o šešiametis Phil’as tik žiūrėjo. Grįžo tėvas ir sumušė visus tris su vamzdžio galu. Teko kraustytis į brangesnę rytinę dalį, kur Phil’as ir pradėjo lankyti mokyklą. Čia atvyko ir jo geriausias draugas Maiklas iš Japonijos. Nemokėjo angliškai, bet jie žaidė ir nemokėdami kalbos.
Po trijų metų, kai jam buvo devyni, teko išvykti į Škotiją, mat tėtis susirado darbą. Phil’as stengėsi tuo metu niekam neužkliūti, mokykloje buvo tylus. Vėliau, būdamas vienuolikos pateko į futbolo komandą, tapo populiarus. Draugai, kai jam buvo trylika davė alaus. Jam nepatiko, pasipasakojo mamai. Ji stengėsi apsaugoti nuo jų, meluodavo, kad jo nėra namie.
Populiarumas smuko, bet Phil’as ėmė daugiau bendrauti su kitais antros kartos vaikais, dalyvavo bažnyčios stovyklose. Bet mokykla vėl paėmė viršų: vakarėliai, noras būti centre, būti populiariu vėl paėmė viršų. Mokykloje atsirado nauja mergina… Po truputį atsirado alkoholis, cigaretės, jautė spaudimą eiti su ja į pasimatymą. Pamatė kaip jo mokyklos draugai elgiasi su merginomis, kaip meluoja draugaudami su viena, būdami su kita. Po pagirių, jausdamas DIDELĮ sąžinės graužimą, Phil’as nutaria dingti iš vakarėlių liūtų tarpo. Populiarumas smunka žemai, žemiau neįmanoma. Jis žiūri komedijas, klauso muzikos, groja pianinu. Nebendrauja su buvusiais draugais. Taip tęsiasi metus.
Vėliau, nusprendžia dalyvauti STF, iš pradžių dvi savaites. Vėliau tris savaites DP seminare. Paskutiniai metai mokykloje prabėga greitai, draugauja su mokytojais, krečia juokus.
Galų gale Maiklas jį įkalba dalyvauti metinėje STF programoje, kuri prasidėjo rugsėjo 14 dieną šiais metais. Ateityje mokysis universitete, dirbs žiniasklaidos sferoje. Kodėl? Ji tikrai įtakoja žmonių gyvenimus.
Gerąja prasme įtakoja. Ką iš tikrųjų darys dar nežino, gal kurs filmus.
Philo pasakojimas truko pusantros valandos, o dabar jau eisime miegoti. Rytoj keliamės 5.15 ir ateina nauja diena. TIesa, jo pasakojimo pradžioje ir pabaigoje buvo malda. Viskas komandoje prasideda su malda ir baigiasi su malda. Aš, būdamas vairuotoju, galiu naudotis Internetu, o jiems tai uždrausta. Įdedu Phil’o nuotrauką (tikiuosi jis nesupyks).
