Rinkimai

Kaip man atsibodo ne tik politikai, bet ir žurnalistai… Kas su kuo, kas dėl ko, ir t.t. Vėl valdžios dalybos. Aiškiai daug nesąžiningų žmonių (kaip šiandien pasakė Valinskas – “veidmainiai”). O politikoje marga, marga. Kiek partijų pateko į Seimą: atrodo septynios. Be dviejų pagrindinių – krikdemų ir socdemų, dar dvi liberalų, ir dar trys: Uspaskicho, Valinsko ir Pakso partijos.

Pats balsavau už partiją “Tvarka ir teisingumas”. Ant prezidento Pakso tiek šiukšlių išpilta, kad munisto parama rinkimuose jam jau nebepakenks. Tarp šiukšlių, pamenu, buvo ir tokia, kad jį, neva, iškėlė “munistų sekta”, o jis jos statytinis. Taigi, jau nuvalkiotas kaltinimas.

Religijos kelias (Dievo kelias) yra toks: pradžioje priimti smūgį, vėliau atsiimti palaiminimus iš šėtono, kuris valdo pasaulį. Taip elgėsi ir augo kiekviena religija, o ypač krikščionybė. Jei puolamas, mušamas, kaltinamas išsaugo meilę artimui ir lieka sąžiningas, be kompromisų, toks žmogus neabejotinai bus apsaugotas ir iškeltas.

Nenorėjau balsuoti nė už vieną partiją, nesu balsavęs. Bet po filmo “Pilotas”, kurį susidomėjęs peržiūrėjau per LNK televiziją, nusprendžiau nubalsuoti. Jei tikrai tą žmogų taip puola, vadinasi ant jo ne bet ko, o Dievo žymė.

Esu patyręs savo kailiu, – kuo geresnis stengiesi būti, kuo principingesnis – tuo didesni žmonių kaltinimai tau. Tokia žmogaus prigimtis, jis jaučiasi patogiai tik tarp tokių kaip jis. Pabandyk kompanijoje pasakyti, kad negeri ir nerūkai, nesvetimauji, o dar ir neduodi kyšių… Išgirsi visokių epitetų savo atžvilgiu, o ypač jei kiti ir geria, ir rūko ir… Kaip parašyta Biblijoje: kurį labiau myli, tą ir muša.

Ne todėl, kad Dievas negailestingas. Ne, todėl, kad žmonės tokie. Mums gi reikia įrodymų, kad tuo galima pasitikėti, o tuo ne. Kaip pažinsi žmogų – tik bėdoje. Juolab, žmonių sąžinė prabyla visada antru numeriu. Jei pamato geresnį už save, kiek žmonių paseka juo? Nei vienas. VIsi ima jį kaltinti, o vėliau, jei kaltinamasis nesuklumpa, o elgiasi kaip Kristus – jie seka juo. Paradoksas užrašytas Biblijoje – “kas norės išsaugoti savo gyvybę, tas ją praras, o kas atiduos, tas ją išsaugos” – būtent ir iliustruoja šį pavyzdį.

Kodėl nebalsavau už krikdemus, paklaus kai kas, jie juk dešinieji, vadinasi, religingi ir moralūs? Negalima būti tik už katalikus, o kitus palikti už borto. Šiandien Lietuvoje, o ir pasaulyje, kairė ir dešinė jau nebeturi reikšmės. Nei viena nei antra kryptis jau nebeatitinka laikmečio dvasios. Pavyzdys: savo laiku feodalizmas buvo kliūtimi miestiečiams, tai tie įkūrė absoliučią monarchiją, vėliau, kai monarchija tapo kliūtimi kapitalizmui ir žmonių laisvei, monarchija buvo sugriauta.

Šiandien, nei kairė, nei dešinė negali padėti. Jie kaip du broliai, kaip du vagys prie Jėzaus jo mirties valandą. Vienas sako, esantis kairėje: taip jam ir reikia, kitas, esantis dešinėje, gina Jėzų ir tampa pirmu jo pasekėju, patekusiu į Rojų. Tai faktas, kad jei Jėzus nebūtų nužudytas, išgelbėti būtų abu, tačiau po nukryžiavimo yra kaip yra, pasaulis padalytas.

Šiandien, kai Mesijas, Tikrieji Tėvai, sugrįžo, viskas kitaip. Du broliai bus suvienyti, o tikra meilė, net gyvybės kaina, nugalės. Jei prezidentas Paksas tikrai eis tokiu keliu kaip Jėzus, jis taps tikru tėvu ir suvienys kairę ir dešinę. Bet to neįmanoma padaryti remiantis tik krikščionybe. Tik Tikrųjų Tėvų ideologija turi žemėlapį ir atsakymus.

Kartais pažiūriu į mūsų vergiškos dvasios politikus ir pagalvoju: anksčiau Maskva, dabar Briuselis. Ar ir mums reikės laukti keturiasdešimt metų, kol išmirs visi vergovėje užaugę, kad mąstytume laisvai. Ar ne taip buvo su izraelitais, palikusiais Egiptą kartu su Moze: jie visi norėjo grįžti ir skundėsi, maištavo. Ką dabar darome mes? Tą patį? Lietuvai irgi reikalingas šių laikų Mozė. Nesakau, kad turiu galvoje Paksą, nebūtinai, jis dar ne čempionas. Manau, kad Dievas augina ne vieną kandidatą į čempionus, kai ateis laikas, jį pažinsime. Bet Paksas kol kas gražiai bėga, kad tik nesukluptų.