Baigiasi V kurso rudens sesija. Liko tik pavasario sesija ir pora valstybinių egzaminų. Ir diplomas kišenėje. Ką veikti su juo? Judėti toliau. Mokytis magistratūroje ar siekti kitokių dalykų? Man mokytis lengva. Jei ir sunku, tačiau mokytis patinka. Nepatinka kai reikia mokytis kvailų dalykų arba kai reikalaujama iškalti visiškai nereikalingas, atmintį teršiančias žinias. Gerai, kad daugumoje atvejų gali pasirinkti. Mano žmona kažkada atsisakė mokytis medicinos, kadangi ten piršo faktą, kad žmogus atsirado iš beždžionės ir nuėjo vietoj to mokytis matematikos.
Aš, savo ruožtu, atsisakiau architektūros studijų ir tapau misionieriumi, nes nutariau, kad įtakoti žmones ir auklėti juos daug svarbiau, nei statyti ir projektuoti statinius. Dabar, kai man jau trisdešimt keturi, mokausi, nes būti misionieriumi senais, du tūkstančius metų praktikuotais metodais, jau nebe efektyvu. Norint pakeisti visuomenę, reikia žinoti kaip ji veikia, kaip ji sudaryta ir kokie procesai ją įtakoja. Dar būtų gerai pasitelkti naujausias technologijas. Mūsų judėjimas kelia sau tikslus, ne mažesnius, o netgi didesnius nei kėlė kažkada prieš šimtą metų bolševikų revoliucionieriai, tačiau priemonės ir metodai privalo skirtis ir būti efektyvesni ir labiau nei bet kada geriau koordinuoti ir suderinti.
Pietų Korėjoje Susivienijimo judėjimas dalyvavo rinkimuose su savo įkurta Šeimos partija, kuri nesiekia jokių postų, o tik auklėti politikus apie šeimos svarbą. Judėjimo įkūrėjas Sun Myung Moon kažkada, būdamas keturiolikos svajojo įgyti tris daktaro laipsnius ir tapti mokslininku, kad pagerinti šį pasaulį ir padėti žmonėms. Tačiau, po to, kai jį aplankė Jėzus, jis apsigalvojo ir tapo Mesiju, t.y. pasirinko religinį kelią, kuris tiesiausiu keliu veda į svabiausių egzistencinių žmogaus gyvenimo klausimų sprendimą.
Pasaulyje yra dvi vietos, kur Susivienijimo nariai gali įgyti magistro išsilavinimą, tapdami pastoriais ir misionieriais. Tai JAV įsikūrusi Unification Theological Seminary arba Pietų Korėjoje įsikūrusi Cheongshim Graduate School of Theology.
Aš renkuosiu antrąją, kuri įsikūrusi Pietų Korėjoje, kalnuotoje ir dvasingoje vietovėje Chung Pyong ežero apylinkėse. Ten yra įkurtas mažas kaimas, kurį sudaro protėvių išvadavimo centras (jame kartais dalyvauja 20 tūkst. ir daugiau žmonių vienu metu), ligoninė, Tikrųjų Tėvų dangaus rūmai, senelių prieglauda, pradinė mokykla, teologinė seminarija ir t.t., nes planuose pastatyti dar daugiau.
Ketinu pabandyti palikti savo šeimą porai metų ir vykti į Korėją mokytis kaip tapti dvasininku. Žinau, kad svarbiausia melstis, padėti kitiems, įkurti tikrą palaimintą šeimą. Tačiau, noriu ir įgyti visas žinias, kurios gali padėti šiame kelyje. Nematau kitos išeities, kaip tiesiausiu keliu pakeisti pasaulį.
Dabar beliko surasti pinigų, kad įvykdyti šį projektą. Ir užsitikrinti žmonos ir vaikų, bei bažnyčios narių paramą.
Visgi apsisprendei ;)
Tai yra gerai, melsiuos ir galvosiu kaip galėčiau padėti įgyvendinti šį Tavo planą.
Sėkmės!
Kartais lengviau numirti nei apsispręsti. Tačiau apsisprendus tenka eiti iki galo. Jei tai Dievo valia… planas pavyks…
Dėkui!