Šiandien žmona nusprendė, kad aš tikras filosofas. Mes juokaudami kartais apibūdiname vienas kitą. Ji manęs paprašė nusakyti 10 jos svarbiausių būdo savybių. Aš užtrukau savaitę, bet tas savybes išvardinau. Kodėl aš filosofas? Žmonos nuomone, visi didieji filosofai buvo vienišiais, mat buvo išsiblaškę ir nesirūpino dabartimi, t.y. žemiškais dalykais. O mąstė apie nežemiškus…
Pradedu gali kiek iš toli, bet esu vedęs, turiu tris bamblius, todėl nesu vienišius. Gal tuo esu geresnis už kitus filosofus. O kas yra geras žmogus? Jūs visi turbūt save laikote gerais žmonėmis? Argi ne? Žmonės meluoja, kad tik atrodyti geresniais nei yra iš tikrųjų.
Šiuo metu sergu, peršalau. Kodėl? Apsirgau – pergyvenu, pakeičiau nemėgstamą, bet geriau apmokamą darbą į mėgstamą, bet gerokai menkiau apmokamą. Susirgau, nes tos mintys atėmė daug jėgų.
Tai kas yra geras žmogus? Kai vienas jaunas žmogus paklausė Jėzaus kaip tapti tobulu, tas jam atsakė: “Viską ką turi išdalink vargšams ir sek paskui mane.” Kuo baigėsi ta istorija? Jaunuolis paniuro, nes buvo turtingas ir nusliūkino iš kur atėjęs. O Jėzus tarė savo mokiniams: “Turtingam patekti į Dangaus Karalystę taip pat sunku kaip kupranugariui išlįsti pro adatos skylutę”. Nors tas jaunuolis visais atžvilgiais buvo tobulas, bet paskutinio egzamino neišlaikė – sulaukęs Mesijo, juo nepasekė.
Esu pakankamai priekabaus būdo. Paskutiniu metu vis pakliūnu į konfliktus. Turbūt nesu geras žmogus. Kiti maloniai šypsosi, visi juos mėgsta. Ką gi aš galiu padaryti, kad būti geru?
Mokykloje visa mano klasė bėgdavo iš pamokų, o aš likdavau. Buvau nemėgstamas klasėje. Niekada nenusirašinėjau, bet ir niekam neduodavau nusirašyti. Taip darau iki šiol. Nesu surūkęs cigaretės. Manau, tai refleksas kažką čiulpti, likęs iš kūdikystės laikų. Kažkodėl dauguma tai mėgsta. Šėtonas nesukūrė nieko, bet panaudojo jau esamus Dievo gamtos kūrinius žmonėms kontroliuoti ir durninti: kietos, skystos ir dujinės būsenos (narkotikai, alkoholis ir tabakas). Visi durninasi ir dar vadina tai tradicija.
Šėtonas apraizgė žmones tokiu kiekiu tradicijų, kad jei būsime tradicionalistais, reiks gerbti ir visokius iškrypėlius, kurių istorijoje buvo ištisos tautos, jei ne civilizacijos.
Vienintelė puolusių žmonių viltis – Mesijas, kuris ateina be nuodėmės. Iš tikrųjų Mesijas, Adomas ir Ieva be nuodėmės Dievui vertingesni už visą žmoniją, nes visa žmonija yra šėtono vaikai. Dėl to Dievas įkvėpė visas religijas, kad įkvėpti kitokią nei šėtono tradiciją. Aišku, žmonės priimdavo Dievą tiek kiek patys buvo dieviški. Žiaurūs žmonės, žiaurūs ir įstatymai…
Šiandien tiek daug žmonių save laiko gerais. Patenkinti, bet nepasitenkinantys. Laisvi, bet mirštantys iš nuobodulio. Uždirbantys, bet pavydūs ir jiems vis maža. Lenktynėse lipantys per kitų galvas, bet neprisiimantys atsakomybės.
Žmona sako, – tu ir vėl filosofuoji. Bet kiek mums užteks širdies, kad atleisti ir mylėti vienas kitą, tiek, tokiu matu ir esame pasverti, tiek ir esame geri. Geri, kai padedame kitiems, gyvename dėl kitų, rūpinamės kitais net pamiršdami apie save.
Skaudžiausia, kai noras atrodyti geru toks stiprus, kad mes linkę viską padaryti, kad kitų akyse atrodyti padorūs. Net jei dėl to teks palikti ką nors už durų. Iš mano patirties: Anglijoje pavėlavau į traukinį, kreipiausi į “Bed & breakfast” viešbutėlį, tačiau, kadangi jau buvo po dešimtos vakaro, o tuo laiku visi “padorūs” žmonės jau savo namuose, o gatvėje tik “įtartini”, buvau neįleistas, o paliktas nakvoti gatvėje.
Mūsų Lietuvėlėje irgi daug gerų žmonių. Moralių, patriotiškų, tikinčių, besirūpinančių savo artimaisiais. Deja, rūpinamasi savo šeima taip, kad valstybės iždas apvagiamas. Rūpinamasi savo tauta taip, kad atvykėlis iš svetur turi būti sumuštas, nes čia ne vieta visokiems juočkiams ar siauraakiams.
Kažkaip tas mūsų iš senovės atėjęs dorumas ir gerumas turi ribas. Tokius VPU kolegos neakivaizdininkai vadina “lietuviais – barzdočiais”. Neimponuoja grįžti iš mūsų aukštų technologijų globalaus kaimo į Marijos žemelę su jos liaudies dainomis. Tikrai jaunimo tuo nesugundysi.
Krikščionybė ar kitos religijos šiandien – ką jos reiškia? Deja, jos nebėra pagrindinėje srovėje. Pagrindinėje srovėje yra liberali media, individualistinis savęs dievinimas, materialių daiktų kultas.
Ką gali katalikai Lietuvoje? Politikai dar nutyli, bet žiniasklaida jau smaginasi juodindama (kartais ir teisingai) visus tikinčiuosius. Tai ar Dievo žmonės yra geri? Kur tie geri žmonės?
Man patinka vaikų gentis. Vaikai – tai asmenybės, kurias reikia gerbti ir su kuriais reikia bendrauti ne mažiau pagarbiai ir jautriai, kaip reikėtų su Valdu Adamakumi ar Vladimiru Putinu. Tik vaikai daug paprastesni, nes daugelis sienų bendravime dar nėra pastatytos. Su jais lengva. Idealas, Dievas, dvasiniai dalykai jiems irgi patinka. Duoti, dalintis yra gerai, kiekvienas vaikas tą supras. Vaikai – jėga, suaugę dažnai be vilties, sugniuždyti.
Pabaigai noriu priminti kaip su Jėzumi pasielgė žydai, išrinktoji tauta (ne, aš ne antisemitas, nes mes, aš, tais laikais būtume padarę tą patį). Ar mes tokie geri, kad galėtume už akių nuteisti kažką, ne tokį kaip mes? O ką mes padarytume šiandien tam Jėzui, jei jis pasibelstų į jūsų duris ar užkalbintų gatvėje? Ką? Ar mes jam vožtume, o gal nueitume, net nepasistengę išklausyti?
Pastudijuokite Tikrųjų Tėvų gyvenimą, juk jie nėra nieko blogo padarę, o laikomi Korėjoje pačiu blogiu ir taip mano dievoti krikščionys. Kad nebūtų per daug asmeniška (mat esu munistas), pasvarstykime ką mano krikščionys vieni apie kitus, tokie kaip pravoslavai, katalikai, protestantai. Ką vieni apie kitus mano musulmonai, induisai, krikščionys, žydai ar budistai? Tikintys žmonės patys save įstūmė į tokią padėtį, o kartu paliko pasaulį ir jaunimą be Dievo ir vertybių. Nes DIevas turėtų būti Pats globaliausias, Pats laisviausias, be sienų ir ribų. Nei religinių, nei tautinių, nei rasinių ribų. O šeima, dėl kurios apibrėžimo laužo ietis Lietuvos politikai ir aktyvistai, tai vyras ir moteris sujungę save meilėje su Dievu centre. Tos meilės pasekmė – jų vaikai, nes be jų, jie nelaimingi, kad ir kokie šventi ar geri jie bebūtų. Tai visos meilės, gyvenimo ir tradicijos pagrindas, kuriame kiekvienas gyvena dėl kitų, – asmuo dėl šeimos, šeima dėl visuomenės, visuomenė dėl tautos, tauta dėl pasaulio, o pasaulis vardan Dievo meilės ir amžino gyvenimo. Vyro gyvenimo tikslas – išpildyti Dievo, žmonos ir vaikų norus, žmonos gyvenimo tikslas -išpildyti Dievo, vyro ir vaikų norus, vaikų gyvenimo tikslas – išpildyti Dievo, tėvo ir mamos norus.
Tai ar aš, tu ir mes esame geri žmonės? Jei yra problema, tai kaip tapti geru žmogumi?
