Perėję į dvasinį pasaulį, pamatysite, jog jis atrodo kaip vienas didelis žmogus. Todėl Dievas-Subjektas ir šis vienas didelis žmogus tampa viena esybe. Kai tai įvyksta, dvasinis ir fizinis pasaulis bus suvienyti į vieną visumą.
Kai Dievas pašoks – pašoks ir žemė. Kai Jis nusijuoks – nusijuoks kartu ir pasaulis. Štai kaip viskas yra. Kai nueisite į dvasinį pasaulį, pamatysite, kad Jis savo sandara panašus į žmogų. (91-279, 1977.2.27)
Dvasiniame pasaulyje galima nueiti kur nori, nes ten niekas netrukdo judėti. Kadangi tai vieta, kur yra pradinis Dievo būdas, ji nebuvo sukurta, kad sudarytų kliūtis. Viskas sukurta būti pralaidžiu. Kadangi dvasinis pasaulis egzistuoja už laiko ir erdvės ribų, tarp jo gyventojų dabar yra žmonių, gyvenusių žemėje prieš amžių amžius. Ten jūs galėsite sutikti tokių žmonių kiek tik panorėsite. Jie gali pasirodyti jums tokio amžiaus, kokio jie norės.
Taigi pasiaiškinimai ir pasiteisinimai ten nebūtini. Jūs būsite įžvalgūs. Užteks pažvelgti į žmogų, kad viską suprastumėte. Jums iškart taps aišku, kokią padėtį jis užima – žemesnę, tokią pačią ar aukštesnę. Net susitikę su seneliais, gyvenusiais prieš nesuskaičiuojamą daugybę metų, jūs iškart pamatysite, kokį meilės rangą jie įgijo. Šie rangai yra absoliutūs. Aukšto rango žmonės natūraliai užima jį atitinkančią padėtį. Ten viskas ne taip kaip žemėje. Jeigu gyvendamas žemėje žmogus pasiekė sėkmę per intrigas ir šmeižtą, dvasiniame pasaulyje jis užims padėtį, visiškai priešingą tai, kurią užėmė žemėje. Ten viskas bus priešingai. Todėl laikykitės teisingo kelio. (194-132, 1989.10.17)
