Turi būti aišku, kaip turi gyventi kiekvienas žmogus atskirai ir šeimos. (24-29, 1969.6.22)
Neaiškų gyvenimo, kurį prieš tai gyvenote, būdą turite pakeisti į tikslingą gyvenimo būdą. (18-178, 1967.6.4)
Kai mes tyliai paaukojame viską Dievui, Jis mus apsaugos, Dievas tikrai bus mūsų pusėje. (88-231, 1976.9.20)
Jūsų šeima turi būti meilės šeima, ir jūs turite tapti vyru ir žmona arba tėvais, kurių mintys nukreiptos dėl kitų, pagal Dievo meilę. Nebūkite vyru ir žmona arba tėvais, kurie galvoja, kaip gauti asmeninės naudos ir gyvena tik dėl savęs. (111-257, 1981.2.22)
Kai tėvai, pasiryžę nenukrypti nuo dangiško kelio, rimtai stengiasi, vaikai visada jų klausys. (27-88, 1969.11.26)
Turi būti atkurta šeima. Nėra geresnio liudijimo nei šis. Vyras ir žmona turi atsikelti anksti ryte ir, laikydami vaikus už rankų, melstis su ašaromis. Jei jie taip elgsis, vaikai ilgėsis išėjusių tėvų ir dainuos jiems dainas, laukdami jų sugrįžtant. (21-88, 1968.11.3)
Kai buvote vienas, viskas praeidavo pasimeldus. Tačiau jei šeimoje yra žmogus, kuris prieštarauja, turėtumėte nešti naštą ir iškentėti, kol pasieksite pradinį standartą. Vienas jūs esate kaip vienas traukinio vagonas, o šeima yra kaip visas traukinys. Vieno žmogaus klaidą lengva ištaisyti. Bet jei šeima suklysta – viskas žlunga. (27-86, 1969.11.26)
Šeima, kurioje vaikai gali pasakyti: “Tėti, mes tave mylime! Mama, mes tave mylime! Mums labai patinka, kai jūs mylite vienas kitą!”, tampa jų poilsio vieta. (30-282, 1970.4.4)
Šeimoje, tėvui pašaukus, sūnus turi entuziastingai atsiliepti. Tačiau, net jei turite vaikų, kas iš to, jei turite vaikų, bet neturite tautos? Ar jūs užimtumėte pirmą vietą, ar kokią kitą vietą, nėra jokios naudos, jei negalite sukurti tautos. (29-73, 1970.2.24)
Palaimintos šeimos yra kiekvieno žmogaus viltis. Tačiau, jei jos neprisiima atsakomybės, tampa beviltiškomis šeimomis. (21-87, 1968.11.3)
