Ką atneša sapnai (What dreams may come)

Šiandien visi kartu, mano vaikai, žmona ir aš žiurėjome kino filmą “Ką atneša sapnai”. Šį filmą žiūriu gal dvidešimtą pirmą kartą. Jį rodydavome svečiams DP seminarų metu, jį rodo kiekviename “protėvių išlaisvinimo” seminare P. Korėjoje, Čiong Pjong vietovėje. Tame seminare iš Daemonim (Tikrosios Mamos mamos, kuri jau mirusi) per mediumą girdėjau, kad šis filmas labai tikroviškai vaizduoja dvasinio pasaulio realybę.

Daemonim, dar gyva būdama, buvo labai susirūpinusi Susivienijimo bažnyčios Palaimintų šeimų padėtimi. Nežiūrint į tai, kad bažnyčios nariai žino Principą ir seka gyvu Mesiju, jų šeimos kenčia nuo daugybės problemų. Melsdamasi apie tai, ji gavo galimybę sužinoti iš dvasinio pasaulio, kad pagrindinė to priežastis – blogos dvasios, protėviai, kurie neduoda ramybės savo palikuonims, stumdami juos elgtis neprincipingai, sukeldami ligas ir nelaimes. Daemonim taip karštai norėjo padėti Palaimintoms šeimoms, kad prašė Dievą, kad ji mirtų anksčiau numatyto laiko, nes tik būdama dvasiniame pasaulyje, ji galėjo jį išstudijuoti. Po kelerių metų dvasiniame pasaulyje Daemonim susirado žemėje vieną bažnyčios mediumę ir paprašė jos tapti jos kūnu ir balsu žemėje. Mediumo dėka Daemonim norėjo kalbėti nariams ir padėti jiems išlaisvinti savo protėvius.

Dvasiniame pasaulyje yra milijardai dvasių, kurios po Adomo ir Ievos nuopuolio kankinasi pragare. Pragaras nėra kažkokia mistinė vieta su ugnimi ir siera, pragaras dvasiame pasaulyje analogiškas mūsų pasauliui, kurį esame susikūrę: žmonės nemyli vienas kito, vienas kitu nepasitiki, nekenčia, žudo, apgaudinėja, vagia, plešia, svetimauja ir t.t. Žmogus, kuris nugyveno tokį gyvenimą žemėje, patekęs į dvasinį pasaulį nuskina derlių – jis patenka į tokių kaip jis tarpą ir patiria tai, ką darė kitiems. Jei vogė, – vagia iš jo, jei žudė, – žudo ir jį, jei prievartavo ir tyčiojasi, – jo aukos ateina ir išsilieja ant jo…

Žmonės žemėje linkę ignoruoti tai kas dvasiniame pasaulyje yra neišvengiama – jie gyvena tarsi būtų įmanoma išvengti bausmės ar atlygio už savo elgesį ir klaidas. Jei ne šitame pasaulyje, tai aname, jei ne jūs, tai jūsų vaikai, bet dvasiniai dėsniai yra nepermaldaujami, kaip ir gravitacija, kuri veikia, taip ir atlygis yra neišvengiamas už kiekvieną veiksmą…

Daemonim ne automatiškai gavo galimybę padėti mums. Ji dvasiniame pasaulyje susitiko su archangelu Liuciferiu, šėtonu. Ji jį įveikė. Ji įrodė šėtonui, kad nežiūrint į jo kankinimus, ji išliks nekintama. Ji mirė daug kartų, bet šėtonas buvo bejėgis, ji ir vėl sugrįždavo pas jį. Šėtonas žino Principą puikiau už bet kurį iš mūsų. Jis žino, kad žmogus, kuris gali mylėti ir atleisti, net savo gyvybės kaina, yra nenugalimas. Tokį žmogų šėtonas negali apkaltinti, todėl siekdamas meilės, šėtonas seks juo ir atsistos į jam skirtą archangelo, tarno vietą žmonių atžvilgiu. Jei žmonės turėtų tokią nekintančią, absoliučią ir amžiną meilę, jie nugalėtų savo “šėtoną”, tą žmogų, kurio negali pamilti ir žemė virstų Dangaus Karalyste per akimirką. Net jei toks žmogus žūtų, bet išsaugotų nekintančią dvasią, jis iš karto dvasiniame pasaulyje pakiltų į pačią aukščiausią įmanomą padėtį, tiesiai pas Dievą. Deja, žmonės, net krikščionys, neturi tokio supratimo, todėl pasaulis tebelieka šešėlių karalyste, nes mes sukurėme jį tokį savo baime ir netikėjimu.

Tokie filmai kaip šis, dar paminėsiu “Matricą” yra labai arti realios mūsų padėties. užbaigsiu vieno filmo herojo žodžiais: “fizinis yra iliuzija, o dvasinis yra tikrovė”.

Jei žmogus įsisąmonintų šį paprastą dalyką, – ar jis žudytųsi, ar sąmoningai kenktų sau ir kitiems? Manau, kad ne. Žmonės taip daro iš nežinojimo.

Savo vaikams stengiuosi įdiegti supratimą, kad dvasinis pasaulis yra visada šalia. Mes negalime daryti sprendimų žemėje, negalvodami apie amžinybę… Sūnus klausia: “aš girdėjau mamos balsą, ji mane šaukė, nors kai atėjęs jos paklausiau, ji atsakė, kad ne. Jis girdėjo kaip jį šaukė sesutė, nors tuo metu ji miegojo.”

Ir aš pasakoju jam apie dvasinį pasaulį, kuris leidžia susisiekti mintimis ir, jei tu galvoji apie kitą pakankamai intensyviai, jis girdi tave ir eina tavęs ieškoti. Galite pabandyti patys, man taip yra nutikę daug kartų: jei jūs intensyviai apie ką nors galvojate, trokštate susitikti, jūs jausite tą asmenį ir jis jaus jus. Ir jis ateis jūsų ieškoti…

Dukrelė (jai trys metai) žiūrėdama filmą verkė, jai buvo gaila ir liūdna. Aš ją raminau ir guodžiau. Galų gale viskas baigėsi, kai tikėjimas, viltis ir meilė triumfavo. Ir kitaip būti negali, nes geras DIevas numato ir nulemia tik geras pabaigas, blogos yra nulemtos pačių žmonių, neįvykdžiusių savo pareigos…

Pabandykit paneigti. Nepavyks.