Skaitau James C. Collins knygą “Nuo Gero – prie Puikaus”. Ši knyga – viena iš tų šiuolaikinių verslo “sėkmės” knygų, kurios yra populiarios šiandien. Naudojuosi firmos, kurioje dirbu, bibliotekėle, antraip tikrai knygos už 70-100 litų vienkartiniam paskaitymui neįsigyčiau. Autorius, pasitelkęs 21-ą verslo magistratūros diplomantą penkerius metus dirbo – rinko duomenis, analizavo, lygino, ėmė interviu, nagrinėjo įvairių kompanijų verslo istorijas, norėdamas suprasti, kodėl, kokiu būdu žemesnė už vidutinę kompanija tapo rinkos lydere ir išliko tokia ne mažiau kaip 15 metų.
Ši knyga pagrįsta ne teorija, o patirtimi. Šiuo metodu grindžiamos studijos Harvardo verslo mokykloje, taip vadinamas “case study”, kai imamos tyrinėti sėkmingos istorijos ir randami tam tikri principai, priežastys, kurių dėka jos pasiekė sėkmę.
Autoriaus mėgstami kartoti žodžiai: “Geras yra puikaus priešas” man patinka. Bet dar labiau sudomino jo komandos tyrimų išvados apie sėkmingų įmonių vadovus: “vadovai savo asmeninius poreikius nukreipia į didesnį tikslą – sukurti puikią, iškilią kompaniją. Tai nereiškia, kad jie neturi egoistinių ar asmeninių tikslų. Iš tikrųjų tai jie baisiai ambicingi, tik tos jų ambicijos pirmiausia ir daugiausia nukreiptos į jų instituciją, o ne į save” arba “vadovas, kuris kuria ilgalaikį kompanijos pirmavimą paradoksaliu asmeninio kuklumo ir profesinio valingumo deriniu”.
Autoriaus suburta komanda norėjo pavadinti tokius vadovus “vadovais-tarnais”, tačiau kadangi jiems buvo būdingas ne tik ypatingas kuklumas, bet ir didelis ryžtas padaryti tai kas turi būti padaryta, buvo prieita prie išvados juos pavadinti “5-ojo lygio vadovais”.
Iš savo pusės galėčiau pakomentuoti tai Tikrojo Tėvo žodžiais, kuris tokį vadovą apibūdina taip: “tėvo širdimi, tarno batais”. Tikrojo Tėvo sūnus (trečias pagal eilę) Hyung Jin Nim, pats baigęs Harvardo verslo mokyklą, suformavo tokius 4-is Susivienijimo judėjimo kultūros principus:
- Gyventi vardan kitų (living for the sake of others).
- Komandinis darbas (teamwork).
- Būti šeimininku (ownership).
- Turėti didelę svajonę (big dream).
Jo iniciuotas motto buvo toks: “Nėra tokio dalyko kaip numeris du, o tik Nr. 1!” (There is no such thing as number two only number one!”)
Konfucijaus tradicija pabrėžia tris svarbiausias padėtis visuomenėje: tėvas, mokytojas ir valdovas. Tėvas – tai tas, kuris aukojasi vardan savo šeimos, mokytojas – tai tas, kuris gyvena vardan savo mokinių, o valdovas – tai tas, kuris pasiruošęs paaukoti gyvybę vardan savo šalies.
Autorius, žinoma, amerikietis, studijuodamas JAV kompanijų veiklą, priėjo prie išvados, kad patys sėkmingiausi vadovai buvo tie, kurie gyveno vardan aukštesnio tikslo, pamindami savo asmeninius interesus, įrodinėja, kad toks vadovavimo stilius – tai universalus principas, kuris buvo, yra ir bus teisingas bet kokiomis aplinkybėmis.
Įdomu, kad individualistiškiausia šalis pasaulyje grįžta prie pačios religijos esmės – gyventi vardan kitų. Kaip blogas vadovo pavyzdys minimas “Chrysler” vadovas (jo elgesio pasekmė – “Chrysler” nuperka konkurentai), kuris duodamas interviu, pamini žodį “aš” 44 kartus, o žodį “mes” tik 16-ka.
Kiekvienas iš šių sėkmingų verslo įmonių vadovų neprisiima nuopelnų sau, jie sako, kad jų kompanijai tiesiog nusišypsojo sėkmė, laimė. Dar teisingiau būtų, jei jie pasakytų “Ačiū Dievui”. Žmogus, kad ir koks sėkmingas jis būtų, jei prisiima visus nuopelnus sau, pastato save į Dievo vietą, nejausdamas niekam dėkingumo, sulaukia blogos pabaigos. Toks elgesys sužlugdė ne vieną galingiausios valstybės valdovą (paskaitykite Senąjį Testamentą arba tiesiog prisiminkite Napoleoną, Staliną ar Hitlerį).
Šalis, kuri bando dominuoti kitų sąskaita arba persekioja tikinčiuosius – anksčiau ar vėliau žlugs. Žmogus ar šalis, jei stengiasi gyventi vardan kitų, bus paremta visos Visatos, nes elgiasi pagal patį svarbiausią dėsnį, dėka kurio egzistuoja viskas. Ne veltui viskas egzistuoja poromis, tik gyvendami vienas vardan kito, jie gali egzistuoti, vystytis ir daugintis. Tokia gamtos realybė. Jei žmogus priešinasi jai, siekdamas visko tik sau, jis galų gale liks vienas ir atsivėręs nuo kitų siena, liks vienišas ir visų apleistas.
Pagal Susivienijimo filosofiją tobulas tas, kuris praktikuoja meilę vardan kitų: myli brolius ir seseris, yra ištikimas vaikas savo tėvams, tarnauja visuomenei, lojalus savo valstybei ir myli visą žmoniją.
Čia glūdi atsakymas ne tik verslui, bet ir Rusijai ar Gruzijai sprendžiant jų konfliktą: mylėk savo priešą, gyvenk vardan jo (give and forget, love and forgive). Kiekvienas, net pats kruviniausias karas gali būti užgydytas gyvenant vardan kitų. Tai yra pagrindinė priežastis, kad labiausiai iš visų persekiojama religija – krikščionybė taip išplito, nes ji praktikavo šį principą, todėl visa Visata, Dievas ir dvasinis pasaulis palaikė ją. Čia tau sėkmė ir laimė…
