Pažvelkite į Bibliją. Iki šiol Dievas vykdė Savo darbą padedamas dvasiniame pasaulyje gyvenančių archangelų, Savo sūnaus ir Šventosios Dvasios. Jis asmeniškai nesiėmė darbo ir negalėjo investuoti į jį visos Savo širdies. Senojo Testamento amžiuje Jis dirbo per angelus, o Naujojo Testamento amžiuje per sūnų. Dangaus požiūriu, Senojo Testamento amžiuje vyko tautos susigrąžinimas, o Naujojo Testamento amžiuje Dievas stengėsi atgauti Savo vaikus. (10-170, 1960.9.25)
Į Kanaaną, žemę, kur teka pienas ir medus, galėjo įžengti tik atgimę žmonės, kurie dykumoje priėmė dešimt įsakymų ir Įstatymą ir nešė ant pečių sandoros skrynią. Dievas davė Savo Žodį izraelitams, išėjusiems iš Egipto, kad atkurtų juos kaip Dievo tautą. Kai jie nesilaikė Jo Žodžio, Jis pasirodydavo jiems kaip baisus Dievas, bardamas juos ir bausdamas. Senojo Testamento amžiuje šėtonas elgėsi kaip karalius. Iki Mesijo atėjimo velnias laikė valdžią sao rankose, todėl Jehova pasirodė Mozei kaip baisus ir keršto Dievas. Įstatymu Jis pliekė žmones, tarnavusius nuodėmei. Senojo Testamento amžiuje už Įstatymo pažeidimą buvo baudžiama be jokio gailesčio.
Jeigu pažiūrėtume į Senojo Testamento amžiaus Dievo Jehovos būdą, mes pamatytume, kad Dievas buvo labai pavydus. Jo pavydas buvo ypatingai baisus, kai žmonės pradędavo tarnauti kokiems nors kitiems Dievams. Jis davė izraelitams griežtą įsakymą: negailestingai sunaikinti septynias kanaaniečių gentis. Izraelio tautoje tuos, kurie pažeisdavo Jo įsakymus ir įstatymus, Jis negailestingai nušluodavo nuo žemės paviršiaus.
Nejaugi meilės Dievas, sukūręs Visatą, gali turėti charakterio bruožus, susijusius su pavydu, kerštu ir baime? Kaip Jis galėjo duoti negailestingą įsakymą sunaikinti septynias kanaaniečių gentis! Tai įvyko dėl to, kad Senojo Testamento amžiuje Dievo vaidmenį atliko angelai, jie buvo tarpininkai. Doktrina, kuri labiau už viską gerbia Įstatymą, persmelktą keršto dvasia ir liepiantį atiduoti gyvybę už gyvybę, akį už akį, dantį už dantį, ranką už ranką, koją už koją, nudegimą už nudegimą, žaizdą už žaizdą, sužeidimą už sužeidimą, neatitinka Dievo kūrėjo būdo. Dievas – tai meilės ir atleidimo Dievas.
Dievas kelis kartus buvo pasirodęs ir Mozei. Jis pašaukė jį, pasirodęs erškėčių krūme ant Horebo kalno. Be to, Jis pasirodė Mozei ant švento Sinajaus kalno ir davė dešimt įsakymų. Iki šiol žmonės nežinojo, kad Mozei apsireiškęs Jehova buvo angelas, tačiau Naujojo Testamento Apaštalų darbų septintame skyriuje yra įrašas apie tai. “Po keturiasdešimties metų Sinajaus kalno dykumoje jam pasirodė angelas degančio erškėčių krūmo liepsnose… Jūs, kurie gavote įstatymą, paskelbtą per angelus, bet jo nesilaikėte”. Taigi “Jehova”, pasirodęs žmonėms Senojo Testamento amžiuje, buvo angelas, o ne Dievas. Senojo Testamento amžius – tai tarno amžius. Dievas negali pasirodyti kaip Tėvas prieš Savo tarnus, jie juk nėra Jo vaikai. Kai Mozė paklausė Dievo Jo vardo, Jis jam atsakė: “Aš esu, kas esu”, – ir pasivadino Jehova. Kai Mozė visai tautai pasakojo apie Jehovą, jis pabrėžė, kad Jehova – tai jų protėvių Dievas, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas. Tačiau Jehova buvo angelas.
Senasis Testamentas buvo tarno amžius, todėl tais laikais Dievas negalėjo apsireikšti tikru pavidalu. Pasakaitykite Senąjį Testamentą. Apie ką jame kalbama? Ar Dievas įsakydavo kariauti, ar ne? Kai karalius Saulius nugalėjo kare, jam buvo įsakyta palikti gyvas tik moteris ir vaikus, o visus vyrus nužudyti. Ar jūs žinote, jog jis ir buvo nubaustas už tai, kad nenužudė visų? Ar jūs susimąstėte, kodėl taip buvo? Jeigu šėtono pasaulio vyrai būtų palikti gyvi, jis vėl būtų galėjęs pulti. Todėl Dievas turėjo versti izraelitus taip veikti. Jeigu vyrai, esantys šėtono pusėje, būtų palikti gyvi, jie paimtų su savimi moteris ir gyventų kaip anksčiau, nekeisdami ankstesnio gyvenimo būdo. Todėl Dievas liepė izraelitams žudyti vyrus, kad taip perpjautų arterijas priešui. Tokiu atveju moterys ir vaikai pereidavo į Dievo pusę, ir šėtoniška sistema išnykdavo. Kai izraelitai liovėsi tai daryti, tarp jų paplito stabmeldystė, o kartu su tuo visi ištirkę kitų tautų papročiai. Į dangišką šalį buvo įsiveržta, todėl Saulius buvo nubaustas. (124-202, 1983.2.15)
