Mokslininkai sako, kad Visata sudaryta iš energijos, ir kad ji kilo iš energijos. Tačiau taip nėra. Elektros srovė neteka vien dėl to, kad yra potencinė energija. Elektra kyla iš veiksmo. O prieš prasidedant veiksmui, turi būti pliusas ir mnusas, t.y. subjektas ir objektas. Veiksmas nekyla savaime, todėl yra reikalingas subjektas ir objektas. Visa tai apsvarstę, galime pasakyti: kad vyktų veiksmas, reikalingi pliusas ir minusas, o tada tas veiksmas sukurs elektrą. Lygiai taip pat energija kyla tik iš sąveikos tarp subjekto ir objekto. Taigi, Visata kilo ne iš energijos, kaip šiandien tvirtina mokslininkai. Pirmiausia buvo veiksmas, o ne energija. (111-126, 1981.2.8)
Kas yra svarbiausia – meilė ar gyvenimas? Meilė yra svarbiausia. Mes nesakome, kad gyvenimas yra svarbiausia, vien dėl to, kad pasaulis kilo iš Dievo gyvenimo. Mes sakome, kad meilė yra svarbiausia. Nors Dievas ir pradėjo kurti dangų ir žemę nuo gyvenimo, gyvenimo šaltinis ir motyvacija yra meilė. Gyvenimas kilo iš meilės. Kodėl Dievas sukūrė Visatą? Kad ir koks absoliutus būtų Dievas, Jis negali pajausti džiaugsmo būdamas vienas. Net jeigu Jis patektų į džiaugsmingą aplinką, negalėtų jausti stimuliuojančio šio džiaugsmo poveikio, todėl Jis ir pradėjo kurti. Dievas – absoliuti Būtybė, tačiau kad ir kiek Jis sakytų: “Aš – Absoliutas. Aš meilės ir gyvenimo Šeimininkas”, būdamas vienas Jis nepajaus stimuliuojančio meilės poveikio, nepajaus gyvenimo impulso, dėl kurio Jis galėtų pasakyti: “Mano kūne yra visa Visata”. (38-152, 1971.1.3)
Ar Dievas būtų kūręs VIsatą, jeigu jis būtų galvojęs tik apie Save? Kūrimas – tai energijos investavimas. Dailininkas svajoja sukurti didžiausią šedevrą ir atiduoda tam visą savo širdį. Tobulas šedevras gimsta tik visiškai save atiduodant. Jis atsiranda, kai dailininkas ištaria: “Aš negaliu daugiau nieko prie jo pridėti.” Kūrimas prasideda nuo savęs investavimo. Jis tampa įmanomas tik investavus energiją. Neinvestavus energijos, niekas neatsiranda. Kai investuojame visiškai, atsiranda tobulas objektas. Pagal šį principą Dievas, Subjektas, investavo visą Save, kad sukurtų Savo objektą. Kūrimas – tai darbo pradžia, kai DIevas pasiryžo gyventi ne dėl Savęs, bet dėl Savo objekto. (78-111, 1975.5.6)
Pagal Dievo kūrinijos idealą būtina atiduoti, atiduoti ir dar kartą atiduoti. Duodant kyla judėjimas apskritimu. Paimkite kaip pavyzdį orą: jeigu vienoje vietoje yra absoliučiai žemo slėgio sritis, o kitoje absoliučiai aukšto slėgio sritis, slėgiai išsilygina. Dievas nusileidžia pas žmones, net jei Jo niekas nekviečia. Taigi, jei žmogus norės atiduoti daugiau nei 100 procentų savo energijos, dangus jį pripildys. Toks VIsatos principas. Kai mes visiškai atiduodame save ir pamirštame tai, kyla amžinas judėjimas. Taip pasireiškia amžino gyvenimo principas. Amžinas gyvenimas. Ar galima atrasti Susivienijimo Principą, nekalbant apie amžiną gyvenimą? Gyvendami dėl kitų, mes pradedame suktis, ar ne? Kur mes judame sukdamiesi? Mes palaipsniui mažėjame ir kylame į viršų. Jeigu sukimosi apskritimu skersmuo didėja, besisukantis daiktas leidžiasi. Tačiau amžinas gyvenimas palaipsniui kyla, todėl Dievas savaime atsistoja abejomis kojomis ant Adomo ir Ievos pečių, jiems kylant į viršų. (205-95, 1990.7.7)
DIevas atidavė visas Savo jėgas, kad sukurtų visus kūrinius ir žmogų. Net viską investavęs, Jis davė dar daugiau. Kai mes ką nors atiduodame, mūsų atsargos visiškai išsenka. Tačiau kuo daugiau tikros meilės mes atiduodame, tuo labiau mūsų kūrinys klesti ir tuo daugiau grąžina. Jeigu mes investuojame 100 tikros meilės vienetų, mums sugrįžta 120. Jeigu žmogus praktikuoja tikrą meilę, kartais gali atrodyti, kad tai jį sužlugdys. Tačiau iš tikrųjų jis ne tik nepražus, bet amžinai klestės ir turės amžiną gyvenimą. (219-118, 1991.8.28)
Kodėl egzistuoja DIevas? Dėl ko Jis nori gyventi? Dėl meilės. Vadinasi, Jam reikalingas meilės partneris. Todėl visažinis ir visagalis Dievas turėjo sukurti Savo meilės objektą. Iki šiol mes nesupratome, kad Dievas pradėjo kurti, skatinamas meilės kaip esminio idealo. VIsa VIsata buvo sukurta dėl meilės. (208-235, 1990.11.20)
Dievas nori įgyti pasaulinį pagrindą, kad galėtų iš tikrųjų duoti. Jis norėtų atrasti vietą, kur būtų laisvė, taika ir laimė, kur niekas Jo neapkaltintų, kai Jis duos, ir niekas nekeltų sąlygų, kai Jis norės kažką priimti. Didžiausias Dievo tikslas – išplėsti šią teritoriją po visą pasaulį ir apgyvendinti joje visą žmoniją. (13-249, 1964.4.12)
