Žmonija - tai viena didelė šeima

Jei jūs pabrėšite dvasinį aspektą ir religiją, natūraliai atmesite materialų aspektą. Rytai visuomet primygtinai laikėsi to, kokia svarbi yra dvasinė kultūra, todėl išorinius dalykus tiesiog atidėdavo į šoną. Tačiau viską, kas buvo atmesta Rytuose, paėmė Vakarai. Daugybė Vakarų šalių, įskaitant ir JAV, priprato gyventi pasiturinčiai, nes jos paėmė iš Rytų natūralius resursus, pritaikė juos ir panaudojo vystyti Vakarų civilizaciją. Tačiau viskas turi ribas. Dvasinė Rytų civilizacija taip pat pasiekė ribą. Laikui bėgant Rytai pradėjo vis daugiau ir daugiau reikalauti iš materialios Vakarų civilizacijos. Vakarams visko pradėjo reikėti vis daugiau iš Rytų dvasinės civilizacijos. Akivaizdu, kad pasiekėme tam tikrą tašką, kai šios dvi civilizacijos pradeda kurti davimo ir ėmimo santykius. (Palaiminta šeima - II - 381)

Mes visi norime gyventi Dievo Karalystėje. Ar ten bus sienos? Žinoma, ne! O ar bus ten daugiau nei dvi kalbos? Irgi ne. O ar bus rasinė diskrimincija? Tikrai ne! Į ką tuomet panaši Dangaus Karalystė? Visi žmonės gimė Dievo dėka, todėl visi esame broliai ir seserys vienas kitam. Dievo požiūriu, jei visi žmonės - Jo sūnūs ir dukterys, vadinasi, mes visi - broliai ir seserys. Dangaus Karalystės žemėje požiūriu, mes visi - vienos Karalystės piliečiai. Kiekvienas iš mūsų - jos pilietis, ištikimas Dievo Karalystei. (66-281, 1973.5.16)

Tobulas žmogus turi tapti vienos pasaulinės šalies, t.y. Dievo Karalystės, piliečiu. Kokiai šaliai jūs priklausote? Tarp čia susirinkusiųjų yra ir amerikiečių, ir vokiečių, ir korėjiečių, ir kitų tautybių žmonių. Tad kur yra mano šalis? Jūsų šalis kaip ir mano - tai Žemės planeta. O kur mūsų gimtinė? Mūsų planeta! Mes nekreipiame dėmesio į tautines sienas ir panašius dalykus. Dar mažiau mums rūpi skirtumai tarp juodaodžių ir baltaodžių. Mes visi - Dievo vaikai. (79-247, 1975.8.24)

Principas - tai tiesa, kuri nepasikeis per visą istoriją. Jis nepasikeis kokio nors valdovo nurodymu ar dėl didelės šalies įtakos. Net visas pasaulis ir Pats Dievas nepajėgus ką nors pakeisti. Jei tiesa išliko nepakitusi ir praeityje, ir dabartyje, ir nesiruošia kisti ateityje, vadinasi, ji tikrai yra idealo, kurio žmonės ieškojo nuo pat istorijos pradžios, vertės.

kai vienijasi žmonės, prikelti Principo, ir peržengia šalies ir pasaulio ribas, jie suformuoja vieningą brolybę be baltaodžių, juodaodžių ar geltonodžių rasės. Juodaodžiai skiriasi nuo kitų tik odos spalva ir niekuo daugiau. Jų kaulai, oda, kraujas ir siela tokie patys. Skiriasi tik odos spalva, kuri laikui bėgant keičiasi priklausomai nuo klimato ir aplinkos. Čia nieko negalime pakeisti. (Palaiminta šeima - 847)

Paimkite pušies pavyzdį. Pušų išorė skiriasi jei ji auga Arktikos regionuose ar vidutinėje zonoje. Jos skiriasi priklausomai nuo aplinkos ir kur augo. O meškos? Šiaurės poliuje jos baltos, kad lengviau būtų apsaugoti save baltame sniege. Baltoji rasė panaši į baltąsias meškas Šiaurės poliuje, juodoji rasė - į juodąsias meškas vidutinėje zonoje. Tik toks skirtumas. Įsivaizduojate, kas atsitiktų, jei meškos pradėtų diskriminuoti viena kitą dėl kailio spalvos? (Palaiminta šeima - 847)

Visos pasaulio šalys panašios tuo, jog mes visi esame žmonės, nepaisant odos spalvos, ar baltaodžiai, ar juodaodžiai, vienintelis mūsų skirtumas - tai aplinka. Jei vyras vestų juodaodę, jiems gimtų juodaodis kūdikis, jei paskui vestų baltaodę ir gimtų jiems baltaodis kūdikis, jis būtų toks pat tėvas ir juodaodžiui, ir baltaodžiui kūdikiui. Kitaip tariant, šie du vaikai turės vieną tėvą. Kol žmonės mūsų pasaulyje nepajaus iki širdies gelmių, kad jie visi - broliai ir seserys, gimę nuo vieno tėvo, kad ir kiek tai užtruks laiko suprasti, - bus neįmanoma suvienyti visas tautas ir kartas. (18-111, 1967.5.2

Greičiausias kelias suvienyti visas rases - tai tarptautinės santuokos. Vyrą ir moterį, parinktus iš visiškai skirtingų dviejų kultūrų, turi suvienyti Dievo meilė. Tokia yra visiška harmonija ir vienybė. Mums teks įgyvendinti tokį idealą. Kad atliktume didelį darbą, turime apsiginkluoti didele meilės jėga. Tokia jėga kyla tik iš didžiausio meilės jėgos šaltinio. Tai ne ta meilė, kuri greitai baigiasi dėl pasikeitimų visuomenėje ir supančioje aplinkoje. Tik didžiausia meilė gali peržengti tautines, rasines, kultūrines ir išsilaisvinimo ribas. (Palaiminimo šeima - I - 845)

Nuo šios akimirkos jūsų šeimos pasididžiavimu dvasiniame pasaulyje bus tai, kiek jos narių sukūrė šeimą su kitataučiais. Todėl jūsų visi sūnūs ir dukterys visi turi tuoktis su kitos tautos žmonėmis. Ateityje visi Susivienijimo bažnyčios vyrai ir moterys turės tuoktis su kitataučiais. Jei jau gimėte vyru ar moterimi, geriausia jums būtų taip tuoktis. (34-73, 1970.8.29)

Koks kelias žmonėms gali būti pats sunkiausias ir labiausiai išsekinantis? Tai kelias į dangų. Juo eiti sunkiausia. Koks kelias Visatoje žmonėms yra pats sunkiausias? Pakartosiu, jog sunkiausias kelias vedantis į dangų.

Ar Jėzus galėjo ten patekti? Jis kol kas yra rojuje, laukiamajame, kambary prieš įžengiant į Dangaus Karalystę. Tai parodo, kaip sunku ten patekti. O Pats Dievas, ar ten gyvena? Ne, Jo ten nėra. Ar kas nors per visą istoriją galėjo ten patekti? Jei ten Dievas negyvena, Jo sūnus taip pat negalėjo ten įžengti, tuomet kas apskritai ten gali patekti? Ar kas nors ten kada nors gyveno? Ne, ten nebuvo nė vieno žmogaus. Štai kodėl kelias į dangų - pats sunkiausias iš visų. (72-253, 1974.6.30)