Nematomą Dievo atvaizdą simboliškai atspindi kiekviena jūsų kūno ląstelė. Ką primena jūsų akys? Dievo akis! Štai kodėl kruopščiai išstudijavę žmogaus veido bruožus, jūs pastebėsite, kad pačios gilausios yra akys. Akys iš savo gilumos gali viską aplinkui stebėti. Po to – nosis. Ji simbolizuoja Adomą ir Ievą. Ji yra pačiame veido centre. Burna simbolizuoja visą kūriniją. Ji horizontali. Burnoje yra skaičius “aštuoni”, padaugintas iš keturių, t.y. trisdešimt du dantys. Šis skaičius remiasi pasaulyje visa kūrinija ir skaičiumi “keturi”. Akys atspindi keturias pasaulio šalis. Veido bruožai, esantys virš kaklo, simbolizuoja dangų. Kitaip tariant, tai dangaus informacijos centras. (201-83, 1990.3.4)
Kūrinijos Valdovas davė mūsų veidui kiekvieną Savo Paties atvaizdo dalelę. Štai kodėl žmogaus veide galima rasti visus Dievo bruožus. Akys simbolizuoja Patį Dievą. Todėl prieš gimstant naujai būtybei, pirmiausia jai susiformuoja akys. Dievas – tai Visatos centras, todėl mūsų akys atspindi būtent Jį. Todėl mums reikia tik pažvelgti į bet kurio žmogaus akis, kad pasakytume, ar jis gyvena pagal sąžinę, ar ne. (39-247, 1971.1.15)
Patys žmonės trokšta būti įtraukti į Dievo meilę. Jie nori Jį mylėti ir būti arčiau Jo. Pirmasis įsakymas išreikštas Jėzaus žodžiuose: “Mylėk Viešpatį Dievą visa savo širdimi, dvasia ir kūnu”. Pirmas žodis yra :mylėk”. Jūs turite pamilti Dievą visa savo esybe. Jei jūs viską mesite pusiaukelėje, nieko nebus. Jūs turite eiti iki galo. Taip jūs įgysite širdį, atspindinčią Dievą, ir jūsų pradinė prigimtis, susivienijusi su Dievu, taps absoliuti. Tuomet jūs galėsite pasiekti visko pradžią ir pabaigą. Pirmas įsakymas sako apie tai, jog būtent taip jūs turite mylėti Dievą. (149-237, 1986.11.23)
Kur glūdi jūsų gyvenimo šaknys? Tai nenuodėmingi tėvai. Kur galima surasti nenuodėmingus gėrio tėvus? Dievas – tai subjektyvi būtybė, turinti dualias savybes, todėl Jis sukūrė Visatą bei žmones pagal Savo atvaizdą ir panašumą, kad jie atspindėtų Jo dualias savybes. Adomas tapo Dievo vyriškų savybių įkūnijimu, o Ieva – moteriškų. Pažvelgus šiuo požiūriu, nors mes vadiname Dievą “Mūsų Dangiškasis Tėve!”, dėl to, kad Jis – viena Asmenybė, ši sąvoka apima ir “Dangiškąjį Tėvą” ir “Dangiškąją Mamą”. (140-123, 1986.2.9)
