Tad kur pateksime pasibaigus gyvenimui? Žmogus turi atsakyti į šį tokį svarbų klausimą. Visos religijos ir filosofijos dėjo visas pastangas, kad rastų šiuos atsakymus. Todėl ir jus pagiebė ir pasiėmė su savimi šis likimas, vedantis į galutinį tikslą.
Remiantis tuo, mums vis tiek teks kažkur nukeliauti. Kur nori patekti mūsų kūnas? O mūsų siela? Kurlink eina mano gyvenimas ir kur veržiasi mano širdis? Mano norai, viltys, idealai – kur jie mane veda? Net nežinodami, kaip atsakyti į šiuos klausimus, mes anksčiau ar vėliau ten pateksime. Mūsų mirties dieną viskas užsibaigs tuo, jog mūsų kūną palaidos po žeme. Tuomet kyla klausimas: kas bus mano sielai, kas ištiks mano gyvenimą, mano širdį, idealus ir net mano viltis? Ar juos taip pat užkas po žeme kartu su mano kūnu? Nejaugi jie išnyks? Neturėdami aiškaus atsakymo ir tikslo, nežinodami kaip konkrečiai išspręsti šiuos klausimus, mes tiesiog būsime nelaimingi žmonės! (8-194, 1959.12.20)
Kai cikada subręsta, ji pirmiau turi išsiristi iš kiaušinėlio ir po to pabūti lerva ar lėliuke. Būdama lėliuke, cikada gyvena ir vandeny, ir po žeme, bet tai dar ne galutinis tikslas. Cikados likimas – skraidyti ore. Tačiau prieš pakildama, ji turi pasiruošti, gyvendama vandeny ir po žeme. Toks pasiruošimas – absoliučiai būtinas. Kitaip ji neišgyvens.
Kad pereitų lervos stadiją ir taptų visiškai subrendusiomis, cikados turi pasiruošti skristi dar ankstesnėse stadijose. Pereidamos iš vienos stadijos į kitą, jos pirmiausia turi nusimesti seną apvalkalą, t.y. paskutinę ribą, prieš tapdama visiškai subrendusiu vabzdžiu. Lervos, gyvenančios vandeny, turi būti plačios ir plokščios formos, kad laisvai plaukiotų. Taip pat, jei jos, augdamos ir tapdamos brandžiais vabzdžiais, kurie skraidžios ore, nepakeis savo išorės, joms grės pavojus. Jos turės radikaliai pasikeisti, kad galėtų prisitaikyti prie naujo savo gyvenimo būdo. (120-122, 1982.10.17)
Kodėl mes gimėme, kuot turėtume remtis mūsų gyvenime ir koks turėtų būti galutinis tikslas? Į šiuos klausimus galima atsakyti tik bendraujant su Dievu. Be Jo mes negalėsime surasti tikro gyvenimo tikslo. Žmogus, neturėdamas tikslo, nepasieks jokių rezultatų ir jo vertė taip ir neatsiskleis. Jei statote namą, turite sekti architekto brėžinį. Jei statysite net nepažvelgę į brėžinį, viskas, ką pastatysite, neatitiks pradinio plano. (21-100, 1968.11.17)
Tai, kad atėjo ruduo, reiškia jau tuoj bus žiema. Tik tie, kas turi gyvybę, išgyvens šią žiemą. Negyviesiems lieka tik atsitraukti. Todėl jums sako, kad pradėtumėte naują gyvenimą iki žiemai ateinant. Naujai gyvybei teks apsiginkluoti nauju “izmu” ir ideologija, taip pat nauju požiūriu, nauja pasaulėžiūra į naujos meilės pasaulį ir į Visatą. Be viso šito neišgyvensite žiemos. Kai sukaupsime gyvenimo jėgas, kad įveiktume žiemą, kad ir kaip tai būtų sunku, kiekviena nugyventa diena pavasaris ateis vis greičiau. Galiausiai, ateis šiltos pavasario dienelės! Štai koks Susivienijimo bažnyčios kelias. (35-68, 1970.10.3)
