Šiandien su bažnyčios bendruomene buvau prezidentūroje. Atvirų durų dieną yra įmanoma pabuvoti prezidentūroje ir aplankyti visas sales, kur vieši aukšti svečiai, dirba prezidentas, vyksta įvairios ceremonijos. Pagalvojus apie prezidento gyvenimą, jis tikrai neturi beveik jokių teisių, o tik pareigas. Kiti žmonės planuoja jo laiką, sprendžia su kuo jam susitikti, protokolas apsprendžia kaip elgtis, ką rengtis ir t.t. Ten lankėsi ir moksleivių grupė, paaugliai, jiems greičiausiai apie keturiolika. Kai ekskursijos vadovas paklausė kas svarbiau pramogos ar pareigos, jie visi choru atsakė, kad pramogos. Prezidento karjera jiems tikrai nešviečia. ČIa norėjau pacituoti apie tai, ko taip nemėgo mokiniai – apie pareigas, atsakomybę.
Žmonės turi atsakomybę. Dievas kiekvienam žmogui davė atsakomybę, kad jie galėtų dalyvauti vykdydami didžią kūrimo užduotį. Kurdamas žmones Dievas sukūrė devyniasdešimt penkis procentus ir žmonės – likusius penkis procentus. Tai sukuria sąlygą, kad ne tik Dievas, bet mes taip pat dalyvavome savo kūrime. Atsakomybės dalies turėjimas mums suteikia lygią vertę. Mums duota didi padėtis. Tik žmonės turi šią atsakomybės dalį. Nepaisant to, nuo pat žmonijos istorijos pradžios dar nė vienas žmogus neprisiėmė savo atsakomybės. Mes nežinojome, kad turime atsakomybės dalį. (139-230, 1986.1.31)
Jei Adomas ir Ieva būtų pasitarę su Dievu, nuopuolis nebūtų įvykęs. Jie turėjo paklausti: “Archangelas taip ir taip elgiasi, ką mums daryti?” Tada Dievas būtų jiems atsakęs. Paklausti buvo jų atsakomybė. Jie galėjo laisvai klausti. Tačiau, jie sukūrė horizontalius santykius nepasiklausę Dievo. Tai buvo problema. Kadangi jie elgėsi nepasiklausę – įvyko problema. Taip visuomet būna. Ar jūs visi esate tikri, kad prisiimsite savo penkių procentų atsakomybę? Aš sakau jums, kad yra visokių žmonių, net narių, kurie iškelia save, tačiau jie neturi tikro pasitikėjimo. Su tokia dvasia kada jūs susivienysite? (33-241, 1970.8.16)
Klausimas, kodėl mūsų Aukščiausiasis, visažinis, visagalis ir absoliutus Dievas negalėjo įgyvendinti Dangaus Karalystės, kurią Jis troško sukurti čia žemėje. Jei Dievas būsų galėjęs padaryti taip, kaip norėjo, visa tai būtų buvę padaryta jau seniai. Tačiau, todėl, kad žmonės puolė, jų atsakomybės dalis liko neprisiimta ir Dievas negalėjo įkurti Dangaus Karalystės, kurios troško. (82-89, 1976.1.1)
Jei jūs prisiimsite savo atsakomybės dalį, šėtonas, velnias, pasitrauks. Niekas jūsų neapkaltins. Kol mes nepasieksime šio etalono, išliks sąlyga apkaltinti ir net jei mes norėsime įeiti į Dangaus Karalystę, mums neleis. Jei yra sąlyga apkaltinti, jūs negalėsite įeiti. Jei jūs pasieksite susijungimo su Dievo meile etaloną parodydami absoliučią, nekintančią, unikalią ir amžiną meilę, šėtonas neturės jokio pagrindo jus apkaltinti. Jei jūs išlaikysite šią padėtį, šėtonas negalės ten pasilikti. Išlaikydami tokią būseną, kur eitumėte, šėtonas turės bėgti. (169-84, 1987.10.25)
Žmonės turi prisiimti savo atsakomybės dalį, kad galėtų atsistoti ant to paties pagrindo kaip ir Dievas duodami ir priimdami tikrąją meilę – tokią pačią meilę. Jie taptų centru, užimdami tą pačią padėtį, kurioje duotų ir imtų. (119-125, 1982.7.11)
Jei žmonės nebūtų puolę, prisiimti atsakomybės dalį būtų nesudėtinga. Jie užaugtų, natūraliai praeitų paauglystę ir lengvai prisiimtų savo atsakomybės dalį. Tai būtų įvykę natūraliai ir be sunkumų. Mums prisiimti atsakomybės dalį tapo sunku dėl neteisingos meilės. Tada kas yra mūsų atsakomybės centras? Dievas imasi devyniasdešimt penkis procentus visos atsakomybės, kai žmonėms tenka tik penki procentai, kad paveldėtų didį Dievo kūrimo darbą. Kas yra to paveldėjimo centras? Tikroji meilė. (124-94, 1983.1.30)
Iki šiol Dievas su mumis bendravo užimdamas padėtį, esančią virš žmogaus atsakomybės dalies. Tačiau visa žmonija, kuri yra žemiau to, privalo padaryti viską, ką gali, kad pastatytų tiltą ir pasikeltų į viršų. Visa žmonija pakliuvo į šią sritį. Pasaulis ir istorija pakliuvo čia. Nuėję į dvasinį pasaulį, gyvenantys dabar pasaulyje, ir tie, kurie gims, neišvengs šios nesėkmės. Tai yra puolusi sritis, pilna skausmo. (115-67, 1981.11.4)
Jei Adomas ir Ieva būtų prisiėmę savo atsakomybės dalį, jų palikuonys nebūtų apsunkinti atkūrimo atsakomybe. Jie būtų įžengę į šeimos etikos, kuri būtų kaip aukščiausias įstatymas, epochą. Tuo metu Tikrieji Tėvai būtų buvę žemėje toje pačioje plokštumoje ir jie būtų galėję mokyti visus iš karto. Tačiau nors iki šiol Dievas judėjo 360 laipsnių toje pačioje plokštumoje, Jis negalėjo mūsų mokyti tiesiogiai ir mes laukėme pasirodant centrinei asmenybei (Mesijui). Štai kodėl iškilo sunkumai. Jūs turite suprasti šiuos dalykus labai aiškiai. (136-316, 1985.12.29)
Mes turime turėti omenyje, kad tai, ką Susivienijimo bažnyčia šiandien atskleidžia, – kad žmonės turi atsakomybės dalį, yra Visatos dydžio atradimas. Atominės bombos atradimas ar Einšteino Reliatyvumo teorija negali būti sulygintos su šiuo atradimu. Taip yra todėl, kad kol mes nežinome šios realybės, niekas istorijoje negali būti išspręsta. Tai, kad jūs visi sužinojote šią tiesą, yra neįtikėtinas dalykas. Tačiau mes nemėgome savo atsakomybės dalies. Mums ji turi patikti kaip niekas kitas, bet mes jos labiausiai nemėgstame. (124-303, 1983.3.1)
Mūsų atsakomybės dalį galime rasti visur. Jei valgote, tai po valgio sutvarkyti irgi mūsų atsakomybės dalis. Yra daug atsakomybių. Tas, kas gali prisiimti didesnę atsakomybę yra didis žmogus. Susivienijimo bažnyčios įkūrėjas sukūrė daug programų, kad padėtų jums prisiimti savo atsakomybės dalį. Kompanijoje, pavyzdžiui, jūs turite nustatyti principus ir taisykles visai įmonei ir kiekvienas turi laikytis šių taisyklių. Negali būti prieštaravimų. Jūs būsite atleistas, jei peržengsite ribas. Kas nutiko Adomui ir Ievai, kurie bandė eiti kitu keliu? Jie buvo išvaryti. (133-154, 1984.7.10)
Kiek kartų per dieną jūs galvojate apie savo atsakomybės dalį? Jūs dažnai turite ją prisiminti: kai valgote, kai laikote šaukštą, kai plaunate indus, kai einate į tualetą, kai vaikštote… Adomas ir Ieva negalvojo apie savo atsakomybės dalį ir galiausiai žlugo. Mes neturime tapti tokiais žmonėmis kaip Adomas ir Ieva, kurie negali prisiimti savo atsakomybės dalies ir puola. Norėdami būti atkurti ir pergalingi mes turime gerbti ir galvoti apie savo atsakomybės dalį dvidešimt keturias valandas per parą. (124-103, 1983.1.30)
Atsakomybės dalis yra pirmiausia nukreipta į tai, kad taptume tikrais vaikais. Antra, kad taptume tikrais broliais ir seserimis. Trečia, kad taptume tikromis poromis. Ketvirta, kad taptume tikrais tėvais. Jūs gimstate kūdikiais, po to tampate vaikais, broliais ir seserimis, poromis ir tėvais. Būdami tėvais, jūs galite sukurti vaikus kaip Dievas. Jūs dvasiškai ir fiziškai patirsite Dievo laimę, kai Jis sukūrė Adomą ir Ievą, realiai. Ar įsivaizduojate, kaip tai brangu? (225-126, 1992.1.5)
