Kaip būtų paprasta, jei žmogaus egzistavimas užsibaigtų pasibaigus jo gyvenimui žemėje. Tačiau žmonėms skirta gyventi amžinai. Jie turi amžiną gyvenimą. Tai, žinoma, gerai, tačiau tai sukelia ir didelių problemų. Žmonės turi gyventi amžinai. Jūs to nežinote, nes neturėjote dvasinės patirties. Tačiau tie, kurie turi tokios patirties, gali susitikti su visais protėviais, pradedant nuo Adomo ir baigiant protėviais, gyvenusiais prieš tūkstančius metų. (159-277, 1968.5.19)
Ar esate įsitikinę, kad vakare, nusiėmę batus ir atsigulę miegoti, ryte atsikelsite ir vėl juos apsiausite? Kad ir kaip jūs būtumėte užsiėmę, nėra nieko svarbiau šiame pasaulyje už amžino gyvenimo klausimą. Todėl nėra nieko rimčiau šiame pasaulyje, nei išspręsti amžinojo gyvenimo problemą. (10-249, 1960.10.21)
Ponai ir ponios, ar žinote, koks didelis yra dvasinis pasaulis? Ar jūs kada nors susimąstėte, kiek žmonių gyvena dvasiniame pasaulyje? Mediumai kalba, kad kiekvienam žmogui tenka trys tūkstančiai trys šimtai dvidešimt lydinčių dvasių. Jeigu jos visos atsistos į mūsų pusę, kaip jūs galvojate, mes pralaimėsime pasauliui ar nugalėsime jį? (86-192, 1976.3.28)
Mes gimstame iš meilės, kuri simbolizuoja Dievą, gyvename meilės apsuptyje, pasiekiame meilės tikslą susilaukdami vaikų, ir, galiausiai, sugrįžtame pas Dievą, kad gyventume ju Juo amžinai. Kitaip tariant, mūsų gyvenimas prasideda nuo meilės, jis subrandinamas meilės, o paskui surenkame meilės vaisius. Žmogaus mirtis – tai meilės vaisių nuėmimas. (298-311, 1999.1.17)
Žmogus gyvena dešimt mėnesių mamos įsčiose, šimtą metų fiziniame kūne, o dvasiniame pasaulyje visą amžinybę. (298-304, 1999.1.17)
Jūs turite aiškiai suprasti, kur pateksite – į Dangaus Karalystę ar į pragarą. Gerbiamas Mun gerai žino dvasinį pasaulį. Ten nukeliauja patys įvairiausi žmonės. Niekas negali išvengti mirties. Nuo jos nepabėgsi. Tas, kas gyveno dėl savęs, nukeliaus į pragarą, o tas, kuris gyveno dėl kitų, lygiai taip pat nukeliauja į Dangaus Karalystę. Mirtis padalina šiuos du pasaulius. (203-99, 1990.6.17)
Nesitikėkite, kad gyvensite šimtą metų. Net jei jūs nugyvensite septyniasdešimt metų, bet dirbsite tris kartus daugiau, tai prilygs tarsi būtumėte nugyvenę du šimtus dešimt metų. Štai kaip jūs turite galvoti: dirbate dešimt kartų daugiau – gyvenate septynis šimtus metų, dvidešimt kartų daugiau – tūkstantį keturis šimtus metų. Dirbkite dvidešimt keturias valandas per parą nuolat, visą savo gyvenimą. Tik tuomet dvasiniame pasaulyje jūs nuimsite vaisius ir turėsite didelį meilės kapitalą. Jūs įgysite daug meilės turtų. Jūs turėsite daug meilės turtų ir jūsų veiklos sfera bus plati. (102-38, 1978.11.19)
Manau, kad labai daug tiesos čia yra. Aš esu asmeniškai susidūręs su dvasiniu pasauliu ir pritariu šiam straipsniui. Man yra žinoma jau dabar, kad rojus žmogaus protu nesuvokiamas egzistuoja, o apie pragarą nieko nežinau ar jis yra ar ne.
Aš 40 metų nugyvenau kristaus filosofija , kentėdamas nuo įvairių žmonių blogybių ir Dievas, bei jo labai sudėtinga visa sistema man atskleidė mano pačio pomirtinę egzistenciją ir būklę, nors tame pasaulyje buvau tik apie 5 sekundes. Kad aš kaip įrodymą sau galėčiau pasilikti uždaviau man nežinomą klausimą tame pasaulyje ir gavau atsakymą, kuris po 2 dienų tiksliai išsipildė.
Žmonės, jei Jūs viską žinotumėte, ką aš žinau Jūs visi pradėtumėte nuostabiai mastyti ir gyventi. Žmogaus siela iš tiesų nemirtinga yra, tai tikra realybė man žinoma. Ir toks dalykas kaip kristus iš tiesų egzistuoja, nors krikščionybėje ir nesąmonių daug yra.