Šeima – tai meilės mokykla

Dievas nori sukurti meilės karalystę. Tokia yra Dievo valia. jo valia yra sukurti idealų meilės pasaulį, ir jį išplėsti globaliai. Šeima yra pratybų vieta, kur žmogus užbaigia pradinę ir vidurinę mokyklą, po to universtitetą, ir net įgyja daktaro laipsnį. Be to, pasaulis – tai išplėsta šeima. Pažvelgę į pasaulį, pamatysime, kad jame gyvena seneliai ir močiūtės, dėdės ir tetos, vyresni broliai ir vyresnės seserys, taip pat jaunimas ir vaikai. Taigi, nors šis pasaulis, kuriame gyvena seneliai, brandaus ir vidutinio amžiaus žmonės, jaunimas ir vaikai, yra didelis ir jame gyvena daug žmonių, bet ji yra tik išplėsta šeima. (147-281, 1986.10.1)

Šeima yra nekintamas pradžios taškas ir kertinis akmuo. Nei tėvas, nei broliai ir seserys, nei kokios nors šalies valstybės sistema negali to pakeisti. Niekas negali keisti šeimos suvereniteto: nei pasaulis, nei dangus ir žemė, nei Pats Dievas. Štai kodėl sąvoka “revoliucija” niekada nebus taikoma šeimoje. Šeima – tai meilės sostas, todėl šeimoje nereikia revoliucijos. (25-85, 1969.9.30)

Idealioje šeimoje yra trijų rūšių meilė: amžina tėvų meilė, amžina sutuoktinių meilė ir amžina vaikų meilė, ir kiekvieną iš jų valdo Dievas. (Palaiminta šeima – 913)

Kaip kyla laimė? Kur mes galime rasti tokią aplinką, kur mums norėtųsi niūniuoti? Šeimoje. Jeigu yra kažkokių emocinių problemų, šeimoje nebus laimės; ji taip pat nepasiekiama, jei nėra meilės. (23-120, 1969.5.18)

Nuo ko prasideda nelaimės? Nuo to, kai žmogus praranda savo meilės lizdelį. Laiminga ta šeima, kurioje tėvai yra tarsi namą supanti tvora. Vertikaliai tokia šeima rūpinasi tėvais, atstovaujančiais dangui, ir tas rūpestis jungia vyrą ir žmoną horizontaliai. Sutuoktiniai paklūsta dangaus įstatymui ir jį perduoda savo palikuonims. (19-305, 1968.3.10)

Šeima sudaryta iš tėvų, sutuoktinių ir vaikų – tai miniatiūrinis pasaulis. Žinokite, kad žmogaus gyvenimo kelio esmė yra skleisti šeimos meilę visiems žmonėms. Mylėkite senus žmones kaip savo senelius, vidutinio amžiaus žmones – kaip tėvą ir mamą, tuos, kurie vyresni už mus – kaip vyresnius brolius ir seseris, o tuos, kurie jaunesni – kaip jaunesnius brolius ir seseris. (Dievo valia -613)

Šeima – tai nedidelė valstybė, kuriama pagal visuomenės principą. Tai maža šalis, mažas pasaulis ir maža visata. Štai kodėl be šeimos negalime išsiversti. (24-230, 1969.8.17)

Šeima – tai etinis visuomenės pagrindas ir pavyzdingiausia, esminė ir pagrindinė organizacija žmonių pasaulyje. Aukščiausias vertybių etalonas šeimoje yra meilė. (Palaiminta šeima – 924)

Visame pasaulyje gyvena žmonės, kurie yra lygiai tokie patys, kaip mano senelis ir senelė, arba mano mama ir tėtis, arba kaip mano vyras ar žmona, arba kaip mano sūnūs ir dukterys. Šios keturios žmonių grupės apgyvendina visą pasaulį. Vadinasi, visai žmonijai šeima – tai mokomoji priemonė, ar šventasis raštas, padedantis mokyti daugybę pasaulio žmonių kaip tapti Dangaus Karalystės piliečiais. (130-267, 1984.2.5)

Šeima – tai vadovėlis, reikalingas, kad mes įsijungtume į Dangaus Karalystę. Ji yra mūsų vadovėlis. Jeigu šeimoje įgytą mokymą pritaikysite šalyje, jūs būsite patriotas; pritaikydamas jį pasaulyje, jūs būsite šventasis. Jeigu jūs visa tai pritaikysite dangui ir žemei, būsite Dievo šventi sūnūs ir dukterys. (137-77, 1985.12.18)

Senelis ir močiūtė atstovauja praeičiai, praeities amžiui, tėvas ir mama – dabarčiai, o sūnūs ir dukterys atstovauja ateičiai. Taigi, jūsų senelis ir močiūtė – tai praeities, mama ir tėvas – dabarties, o jūs – ateities atstovai. Jums gimę vaikai sujungs praeitį, dabartį ir ateitį; vadinasi, reikia mylėti keturias kartas, sujungus trijų kartų tėvų ir trijų protėvių tris meilės rūšis. Nuopuolis reiškia, kad Dievas negalėjo pamatyti Savo anūkų. (211-206, 1990.12.30)

Gerbkite savo kūną ir kraują. Gerbkite savo tėvus, senelius kaip savo namų šeimininkus, jie Dangaus Karalystės karališkos valdžios atstovai. Tačiau dabar juos ignoruoja, nes jie yra seni, tiesa? Ar ne tai mes vadiname kartų konfliktu? Kas tai išgalvojo? Šėtonas išgalvojo šį pasaulį. Kur yra kartų konfliktas? Ar yra skirtumas tarp to, kaip žmonės mylėjo prieš tūkstantį metų, ir dabar? Būdas tas pats, žmonės myli taip pat. Bet vidinis aspektas pasikeitė. Jei nebūtų įvykęs nuopuolis, meilės formulė būtų išlikusi nepakitusi net ir po šimtų milijonų metų. Net jei danguje ir žemėje nuolat vyktų perversmai, bet jeigu trys kartos – seneliai, tėvai ir vaikai – susivienytų taip stipriai,kaip geležinė tvirtovė, kad tik išliktų su Dievu kaip savo ašimi, tuomet jie būtų sėkla, galinti bet kur sukurti Dangaus Karalystę. Ši giminė yra esminis Dievo meilės ir gyvenimo sėklos šaltinis. Jeigu mes to negalime įkurti, tuomet nėra vilties, kad žemėje bus sukurta Dangaus Karalystė, taikos Dangaus Karalystė arba laimės ir laisvės pasaulis. (225-300, 1992.1.26)