Kas yra Visata? Jos tikslas, santykis su Kūrėju? Ar ji tikrai tokia didelė, kaip kalbama? Koks jos dydis? Ir kiti atsakymai, kuriuos galite rasti čia.
Mumyse yra meilė, net kai mes esame vieni. Tačiau ji nepradės veikti, kol neturėsime partnerio. Net Dievas negali mylėti būdamas vienas. Nors Dievui meilė patinka labiausiai, Jis negali įgyvendinti jos vienas. Būdamas vienas, Jis negali pajausti meilės džiaugsmo ir jos keliamo impulso. Todėl Dievas ir sukūrė Visatą. Jis sukūrė ją kaip Savo objektą, su kuriuo gali dalintis meile ir džiaugsmu. Be to, sukūręs Visatą, Dievas sukūrė Adomą ir Ievą kaip jos šeimininkus. (143-81, 1986.3.16)
Dievas sukūrė visą kūrinijos pasaulį kaip mokomąją priemonę, kad Jo mylimi sūnūs ir dukros galėtų pasiekti meilės idealą. Todėl viskas egzistuoja poromis. Net mineralų karalystėje sąveika yra paremta subjekto ir objekto santykiais. Atome protonas ir elektronas taip pat sąveikauja kaip subjektas ir objektas. Be šios sąveikos jie negali egzistuoti. Jei nėra judėjimo, niekas negali egzistuoti amžinai. Todėl Visatos centras yra žmogus. Visata yra sfera, sukurta, kad žmonės pasiektų centrinį tašką. (137-59, 1985.12.18)
Kas yra Visata? Ji tarsi matomas Dievo kūnas. Jo įkūnijimas. Štai kodėl kilo idėja mylėti Visatą. Kitaip tariant, mylėti Visatą yra labai realus išgyvenimas. Jūs juk kartais šukuojatės plaukus, ar ne? Jei prie jūsų drabužių prikibo dulkelė, jūs nupurtysite ją, ar ne? Kodėl jūs tai darote? “Nes tai mano, tai egzistuoja su manimi”,- taip jūs suprantate. Ką jūs toliau turite daryti? Atveskite Dievą į savo širdį ir sukurkite vieningą pasaulį, kur jūsų siela yra vieninga, kūnas yra vieningas, ir visi kūriniai yra vieningi. (86-173, 1976.3.28)
Kokio dydžio yra Visata? Jos skersmuo yra keletas milijardų šviesmiečių. Per vieną sekundę šviesa nukeliauja tris šimtus tūkstančių kilometrų – atstumą, seprtynis kartus didesnį už žemės ekvatoriaus ilgį. Atstumą, kurį ji nukeliauja per metus, astronomija vadina šviesmečiu. Taigi, jei net matuosime šviesmečiais, Visata tokia milžiniška, kad šviesa nepasieks jos ribų net po keleto milijardų metų! (127-213, 1983.5.8)
Šiandien mokslininkai, dirbantys Grinvičo observatorijoje, yra atradę žvaigždžių, nutolusių nuo Žemės dešimt milijardų šviesmečių. Tačiau dabar jau artėja laikas, kai galėsime matyti žvaigždes, esančias už penkiolikos milijardų šviesmečių nuo mūsų ir netgi toliau! Visatos dydis yra išreikštas Principiniu skaičiumi. Jos skersmuo yra 21 milijardas šviesmečių.
Šviesos greitis toks didelis, jog jei pabandysite įsivaizduoti atstumą, kurį ji nukeliauja per dieną, jus suries į ožio ragą, mintys užstrigs ir jūs sušuksite: “Man tai nerūpi!” Tačiau aš kalbu ne apie atstumą, kurį šviesa nukeliauja per šimtą metų, bet apie atstumą, kurį ji nukeliauja per milijardus metų! Šimtą kartų po milijoną, šimtas milijonų šviesmečių! Pradėjusi savo kelionę prieš šimtą milijonų metų šviesa vis dar keliauja. Tarkime, žmogus gyvena šimtą metų. Vadinasi, kol šviesa keliaus, pasikeis milijonas žmonių kartų. Mes kalbame apie šimto milijonų šviesmečių atstumą; vadinasi, per tą laiką milijonas kartų gims, nugyvens po šimtą metų ir mirs, o šviesa visą tą laiką vis keliaus.
Ką tuomet galima pasakyti apie dvidešimt vieno milijardo šviesmečių atstumą? Tai reiškia, kad du šimtai dešimt milijonų žmonių kartų viena po kitos gims, nugyvens po šimtą metų ir mirs, vėl gims, gyvens ir mirs, o šviesa visą tą laiką toliau tęs savo kelionę. Tokio milžiniško atstumo neįmanoma nukeliauti tiesiai. šviesa visada keliauja lenkta trajektorija. Tokia mūsų Visata. (181-195, 1988.10.3)
Ką apskritai reiškia sąvoka “Visatos tobulumas”? Kad Visata taptų tobula, pirmiausia kiekvienas iš mūsų turi tapti tobulas. Kad ir kokia būtų tobula Visata, jei jūs nesate tobuli, tai neturi nieko bendro su jumis. Nors pasaulis būtų toks geras, kad viskas aplink džiūgautų, jeigu aš persmelktas liūdesio, man nerūpės džiaugsmas aplinkui. Mes visi tai suprantame. (166-210, 1987.6.7)
