Aišku, ši knyga yra bestseleris, parduota virš dviejų milijonų knygų. Parašyta populiariai, skirta verslo žmonėms, “must read” tekstas, ypač gamybininkams. Tačiau aš nesu vienas iš jų, skaičiau ją, nes ruošiuosi “Vadybos pagrindų” egzaminui. Tačiau ją skaičiau labai susidomėjęs ir perskaitęs noriu pasidalinti kai kuriomis įžvalgomis.
Knygoje aprašyta gamykla, kurioje visi dirba, tačiau ji garantuotai bankrutuos – nėra pelno. Šalia to, gamyklos vadas negali sureguliuoti savo asmeninio gyvenimo – jį palieka žmona. Šias problemas jis išsprendžia, tačiau knyga baigiasi, kai jį paskiria trijų gamyklų vadu, o tai dar didesnis iššūkis.
Autorius atrado, kad kiekvieną problemą reikia spręsti siejant su tikslu. Jei tai gamyklos problema, reikia išsiaiškinti koks jos tikrasis tikslas, tai nėra taip lengva, nemaišykite su priemonėmis. Sprendžiant šeimos problemas, reikia suvokti koks jos tikslas. Gamykla ar šeima – tai yra organizacijos, jas sudaro daugiau nei vienas elementas (žmogus). Vadinasi, organizacijos tikslas reikalauja daugiau nei vieno asmens pastangų. Problema ne kiekvieno iš tų elementų kokybėje, o santykiuose tarp jų. Sutvarkius santykius, problema išsprendžiama. Knygos pabaigoje prieinama išvados, kad didžiausia problema – tai mąstymas. Nuo jo reikia pradėti, keičiant santykius. Taigi,
- Reikia surasti problemą “ką keisti?”.
- Vėliau atsakyti į klausimą “kuo keisti?”.
- O paskutinis žingsnis “kaip sukelti pokyčius?”.
Labai svarbu turėti šį mąstymo procesą parengtą, kad būtų įmanoma ne bėgti iš paskos ir nervingai reaguoti į tam tikrus įvykius (dažniausiai blogus), o planuoti pasekmes iš anksto ir žinant priežasties-pasekmės savitarpio ryšį, ruoštis. Niekas negali sakyti, kad jis yra savo gyvenimo šeimininkas, jei negali atsakyti į šiuos tris paprastus klausimus. Toks žmogus tik plaukia pasroviui. Ne daugiau.
Tai pagrindinė, mano nuomone, knygos mintis. Yra ir keletas smulkesnių išvadų. Pavyzdžiui, apie mokslą (Niutonas) ir filosofiją (Sokratas). Šioje teksto dalyje gamyklos vadas bendrauja su žmona Julija:
“Kaip į problemą žiūri fizikai? Tai labai skiriasi nuo to, ką mes darome versle. Jie nemano, kad iš pradžių reikia surinkti kuo daugiau duomenų. Atvirkščiai, jie pradeda nuo reiškinio, kokio nors tikrovės fakto, parinkto beveik atsitiktinai, ir tada kelia hipotezę, įtikinamą spekuliaciją, paaiškinančią fakto egzistavimo priežastį. Ir čia yra labai įdomus dalykas. Viskas, regis, grindžiama pagrindine sąsaja: “JEI,… TAI”.
Kažkodėl, išgirdusi pastarąjį sakinį, Julija išsitiesia.
- Tęsk, – susidomėjusi sako ji.
- Faktiškai jie iš savo hipotezės padaro neišvengiamas išvadas. Jie sako: JEI ši hipotezė teisinga, TAI logiška, kad turi egzistuoti ir kitas faktas. Šių logiškų išvadų dėka jie atveria visą spektrą kitų sąveikų. Žinoma, daugiausia pastangų reikalauja patikrinimas, ar iš tikro egzistuoja numanomos sąveikos. Kai pasitvirtina vis daugiau ir daugiau numanomų teiginių, tampa akivaizdžiau, kad pagrindinė hipotezė yra teisinga. Pavyzdžiui, nepaprastai įdomu skaityti, kaip tai padarė Niutonas, kai atrado traukos dėsnį.
- Kodėl? – klausia ji, tarsi žinotų atsakymą, bet norėtų išgirsti jį iš manęs.
- Imi matyti sąsajas tarp daiktų. Dalykai, kurių mes niekada nelaikėme susijusiais tarpusavyje, pasirodo esantys susieti labai glaudžiais ryšiais. Viena bendroji priežastis sąlygoja didžiulį įvairių sąveikų spektrą. Žinai, Julija, tai tarsi iš chaoso kuriama tvarka. Kas gali būti gražiau?
Jos akys tiesiog spindi.
- Ar žinai, – klausia ji, ką tik apibūdinai? Sokrato dialogus. Jie sudaryti lygiai taip pat, pagrįsti lygiai ta pačia sąsaja: “JEI,… TAI”. Gal pagrindinis skirtumas yra tas, kad čia kalbama ne apie medžiaginius faktus, o apie žmonių elgesį.”
Šios dvi vietos man patiko labiausiai. Man, kai kalbama apie hipotezę, kuri paaiškina nematomas sąsajas tarp įvairių elementų, iškilo Kūrėjo idėja. Argi ne tas architektas, sukūręs ir valdantis Visatą, yra tai ko mes turime ieškoti. Iškėlę šią hipotezę, kad Kūrėjas yra, turime suprasti, kokiu tikslu yra sukurta visa Visata. Dievas – Pirmoji Priežastis, Jo kūrimo tiklas pasakytų, kurlink turime eiti. Eidami ten, vardan to tikslo, galėtume sureguliuoti tarpusavio santykius ir vietoj chaoso įsiviešpatautį taika. Todėl turime atsakyti į šiuos klausimus, remdamiesi hipoteze, kad Dievas yra:
- Kas yra Dievas? Tai galime spręsti iš matomų reiškinių, Jo sukurtos Visatos. Detaliai, ją nagrinėdami, atrasime tam tikrus dėsningumus, būdingus Dievui, nes tarp Dievo ir Visatos yra ryšys (priežastis ir pasekmė, Kūrėjas ir kūrinys).
- Supratę, kas yra Dievas, turime atsakyti į klausimą: Koks Visatos tikslas? Dievas, turėjo kurti tai ne be priežasties, o su tam tikru tikslu.
- Sužinoję šį tikslą, galėsime pradėti suprasti: Kur mes esame šio tikslo požiūriu? arba Ką keisti?
- Vėliau, įvertine save, turėsime nuspręsti: Kuo keisti?
- Ir galiausiai, suradę tai, – atsakyti į klausimą: Kuo sukelti pokyčius, kad pasiekti tikslą?
Nejau manote, kad šiuolaikiniai žmonės yra palikti be atsakymų? Netiesa! KAS IEŠKO TAS RANDA. Siūlau paskaityti šioje svetainėje esantį Dieviškojo Principo pirmąjį skyrių “Kūrimo principai”. Ten detaliai atsakyta į visus mano iškeltus klausimus. Perskaičius tai perskaitykite dar kartą, ir suprasite, kad reikalai prasti. Jūs gyvenate chaotišką gyvenimą, kuris garantuotai nuves jus į bankrotą, tai tik laiko klausimas…
Jei kils klausimų, priimkite hipotezę, kad Dievas yra, ir pabandykite paklausti Jo paties. Jis atsakys, esu patikrinęs tai pats. Siūlau ir jums pasikalbėti su Dievu.
