Apie žiniasklaidą iš mano varpinės

Noriu pakalbėti apie pilietinį ugdymą, apie religiją, apie žiniasklaidą, apie visuomenės „baimes“ imdamas pavyzdžiu tai, kas man brangu ir artima.

Esu Susivienijimo bažnyčios narys nuo 1994 m. Šiuo metu esu išrinktas Susivienijimo bažnyčios jaunimo religinės bendruomenės prezidentu. Per daugiau kaip 10 metų teko susidurti su žurnalistais, ypač tada, kai pasirodydavo straipsnis ar radijo ir televizijos laida apie mūsų bažnyčią. Apie tai ir noriu papasakoti. Tekdavo lyginti faktus, kuriuos puikiai žinau apie Susivienijimo bažnyčią, su tuo, ką rašydavo žurnalistai. Esu aplankęs Susivienijimo bažnyčios padalinius JAV, P. Korėjoje, Prancūzijoje, D. Britanijoje, Rusijoje ir kitur, todėl tikrai pažįstu skirtingus bažnyčios aspektus. Neprisimenu nė vieno straipsnio, kuris būtų be klaidų. Maža pasakyti „be klaidų“ – o atvirai erzinantys, grąsinantys straipsniai tikrai ne išimtis.

Jau vien ką sako jų antraštės:

Susivienijimo bažnyčia suviliojo ir žinomus Lietuvos rašytojus

Sektantai skverbiasi į šalies mokyklas

Sektantai apmulkino mero pavaduotoją (P. Luomaną)

Munistų tėvai ketina imtis liaudiškų priemonių

Moono agentai vilioja kauniečius tyra meile

Į destruktyvios sektos spąstus pateko būrys pedagogų

Dvasinis teroras Dievo vardu

Sektų pinklėse

Šalies šviesuomenė nesibodi munistų siūlomų idėjų ir pinigų

Pranašo Moono voratinklis jau apraizgo ir Lietuvą

Munistai įspėti neužsiimti religine veikla Lietuvoje

„Munistai“ verbuoja Seimo narius

Už R.Pakso nugaros – įtakinga Munistų sekta?

Muno sekta aktyvina savo veiklą Lietuvoje

Vien aprašinėdami Susivienijimo bažnyčios įkūrėjo, Gerb. Sun Myung Mun biografiją, pateikdavo tokių vienas kitam prieštaraujančių faktų:

SMM tarnauja Š. Korėjos žvalgybai; SMM tarnauja P. Korėjos žvalgybai. Reikėtų žurnalistams susitarti, nes šios dvi šalys po pilietinio karo (1953) nėra paskelbę paliaubų ir siena tarp jų – viena iš labiausiai saugomų pasaulyje.

Dažniausiai žurnalistai tiesiog kartoja savo kolegų klaidas kitose pasaulio šalyse. Arba tiesiog „nusirašo“. Kartoja ir pasakoja tokius kraupius dalykus (religijotyrininkas A. Peškaitis tai vadina žiniasklaidos eskaluojama „sektofobija“), kad kalbantis žmonėms natūraliai kyla klausimas: „Jei viso to nėra iš tikrųjų, tai kodėl apie tai kalbama, juk sakoma – nėra ugnies be dūmų.“

Aš apie tai irgi ilgai galvojau. Čia išdėstysiu pagrindines priežastis, kurios mano manymu skatina žurnalistus blogai atsiliepti apie Susivienijimo bažnyčią.

SMM skelbiasi esąs Mesijas. Pasaulietiškai visuomenei tai tiesiog tuščias žodis. Mesijas išvertus reiškia „gelbėtojas“, „pateptasis“, tai „karalių karalius“, krikščionių supratimu Dievo siunčiamas valdyti viso pasaulio. Krikščionims Mesijas ir Jėzus yra vienas ir tas pats, dar paminėsiu, kad krikščionys Jėzų laiko Dievu. Pasivadinti Mesiju krikščionybėje yra laikoma didžiausia šventvagyste, toks žmogus laikomas „antikristu“, „šėtonu“.

Grįžkime į pačią Susivienijimo bažnyčios pradžią, į 1954 metus, kai ji buvo įregistruota. Kur gimė Susivienijimo bažnyčia – Pietų Korėjoje, šalyje, kuri vienintelė iš Azijos šalių (išskyrus Filipinus) karštai priėmė krikščionybę. Nors katalikybė į Korėją atėjo šimtmečiu anksčiau, tikrą griūtį šalyje sukėlė JAV misionieriai, kurie statydami ligonines ir kurdami universitetus patraukė į savo pusę Korėjos vadovus XIX a. pab.-XX a. pr. Panašią griūtį galėjo sukelti ir SMM, kai 50 prestižinio EUHWA universiteto studentų ir profesorių tapo SMM pasekėjais 1950-aisiais. Kadangi diskusijoje nugalėti pabandęs universitetas pralaimėjo (šio universiteto teologijos profesorė, siųsta „sutriuškinti“ SMM pasekėjų logiką, pati tapo viena aktyviausių pasekėjų). Ta griūtis buvo sukelta dėka „Dieviškojo Principo“ apreiškimo, kuriame apjungęs religiją ir mokslą, SMM atsakė į pagrindinius gyvenimo ir visatos klausimus. Natūralu, kad šio apreiškimo patraukti, buvę nuoširdūs krikščionys pasekė SMM, atnešusiu šia žinią.

Šis universitetas buvo finansuojams ir remiamas iš JAV, jo įkūrėjai ir rėmėjai – JAV metodistų bažnyčia. Universiteto rektorė, baimindamasi prarasti paramą, paskelbė karą Susivienijimo bažnyčiai. Ji buvo labai įtakinga moteris Korėjoje, – jos vyras tuo metu ėjo ministro pirmininko pareigas, vadovavo vyriausybei. Laikraščiai, pradžioje pasipiktinę, tuo, kad visi 50 universiteto profesorių ir studentų buvo išvaryti iš universiteto, vėliau ėmė spausdinti straipsnius, kuriuose panaudojo patį paprasčiausią būdą, tiesiog melavo.

Buvo rašoma, kad SMM atima iš savo pasekėjų nekaltybę, lytiškai su jomis santykiaudamas, kad jis laiko bažnyčios narius prieš jų valią uždarytus, o namas apjuostas elektros užtvara. Buvo rašoma, kad nė vienas, patekęs į bažnyčios vidų, negali išeiti, nes jis „užbūriamas“. Krikščioniui, išklausiusiam naujo apreiškimo, 2000 metų lauktas Mesijas atrodė tikri burtai, todėl ne vienas kokios nors konfesijos gerbtinas krikščionis paliko viską,- savo padėtį, namus, net šeimą, kad sektų savo įsitikinimais. Ypač didelį triukšmą sukėlė šeimos nariai, jei jų mylimas brolis, sesuo, tėvas, mama, vyras ar žmona taip pasielgdavo. SMM buvo suimtas, mušamas, kankinamas, bet vėliau paleistas „neradus įkalčių“.

Bažnyčios autoritetas stipriai nukentėjo. SMM Korėjoje iki šiol laikomas „baubu“, kuriuo gąsdinami vaikai. JAV, stipriai susijusi su P. Korėja, paveldėjo visas P. Korėjos žiniasklaidos pasėtas melo sėklas ir pasėjo jas visame pasaulyje. Dabar, net nuoširdžiausios pastangos vadinamos „apgaule, bandymu suvilioti, nuvilioti, terorizuoti, griauti, skverbtis, apraizgyti“ ir kitais panašiais žodeliais. Iš mano asmeninės patirties: kalbi su žurnalistu, jis tau maloniai šypsosi, būdamas idealistu pasidalini savo nuoširdžiausiais ketinimais, planais. Vėliau pasirodžius straipsniui, pamatai jo antraštę ir vėl eilinį kartą supranti, kaip stipriai išsikerojęs melas visame pasaulyje ir žmonės jį tikrai mėgsta, ypač kai gali į kažką kitą parodyti pirštu ir pagalvoti, „aš tai normalus, mąstau kaip kiti, nieko neišsiskiriu, o jie kažkokie sektantai“. Dažniausiai, net ir daugiau mažiau tiksliai atkartojęs mano žodžius straipsnyje žurnalistas pateikia kokio tai „autoriteto“ nuomonę, kuris pasako kažką panašaus į: „Moono bažnyčia yra griežtai autoritarinė struktūra, primenanti G. Orwello antiutopiniame romane „1984“ aprašytą totalitarinę partiją.“ arba „Tai vienas iš destruktyviausių religinių judėjimų pasaulyje.“ Nenuostabu, kai mūsų narių tėvai, verčiau jau matytų savo vaiką narkomanu ar gėjumi, negu „sektantu“, nenuostabu ir tai, kad tėvai, vedami meilės, panaudoja visas priemones, norėdami pakeisti jauno, nors ir suaugusio žmogaus apsisprendimą – uždarydami jį į psichiatrinę, tiesiog užrakindami kambaryje, atimdami pasą, mobilų, bet kokią laisvę, panaudodami jėgą ar grasinimus – „Aš nusižudysiu, jei tu to nemesi“, „Aš gausiu infarktą, jei seksi munu“ ir t.t.

1996 metais teko bendrauti su Lietuvos Ryto vyr. redaktoriaus pavaduotoju. Aš tiesiai, be užuolankų paklausiau: „Ką blogo daro Susivienijimo bažnyčia?“ Viskas, ką jis sugebėjo išspausti buvo: „Jūs labai aktyvūs“. Aktyvūs darydami ką? Gal skaitydami paskaitas mokyklose, kuriose propaguojama skaistybė iki vedybų ir ištikimybė santuokoje ir kviesdami jaunimą į paskaitas, kuriose dėstomas „Dieviškas principas“?!

Atraskite ką nors blogo „Dieviškajame principe“, juolab, kad mano pastangų dėka jis jau išverstas į lietuvių kalbą ir prieinamas visiems, tiesiog Internete surinkite www.moonis.wordpress.com Perskaičius jį, mes rasime bendrą kalbą, aš net neabejoju. Ir nėra Susivienijimo bažnyčioje jokių įstatymų pažeidinėjimų, Lietuvos slaptosios tarnybos tą patvirtino, ir per 50 Susivienijimo bažnyčios gyvavimo metų nėra nė vieno „įkalčio“, kad mes esame potencialūs savižudžiai ar pasiruošę kažkam baisiam prieš šalį ar žmoniją.

Dabar apie kokią pilietinę visuomenę mes galime kalbėti, jei yra skatinama neapykanta kitam, kitaip mąstančiam. Ką paveldės ateities kartos, – gal kruvinus religinius karus, kai žudoma Dievo vardu, ar savižudžių visuomenę, kurioje jauno žmogaus galva pripumpuojama laisvo sekso, propaguojant įvairius iškrypimus lotyniškais pavadinimais? Nenuostabu, kad tiek daug žmonių žudosi (1500 per 2003 m. vien Lietuvoje), jei tie, kas turėtų būti kelrodžiais ir autoritetais užsiima kiršinimu ir rietenomis, žaisdami pačiais žemiausiais žmonių instinktais. Pavyzdžių tikrai netrūksta, tai ir prezidento skandalas, didžiųjų šalies dienraščių „Lietuvos Ryto“ ir „Respublikos“ kova, žiniasklaidos ir katalikų bažnyčios susipriešinimas ir t.t.

Noriu užbaigti linksmesne gaida, nes tikiu ir tikėsiu, kad gėris ir meilė nugali ir Konfucijaus žodžiais tariant: „Atsakykime į meilę meile, o į blogį teisingumu“. Teisingumo Temidės rūmuose nerasime, esu bandęs. Jis mūmyse, mūsų viduje, tai tylus sąžinės balsas, kuris yra nenutildomas, kuris nenumaldomai veikia mūmyse ir veda mus, mūsų gyvenimą idealo link, ten, kur įmanoma bendra žmonijos harmonija, susitaikymas ir taika.

Aistis Vaicekauskas,

Šventosios dvasinės pasaulio krikščionių susivienijimo asociacijos (Susivienijimo bažnyčios) jaunimo religinės bendruomenės prezidentas