Geri žodžiai tema “Šeima ir tautinės tradicijos tautos kultūros labui”

Ta pati konferencija, bet jau trečia sesija.

III SESIJA

ŠEIMA IR TAUTINĖS TRADICIJOS TAUTOS KULTŪROS LABUI

 

VYRIAUSYBĖ, BAŽNYČIOS IR NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS, SUSIJUSIOS SU ŠEIMA, KARTU SUSIDURIA SU SOCIALINĖMIS PROBLEMOMIS

VAISINGUMAS IR ŠIUOLAIKINIS POŽIŪRIS Į VAIKŲ GIMDYMĄ

1. Kai kurie laikosi požiūrio, jog vaikai yra našta ir sumažina malonumų vyrui ir žmonai. Jie mano, kad jų pačių džiaugsmas yra jų gyvenimo tikslas. Vienok jei toks mąstymas taps vyraujančiu kultūroje, visuomenė ims greitai smukti. (Dr. Sun Myung Moon’as, “Religijų ir tautų federacijos už taiką pasaulyje” (RTFTP) įkūrėjas)¹

 

1. Dievo principas ir visuotiniai mokslo bei humanizmo principas yra tas pats vieningas principas. Paprasčiau pasakius, jis yra toks: gyvenk kitų, o ne savo naudai. Bet kurioje geroje šeimoje meilė yra nesavanaudiška ir rūpinasi visais. Savanaudiška meilė sako: “privalai mylėti mane. Aš esu čia tam, kad gaučiau meilę”. Tokia meilė traukia žemyn kaip inkaras. Kai kurie tuokiasi, nes nori būti mylimi savo sutuoktinio; jie trokšta gauti meilę. Tai neteisinga. Jūs turėtumėte pakeisti požiūrį ir galvoti: “aš noriu susituokti, nes man reikalingas objektas, kuriam galėčiau atiduoti savo karštą meilę”.

RIBOTA IŠTIKIMYBĖ

1. Iki kada jūs norite mylėti savo sutuoktinį? Kaip jaustumėtės, sulaukę štai tokio atsakymo: “aš mylėsiu tave tol, kol tu prarasi savo jaunatvišką grožį”? Toks požiūris niekam nepasirodytų įkvepiantis. Mes norime, kad sutuoktinis mus mylėtų iki mirties ir netgi amžinai. Mylėti iki mirties reiškia mylėti paaukojant viską. “Amžinai” reiškia visiškai, o “iki mirties” reiškia atiduodant viską.

SKYRYBOS

1. Kodėl tarp žmonių, mylinčių vienas kitą iškyla skyrybų problema? Pagalvoję, kad išsiskyrusieji yra tie žmonės, kurie kažkada ketino mylėti vienas kitą amžinai, turime pripažinti, jog kažkas atsitiko ne taip. Gali būti daug skyrybų priežasčių, bet bendrai tai reiškia, kad kažkas pasikeitė, kažkas yra nebe taip tarp tų dviejų žmonių. Taip yra todėl, kad jie nesugebėjo išsaugoti ir užauginti savo meilės. Pati meilė nesikeičia; keičiasi žmogaus mintys.

SPRENDIMAI KRIZEI ĮVEIKTI

SĄŽINĖ

1. Savo pirmapradį “aš” galime atgauti tik klausydami sąžinės balso. Jei 100% vadovausimės sąžine, pajėgsime išspręsti daugumą mūsų problemų. Jei sąžine vadovaujamės pusę savo laiko, ir problemas pajėgiame spręsti tik pusę laiko. Nesvarbu, ar savo gyvenime teikiame reikšmės Dievui ar ne, žmonės visuotinai pripažįsta vadovavimosi savo sąžine svarbą. Sąžinė yra mūsų vidinis vedlys, Dievas mumyse, skatinantis mus būti gerais tėvais, gerais mokytojai ir gerais vadovais. Dievas yra tėvų tėvas, mokytojų mokytojas ir vadovų vadovas. Šie “trys autoritetai” mūsų sąžinei yra esminiai…

1. Tik sąžinės pagalba minėtas trejetas gali sukurti absoliučią vienybę. Todėl sąžinė mums svarbesnė už tėvus, davusius mums gyvybę, svarbesnė už bet kokį mokytoją ir svarbesnė už karalių ar bet kurios šalies vadovą. Iš to suprantame, kad sąžinė yra Dievo meilės objektas. Sąžinės nereikia mokyti, kas yra gera ir bloga. Mes privalome absoliučiai ją gerbti ir būti jai paklusnūs, kaip kad gerbtume ir paklustume Dievui…

1. Nėra tokio dalyko, kurį galėčiau daryti be savo sąžinės žinios; ji mato viską. Jei nusidedi, sąžinė žino apie tai anksčiau nei Dievas. Sąžinė protestuoja, kada tik “kūnas” ar egocentriškas mąstymas planuoja daryti ką negera. Bet kadangi nuopuolio metu puolusios egocentriškos meilės jėga buvo stipresnė už sąžinę, kūnas geba palenkti protą, kada tik užsigeidžia. Šios problemos nebūtų, jei žmogaus sąžinė būtų pasiekusi tobulumo ir nuo pat pradžių užmezgusi tikros meilės ryšį su Dievu…

1. Nėra profesoriaus, kuris būtų mokęs aukštesnių dalykų nei sąžinė. Sąžinė žmogui yra tas pats, kaip kompasas laivui. Jei giliai tyrinėsite save ir savo sąžinę, pastebėsite, kad sąžinė žino apie jus viską. Jūsų sąžinė yra arčiu jūsų, nei jūsų tėvai.

1. Kiekvienas žmogus visą savo gyvenimą turi nuostabiausią mokytoją savo viduje. Ir vis dėlto, šio mokytojo dažnai buvo nepaisoma, jis buvo trypiamas ir įžeidinėjamas. Šis mokytojas – sąžinė. Jūsų sąžinė visada kalba jūsų labui, stengiasi išmokyti jus mylėti, kas reiškia būti naudingu kitiems. Sąžinė supranta, kad norint ką nors įgyti sau, reikia duoti kitiems. Kaip tėvai, sąžinė ragina jus būti geru, nesavanaudišku žmogum, ir veda jus pildyti Dievo valią.

1. “Dvasia ir Jis, kuris padarė ją tobula

ir įkvėpė jai suvokimą, kas jai bloga ir kas jai gera:

tam sekasi, kas ją augina,

ir nevykėlis tas, kuris ją parbloškia. (Koranas 91.7-10)

 

1. Bet kiekviename žmoguje taip pat gyvena maištininkas, kuris visada priešinasi sąžinei. Dažnai manoma, kad tas maištininkas – kūnas, nors iš tikrųjų tai egocentriški troškimai, siekiantys kūniškų malonumų. Šis “piktas protas” trokšta komforto, miego, valgio ir sekso net kitų sąskaita ir tuo pačiu daro žalą mūsų “aš”.

 

1. Jūsų sąžinė pastoviai gali būti jūsų vidiniu mokytoju ir tėvu, visada vedančiu prie tėvų tėvo, Dievo. Sąžinė yra Dievo agentas jumyse. Jūs atėjote iš Dievo, todėl turite sąžinę arba “pradinę prigimtį”, kuri siekia tiesos, grožio ir gėrio. Ar manote, kad reikėtų užjausti kūną ir leisti jam, sąžinės priešui, vadovauti? O gal reikėtų kontroliuoti ir valdyti savo kūną bei išlaisvinti ir sustiprinti savo sąžinę? Be savikontrolės jūsų kūnas eis paskui egocentriškus dalykus. Jis visada sieks komforto, ir norės naudotis kitais. Nugalėti kūniškąją sferą yra didelė atsakomybė, kurią kiekvienas turi prisiimti…

 

MEILĖS MOKYKLA

 

1. Kas yra santuoka? Tai atėjimas į mokyklą, kurioje vyrai mokosi to, ko jie nežino apie moteris, o moterys mokosi to, ko jos nežino apie vyrus. Gavę “10+”, vyras ir žmona jaučiasi laimingi. [Taip pat] norint išmokti mylėti pasaulį, mes gimdome vaikus. Be vaikų, mes nebūsim susiję su ateitim.

 

IŠTIKIMYBĖ

 

1. Kai vyras jaučia meilę, jo jausmas neatsiranda pats savaime. Šį jausmą jo širdyje pažadina moteris. Panašiai ir moters širdyje meilės ugnį uždega ne ji pati, o vyras, kurį ji myli. Kitaip tariant, mūsų meilė priklauso mūsų partneriui. Todėl turėtume gerbti partnerio meilę, nes ji yra dar brangesnė, negu mūsų pačių. Kiekvienas žmogus turėtų būti dėkingas savo sutuoktiniui ir gyventi jo labui.

 

IŠTIKIMYBĖS PRIESAIKA

 

1. Nors pasaulyje yra tiek daug vyrų ir moterų, jūs turėtumėte gebėti galvoti, kad esate tik jūs ir jūsų sutuoktinis. Visiškai atiduoti save tik savo sutuoktiniui yra svarbus principas.

 

ŠEIMOS PARADIGMA RELIGIJOJE

RELIGIJOS PARAMA ŠEIMAI IR TAUTAI

 

1. Iš pradžių žmonės turėjo turėti materialinių daiktų, savo kūną ir savo sielą, ir visi trys turėjo būti harmoningai vieningi. Šiandien mažai dėmesio skiriama ir žmogaus charakteriui, ir Dievui, todėl neįmanoma, kad žmogus jaustųsi užbaigtas ir patenkintas. Materializmas pats savaime nėra blogas, bet jis liečia tik vieną žmogaus gyvenimo aspektą. Tuo pačiu metu žmogus turėtų kreipti dėmesį ir į kasdienius santykius su kitais žmonėmis jo gyvenime. Vienok žmogiškasis elementas nėra pirmutinis. Iš trijų esminių dalykų pirmenybė tenka Dievui. Labiausiai žmogui reikia Dievo. Jis negali tikėtis kada nors tapti laimingu be aukščiausios meilės ir aukščiausio tikslo. Šis poreikis toks didelis, kad žmonės sugalvos daugybę įvairiausių Dievo pakaitalų. (79/01/03)

 

DIEVO ĮVAIZDIS ŽMONIŲ ŠEIMOJE

 

1. Ir sukūrė Dievas žmogų pagal savo atvaizdą, pagal Dievo atvaizdą sukūrė jį; vyrą ir moterį sukūrė juos. (Hebrajų Šventasis Raštas, Pradžios knyga 1:27)

 

1. Todėl vyras paliks savo tėvus ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. Vyras ir jo žmona abu buvo nuogi ir nesigėdijo. (Hebrajų Šventasis Raštas, Pradžios knyga 2:24-25)

 

1. Net jei jūs, Dievo žmonės gerai liudijate, išpažįstate ir nešate aukas Dievui, jūsų Dievas gali jus atstumti, jei darote baisius dalykus. Jūs apdengėte Viešpaties altorių ašaromis ir klyksmu, taip kad Dievas daugiau nieko nepriims permaldavimui iš jūsų rankos. Jūs dar klausiate: kodėl tai? Nes Viešpats buvo liudytojas tarp tavęs ir tavo jaunystės žmonos, kurią tu paniekinai, nors ji buvo tavo draugė ir tavo sandoros žmona. Ar ne vienas Dievas ją sutvėrė? Kūnas ir dvasia priklauso Dievui, o ne jums. Ir ko Dievas trokšta, jei ne Dievo palikuonių? Saugokite tat savo dvasią ir nė vienas te nepaniekina savo jaunystės žmonos. Nes aš nekenčiu skyrybų ir nekenčiu prievartos, sako Viešpats. Valdykite save ir nelaužykite tikėjimo. Jūs įžeidžiate Viešpatį savo kalbomis ir sakote: kuo mes jį įžeidėme? Tuo, kad sakote: kiekvienas, kurs daro pikta, yra geras Viešpaties akivaizdoje, ir tokie jam patinka, o jei ne, tai kur yra Teismo Dievas? (Hebrajų Šventasis Raštas, Malakhijo 2:12-17)

 

1. Jėzus atsakė jiems dėl skyrybų, “Ar neskaitėte, kad Kūrėjas iš pradžių padarė juos vyriškį bei moteriškę ir pasakė: ‘Dėl tos priežasties vyras paliks tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona, ir du taps vienu kūnu’.Taigi jie nebėra du, bet vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria”… Mozė dėl jūsų kietaširdiškumo jums leido atleisti savo žmonas, bet iš pradžių taip nebuvo. (Hebrajų Šventasis Raštas, Jėzus, Mato 19:4-8; Morkaus 10:2-11)

 

1. Kodėl mes tuokiamės? Labai paprastai, mes tuokiamės, kad būtume panašūs į Dievą. Santuokoje, kurios centre Dievas, atsidavusiuose meilės santykiuose atsiranda aukštesnis tikslas, daugiau meilės, autoritetas, atleidimo širdis, gimsta vaikai, kurie kurs ateitį.

 

1. Vyras ir moteris yra realūs Dievo partneriai, jie atspindi Dievo vyriškąsias ir moteriškąsias savybes. Dievo kuriamoji filosofija yra tokia: ji dalina Dievo vidines, tarpusavyje harmonizuojančias vyriškumo ir moteriškumo savybes į du polius tam, kad vėliau juos sujungtų į vieną kūną, atspindintį pradinį Dievo vientisumą. Tikras vyras ir tikra žmona atstovauja Dievo priešingus polius, ir egzistuoja tam, kad sukurtų vieną harmoningą kūną kaip dangaus ir žemės atstovai. Kitaip tariant, vyras ir moteris nėra sukurti savanaudiškai gyventi savo pačių labui. Kiekvienas jų yra sukurtas gyventi kito labui bei rasti išsipildymą vienas kitame.

 

1. Net jei žmonės netiki į Dievą, jie negali neigti kūrybinės, gydančios meilės galios. Absoliuti tikroji Dievo meilė egzistuoja meilės santykyje, kurio pagrindas – vyro ir žmonos, tėvų ir vaikų santykiai.

 

1. Vyras ir žmona turėtų mylėti vienas kitą abipusiame meilės davimo ir ėmimo santykyje, guosti vienas kitą, kai jiems liūdna, dalintis džiaugsmą kartu, kai jie laimingi, padėti vienas kitam, kai iškyla sunkumai ir kartu eiti pirmyn Dievo priešakyje. Tai iš tikrųjų būtų vedybinis gyvenimas, pastatytas ant Dievo meilės pagrindo. (“Palaiminimas ir ideali šeima”, I tomas, 1 dalis, 59-60 psl.)

 

1. Kur gi prasideda visuotinės teisės? Jos prasideda mažose vietose, arti namų – taip arti ir tokiose mažose, kad jos neįžiūrimos jokiuose pasaulio žemėlapiuose. Vis dėlto būtent šios vietos yra individų pasaulis: kaimynystė; mokykla ar koledžas; gamykla, ūkis ar biuras. Kiekvienas vyras, moteris ir vaikas čia ieško lygios teisybės, lygių galimybių, vienodo orumo be diskriminacijos. Jei jų teisėms neteikiama reikšmė čia, tai jos turi maža reikšmės visur kitur. Nesirūpindami saugoti jų prie namų, veltui žvalgysimės progreso didesniame pasaulyje. (Eleanora Roosevelt)

 

VADOVAVIMO BŪDAS

 

Ką reiškia turėti tėvišką širdį?

 

1. Vadovai yra tėvų padėtyje. Tėvai negali užmigti, pirmiau nepaguldę miegoti visų vaikų. Net jei tėvai negaluoja, jie vis tiek iš paskutiniųjų stengiasi pirma pasirūpinti vaikais. Jie lieja ašaras, nerimaudami dėl savo dar nesubrendusių vaikų ateities. Kai vaikai pergyvena sunkumus, tėvų širdis yra tokia susirūpinusi, kad jie gali miegoti tik karštai pasimeldę už palaiminimą savo vaikams. Panašiai ir vadovui turėtų būti sunku užmigti.

 

TIKRIEJI TĖVAI

 

1. Tie, kurie auklėja rodydami pirmiausia savo gyvenimo pavyzdį, yra tikri tėvai. Tikri tėvai yra tie, kurie pirmiausia auklėja meile, o po to parodo, kaip ją įgyvendinti veiksmu. Vaikai daug daugiau mokosi iš to, ką jų tėvai daro, negu iš to, ką jie sako. Žmonės, mokantys asmeniniu pavyzdžiu, turi magiškos galios, kuri automatiškai pritraukia palankų kitų žmonių dėmesį.

 

VADOVAVIMO ŠIRDIS

 

1. Vadovai turėtų jausti asmeninę atsakomybę už šeimų skurdą savo krašte. Matant neprivalgiusius ir varganai apsirengusius kaimo vaikus jūsų širdis turėtų jausti skausmą. Jų sunki padėtis turėtų dieną ir naktį neišeiti jums iš galvos, “kieno pareiga sumažinti jų vargą? Tai priklauso nuo manęs. Aš esu susijęs su žmonėmis, kurie mane išrinko, ir netgi tais, kurie balsavo prieš mane. Aš privalau atlikti visas savo, kaip vadovo, pareigas taip pat, kai pildau savo, kaip tėvo, pareigas. Kas bebūtų, aš turiu pasiaukoti, kad tai padaryčiau”. Vadovams reikėtų turėti šitokį požiūrį ir širdį.

 

1. Taigi, vadovo širdis yra tokia pat, kaip ir tėvo. Geras vadovo ir patrioto devizas būtų: “Turėkime tėvų širdį ir gyvenkime apsiavę tarno batais, liedami prakaitą, kad išsaugotume žemę, liedami ašaras, kad padarytume galą žmonijos kančioms, ir jei būtina, liedami kraują, kad išsaugotume tiesą, laisvę ir teisingumą ateities kartoms”.

 

VADOVAVIMAS VERSLUI

1. Norint būti tikrais vadovais ar menedžeriais, jums taip pat reikalinga tikro mokytojo ir tikro tėvo širdis. Visos šios stiprios padėtys gali būti sujungtos jumyse. Norėdamas būti geru verslo vadovu, turi mokyti savo darbuotojus, jei jiems trūksta išsilavinimo. Turi duoti jiems laiko pailsėti su savo šeima. Būdamas kompanijos menedžeriu gali taip pat atstovauti tėvų ir mokytojo poziciją. Tada būsi tikras vadovas.

 

1. Tas, kuris leidžia sau pameluoti vieną kartą, daro tai dar lengviau antrą ir trečią kartą, kol pagaliau tai tampa įpročiu; jis meluoja nekreipdamas dėmesio, ir sako tiesą, kuria niekas netiki. (Thomas Jefferson, Jungtinių valstijų Nepriklausomybės Deklaracijos autorius)

 

TIKROJI MEILĖ VADOVAVIME

 

Koks davimo ir ėmimo principas vadovavime?

 

1. Koks yra vadovas? Jis turėtų duoti. Jis neturėtų imti.

TIKRAS PATRIOTAS

1. Žmogus, pastoviai duodantis meilę ir nelaukiantis tiesioginio atpildo, taps centriniu asmeniu, kuris paveldės kūriniją ir tuo pačiu atsakomybę. Toks žmogus gerbs kitus ir tesės savo pažadus. Dešimties žmonių šeimoje, įskaitant senelę ir senelį, centriniu asmeniu bus tas, kuris daugiausiai daro kitų labui. Tas pats principas taikomas tautos patriotams ir pasaulio šventiesiems. Kuo daugiau savęs žmogus įdeda, nelaukdamas atpildo, tuo aukščiau jis gali pakilti kaip patriotas, šventasis ar dieviškas Dievo sūnus ar dukra.

 

Kaip vadovas turėtų tarnauti žmonėms?

 

1. Kokios ideologijos žmogui reikia, norint pakilti iš žemiausios padėties iki visų gerbiamo vadovo? Altruistiškos meilės; tik šito vieno dalyko. Kur beeitumėte, jūs neturite palikti nė pėdsako skolos. Tegul kiti būna jums įsiskolinę ta prasme, kad jūs darote jiems daugiau, negu jie jums. Jei kam nors vadovaujate ar už ką nors esate atsakingas, liekite ašaras už juos ir dirbkite jų labui. Geras vadovas turi aiškiai suvokti, kad geriausias kelias yra tarnavimo visuomenei kelias. Jau daug vadovų kartų kėlė netvarką šiame pasaulyje, o mes turime sukurti taiką savo vaikams.

 

1. Jei vadovaujate dideliam skaičiui žmonių, privalote daug duoti savo padėjėjams, kad jie mokytųsi gyventi vardan kitų. Ar daug pastangų ir pasišventimo jiems parodėte? Duokite žmonėms reikalingus resursus, kad jie atliktų darbą patys. Tik tokiu būdu jie augs. Patikėkite jiems atsakomybę.

 

1. Kai pykstate, privalote susivaldyti. Jei jus neteisėtai persekioja, turite pasiryžti niekada nenustoti darę tai, ką laikote teisingu. Jei jums pikta dėl to, kad su jumis neteisingai elgiamasi, galite suvirškinti tą kartėlį ir paversti jį kūrybinga energija, giliai savyje nusprendę atleisti savo priešams, nes jie nesupranta jūsų gerumo motyvų.

 

1. Žiūrėkite į senas moteris taip, kaip žiūrite į savo motiną. Žiūrėkite į vyresnius už save taip, kaip žiūrite į savo vyresnes seseris; žiūrėkite į jaunesnius už save taip, kaip žiūrite į savo jaunesniąsias seseris, o į vaikus – kaip į savo vaikus. Galvokite apie tai, kaip jiems padėti, ir nuvykite šalin blogas mintis. (Buddha:Keturiasdešimt dviejų dalių Sutra 29)

 

1. Jei jums buvo patikėta nauja atsakomybė, pamąstykite apie tai. Atsakykite į klausimą – ar galite vadovauti bent jau sau pačiam? Jūsų atsakymas turėtų būti “taip”. Toliau paklauskite, ar galite vadovauti savo šeimai? Jei ir šį kartą galėsite atsakyti teigiamai, jums užteks sugebėjimų vadovauti ir vietinei ar pasaulinei organizacijai.

 

1. Vadovaudamas organizacijai turite palaikyti pusiausvyrą ir savo namų ūkyje. Turite vadovauti ir namų ūkiui, ir organizacijai. Jums teks tapti žmogumi, kuris sakys: “aš būsiu atsakingas už visus sunkumus. Aš prisiimsiu atsakomybę.”

 

1. Žmogaus dorinį gyvenimą galima palyginti su kelione į tolimą vietą: pradėti reikia nuo artimiausio etapo. Taip pat ir kylant į aukštesnę poziciją visuomenėje, pradėti reikia nuo žemiausio laiptelio – savo šeimos. (Confucius: Aukso vidurio taisyklė 15.2)

 

1. Jei šeimoje yra meilė ir sutarimas, ši šeima žengs į priekį, taps šviesia ir dvasinga; tačiau jei joje bus priešiškumas ir neapykanta, neišvengiamas žlugimas ir išnykimas. Tai taip pat teisinga miestui. Jei jo gyventojai rodo sutarimo ir draugystės dvasią, miestas sparčiai augs ir žmonių gyvenimo sąlygos jame taps geresnės, tuo tarpu priešiškumas ir konfliktai nusmukdys jį ir išblaškys jo gyventojus. Taip pat ir tautos žmonės vystosi ir darosi civilizuotesni bei šviesesni meilės ir sutarimo dėka, o karas ir kova juos suskaldo. Galų gale tai taikytina ir visai žmonijai. Meilei įsiviešpatavus ir idealiais dvasiniais ryšiais sujungus žmonių širdis, visa žmonių rasė pakils, pasaulis nepaliaujamai darysis vis labiau dvasiškas, spinduliuojantis, o laimės ir ramybės bus nesuskaičiuojamai daugiau. Karas ir kova bus išgyvendinti, nesutarimai ir vaidai liks praeityje, Visuotinė Taika suvienys pasaulio tautas ir žmones. Visa žmonija gyvens kartu kaip viena šeima, susilies kaip vienos jūros bangos, švies kaip vieno dangaus skliauto žvaigždės ir atrodys kaip to paties medžio vaisiai. Tai žmonijos laimė ir sėkmė. Tai žmogaus iliuminacija, amžina šlovė ir amžinai trunkantis gyvenimas; tai dieviškoji dovana. (‘Abdu’l-Baha: Visuotinės taikos paskelbimas. Bahajų tikėjimas)

 

1. Šeimai yrant griaunamos protėvių tradicijos. Kartu su jomis prarandamas dvasinis gyvenimo pagrindas, šeima netenka vienybės jausmo. Ten kur nėra vienybės jausmo, šeimos moterys ištvirksta; ištvirkus moterims visa visuomenė panyra į chaosą. Socialinis chaosas yra pragaras šeimai ir tiems kurie sugriovė šeimą taip pat. (Hindu Šventasis Raštas, Bhagavad Gita 1.40-42)

 

1. Vadovas, menedžeris turi atsakyti už visumą. Jo vaidmuo yra gebėti vesti žmones į geras vietas. Jei jis gali nutiesti kelią ir sukurti stiprų pagrindą, kad jo pasekėjai galėtų važiuoti greitkeliu, ir kuo daugiau jis tai daro, tuo jis yra geresnis menedžeris. Tai labai paprasta. Paprasta logika. Ar jūs suprantate, ką aš sakau?

 

1. Kai žmogus, su kuriuo turite reikalų, pirmą kartą padarė klaidą, turėtumėte pagalvoti apie tai, ką jūs jam davėte ir kiek įdėjote į jį. Tik šitaip jūs galite įgyvendinti visuotinį atleidimo įstatymą, net jei klaida jau padaryta. Būdamas vadovu pirmiausia turi nuoširdžiai pasveikinti žmogų, o ne laukti, kad jis tave taip pasveikintų. Jei tikiesi, kad jis sveikinsis su tavim šviečiančiu veidu, o pats taip nedarai, esi tartum vagis. Kas yra vagis? Vagis ima iš kito daržo ir valgo neužsidirbęs. Blogis dažnai taip prasideda.

 

EKSPERTŲ GRUPĖS IŠVADOS

 

PIRMAS KALBĖTOJAS:_________________________

ANTRAS KALBĖTOJAS: ________________________

 

PASTABOS DISKUSIJAI

 

1. Koks santykis tarp individų, šeimų, visuomeninių nevyriausybinių organizacijų ir vyriausybės, sutinkant ir sprendžiant visuomenės problemas?

1. Ką reiškia turėti tėvišką širdį?

1. Koks yra davimo ir ėmimo principas vadovavime?

1. Kaip vadovas turėtų tarnauti žmonėms?

1. Kaip vadovas turėtų prisiimti atsakomybę?

1. Koks yra sąžinės vaidmuo, tapus tėvu, mokytoju ar vadovu?

1 Visos citatos, jei nepažymėta kitaip, yra išrinktos iš TRFTP įkūrėjo pasisakymų.