Socialinės pedagogikos disciplinai (dėstytoja R.Ilgūnienė) rašytas rašto darbas apie šeimynas. Sprendžiama skaudi problema: vaikai be namų, be tėvų, tačiau šeimynos, kurios bando jiems padėti, neturi įstatymiško pagrindo egzistuoti, todėl jas užregistruoti nėra galimybės. Smulkiau rašto darbe.
Įvadas
Visiems rūpi vaikai, jų ateitis apsprendžia šalies likimą. Atrodo, kad Lietuvos valstybė nei kiek ne mažiau nei bet kuri kita stengiasi, kad šalies vaikais būtų pasirūpinta. Šeima – valstybės pagrindas, deja, pasitaiko ir ne taip retai, kai tėvai atsisako arba visai nesirūpina savo vaikais. Tradicinėje visuomenėje, tokiais vaikais pasirūpindavo giminės, dažniausiai tai įvykdavo tada, kai vaikai tapdavo našlaičiais, jų tėvai žūdavo ir vaikai likdavo vieni. Šiandieninėje visuomenėje valstybė rinkdama mokesčius kartu užsikrovė didelę naštą pasirūpinti visais, kurie negali pasirūpinti savimi patys. Todėl yra didžiulė pensijų, pašalpų ir kitokių socialinės rūpybos paslaugų bazė.
Šiame rašto darbe norėčiau pakalbėti apie vaikų globą (rūpybą) šeimynose.
Kokia įstatyminė bazė reglamentuoja, reguliuoja vaikų globą? (šaltinis: www.sociumas.lt)
-
1992 m. Lietuva prisijungė prie JTO Vaiko Teisių Konvencijos, kurią Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. ratifikavo.
-
1996 m. priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
-
1997 m. Vyriausybė pritarė Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programai, kurioje numatomos priemonės, skatinančios nuo prievartos ir smurto nukentėjusių vaikų reabilitaciją, resocializaciją, socialinių darbuotojų rengimą, teisėsaugos institucijų pareigūnų perkvalifikavimą.
-
1997 m. pasirašyta VRM bei Švietimo ir mokslo ministerijos bendradarbiavimo sutartis, kurios tikslas – ugdyti moksleivių pilietiškumą, teisinę sąmonę ir atsakomybę, įvertinti moksleivių, jaunimo teisės pažeidimų būklę pagal vaikų ir paauglių Nusikalstamumo Prevencijos programą. Parengta sutarties vykdymo programa.
-
1998 m. priimtas Vaiko globos įstatymas.
-
Atsižvelgiant į tai, kad viena didžiausių socialinių rykščių bei negandų yra narkotikai bei narkomanijos plitimas, LR Vyriausybės pavedimu buvo parengta ir patvirtinta „Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos 1999 – 2003 m. prevencijos programa“.
-
2001 metais įsigaliojus Civiliniam Kodeksui nustojo galioti Vaiko globos įstatymas. Viskas apie vaiko globą buvo perkelta į Civilinį Kodeksą (3 knyga apie šeimos teisę). Ten surašyti pagrindiniai terminai, principai, tačiau smulkesnę vaiko globą privalo reglamentuoti LR Vyriausybės nutarimai, poįstatyminiai aktai.
Civilinis kodeksas išskiria tokias vaikų globos rūšis:
-
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą.
-
Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai.
Paaiškinimas:
“Civilinio kodekso 3.251 straipsnis numato, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, o rūpyba – vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų. “
Skiriamos tokios vaiko globos formos:
-
Vaiko globa (rūpyba) šeimoje – ne daugiau kaip penkių vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais – ne daugiau kaip penki vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.
-
Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje – globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja šešis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais – ne daugiau kaip dvylika vaikų) šeimos aplinkoje.
-
Globa (rūpyba) vaikų globos institucijose (valstybinėse ir nevalstybinėse). Likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje.
Pagrindinė dalis
Norėdamas daugiau sužinoti apie Įstatymus, reguliuojančius šeimynų veiklą, paskambinau į Vilniaus m. Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Sužinojau, kad Vilniaus m. šeimynų nėra, todėl praktinės patirties su šeimynomis darbuotojai neturi. Pabandžiau gauti teisininko konsultaciją ir ji man išvardijo tris dokumentus, kurie apibrėžia šeimynos veiklą:
-
Civilinio kodekso trečioji knyga, kalbanti apie šeimos teisę, kurią jau minėjau.
-
LR Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimas Nr. 1033 “Dėl šeimynų įregistravimo…”.
-
LR Vyriausybės 2002 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 1037 “Šeimynų nuostatai”.
Pasirodo, kad 2000 m. LR Vyriausbės nutarimas jau nebegalioja. Tada paskambinau į Kauno m. Vaikų teisių apsaugos tarnybą, kurie turi patirtį, nes Kauno mieste yra net keletas šeimynų. Man buvo paaiškinta, kad šiuo metu jau antri metai yra kuriami nauji Nuostatai Vyriausybėje ir netgi yra manoma, kad tokios šeimynos nebebus steigiamos. Prieš metus pabandžius įsteigti tokią šeimyną Kauno m. tai nebuvo padaryta, nes, išskyrus Civilinį Kodeksą, nėra įstatyminės bazės.
Taigi, bent šiuo metu egzistuojančios šeimynos, matyt, nebus naikinamos, bet ir jos ilgainiui išnyks, nes naujų jau nebeįmanoma įsteigti. Kauno m. Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotoja pasiūlė steigti nevyriausybinius vaikų globos namus, tokie yra Kaune, “Namų židinys”.
Visos šeimynos iki šiol buvo steigiamos savivaldybių, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Man teko panagrinėti emigrantų iš Lietuvos į užsienį problemas. Viena iš problemų, palikti Lietuvoje be priežiūros vaikai, kuriuos prižiūri dažniausiai seneliai, dėdės, tetos, suaugę broliai, seserys, draugų šeimos. Kauno m. yra dešimt atvejų, kai išvykus tėvams buvo įforminta laikinoji globa, paskirti vaikus prižiūrintys asmenys. Balandžio 16 d. Lietuvos TV įvykusiame forume kaip tik buvo sprendžiamos tokių, dėl masinės emigracijos likusių be tėvų priežiūros vaikų problemos. Tokių vaikų Lietuvoje, manoma, yra apie 20 tūkstančių. Mano nuomone, tokiais vaikais geriausiai galėtų pasirūpinti šeimynos, tačiau Lietuvoje šeimynos nyksta. Kauno m. vietoj buvusių šešių liko tik trys. Emigrantų vaikai negalėtų gauti pašalpos – 500 litų, kuriuos gauna šeimynose auginami vaikai, nes jų tėvai išvyko iš Lietuvos vedami noro užsidirbti. Žinoma, jei tėvai išvyktų ir paliktų vaikus gatvėje, savivaldybė privalėtų spręsti jų išlaikymo problemą. Gal tokie tėveliai galėtų mokėti už savo vaikų prižiūrėjimą, nes jie uždirba pakankamai pinigų užsienyje, tačiau palieka savo vaikus, nes nori, kad jie gautų išsilavinimą Lietuvoje, lietuvių kalba ir t.t. Tada reikėtų steigti tokią instituciją, kurioje dirbtų profesionalai, pedagogai, kuriems tėvai patikėtų laikinąją savo vaikų globą ir mokėtų pinigus už vaikų priežiūrą.
Tiesa, šiuo metu savivaldybių mokami 500 litų, skirti vaiko šeimynoje išlaikymui yra tikrai nepakankami. Jei vaikas yra prižiūrimas Valstybiniuose vaikų globos namuose, valstybei tai kainuoja iki 2000 litų (vidutiniškai 1200 litų). Todėl valstybei apsimoka, kai vaikus prižiūri šeimynose.
Lietuvoje (šaltinis: www.socmin.lt) yra 43 šeimynos. Jose auginami 309 vaikai. Paskambinau į vieną iš jų, A. Lagunavičienės šeimyną, kalbėjau su ja ir klausiau apie problemas, sunkumus. A. Lagunavičienė jau prieš 14 metų įsteigė savo šeimyną. Praeitais metai jau tris išleido į platų pasaulį, šiemet išeis dar vienas. Tuo metu, kai buvo įsteigta šeimyna, buvo noras padėti Lietuvai, jos vaikams. Deja, kelias kupinas nusivylimų. A. Lagunavičienė pasakojo, kad nėra jokios pagalbos, nei psichologinės, nei medicininės. Tie 500 litų, kurie anksčiau dar dengė išlaidas, šiandien, viskam pabrangus, tikrai nėra pakankami. Nėra jokių akcijų ar visuomenės paramos, atvirkščiai, ji, prižiūrėdama šeimyną, sulaukia žmonių nesupratimo, kandžių replikų. Jai liko tik pora metų iki pensijos ir po pensijos ji nežada tęsti. Šeimyna bus uždaryta. Jos žodžiais tariant, ji dirbo keturiolika metų be atostogų, neturėdama teisės susirgti ir dirbdama visus darbus: skalbdama, mokydama, prižiūrėdama, valydama ir, jei ne šeimos parama, dukros, kuri ją kartai pavaduodavo, ji tikrai nebūtų išlaikiusi. Šiuo metu jos dukra dirba Vaikų teisių apsaugos tarnyboje ir, gyvendama kartu, tame pačiame name, padeda mamai rūpintis šeimyna. A. Lagunavičienė tikrai turėjo didelę gyvenimišką patirtį šeimynoje, ji net pasiūlė susitikti, nes tikrai yra kuo pasidalinti, o rūpi tai nedaugeliui.
Apie šeimynas mažai teorinės medžiagos. Geriausias būdas apie jas sužinoti, – eiti ir kalbėtis su tais, kurie turi tas šeimynas ir išsiaiškinti, kaip jiems sekasi ir kaip jiems padėti.
Įdomių duomenų radau 2001 m. LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaitoje.
“…vaiko globos pašalpa naudojama ne tik vaiko, bet ir globėjo bei jo šeimos narių poreikiams tenkinti. Tokie atvejai leidžia daryti skaudžią išvadą – atskirais atvejais vaiko globos pašalpa tampa verslavimo ir globėjo (šeimos) pragyvenimo šaltiniu. “
Konkrečiau apie šeimynas: “Pažymėtina, jog ne visose savivaldybėse palaikymo sulaukia ir šeimynos. Praktika rodo, kad šeimyna yra neaiški, nevisai pavykusi, ir galutinai nesusiformavusi globos forma. Darbui su šeimynomis nėra pakankamos bei aiškios norminės bazės. “
Dar viena problema: “Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus Civiliniam kodeksui, į kurį buvo perkeltos pagrindinės globos instituto nuostatos, detalesnis globos santykių reglamentavimas turėjo būti laiku įtvirtintas ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Tačiau to nėra ir iki šių dienų. “
Pažiūrėkime kaip pasikeitė reikalai po penkerių metų.
2006 m. LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaita:
„Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, išnagrinėjusi Šeimynų įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus, atsižvelgdama į įstatymo, reglamentuojančio šeimynų veiklą, reikalingumą, taip pat atsižvelgusi į šeimynų atstovų pateiktas pastabas bei pareikštą nuomonę dėl minėtų įstatymų projektų, pateikė savo pastabas ir pasiūlymus dėl minėtų teisės aktų projektų tobulinimo.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, turi būti nurodyta, kad įstatymas reglamentuoja juridinio asmens, kurio teisinė forma yra šeimyna, sampratą, veiklą, teises, pareigas ir atsakomybę, steigimą, valdymą ir veiklos pabaigą. Siūlyta nurodyti, kad šeimynos nariai – pilnamečiai abiejų lyčių sutuoktiniai (šeimynos tėvas ir motina), jų ir (ar) vieno iš jų vaikai, globojami (rūpinami) vaikai. Įstatyme apibrėžiant šeimynoje globojamojo vaiko sąvoką, vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, reikia atsižvelgti į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 3 dalį bei kitus teisės aktus ir nurodyti, kad tai laikinai, iki bus išspręstas vaiko globos (rūpybos) klausimas, šeimynoje dėl tėvų (tėvo, motinos) arba kito teisėto vaiko atstovo smurto arba kitaip sukeliamo pavojaus vaikui piktnaudžiaujant tėvų valdžia ir dėl to kylančios realios grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, dėl tėvų nepriežiūros, taip pat rastas ar dėl valkatavimo, elgetavimo apgyvendintas vaikas. Taip pat siūlyta nurodyti, kad šeimyna yra globojamo (rūpinamo) vaiko atstovas pagal įstatymą, turintis įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti be tėvų globos likusio vaiko globą (rūpybą), užtikrinti ir ginti jo teises ir teisėtus interesus bei jam atstovauti.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, šeimyna turėtų būti steigiama pagal Vaiko teisių apsaugos tarnybos teikimą, taip pat reikėtų nurodyti, kad šeimyna gali būti steigiama ribotam ir neribotam laikui. Savivaldybės tarybos sprendimu įsteigiant šeimyną turi būti patvirtinti šeimynos nuostatai ir sudarytas valdymo organas – paskirtas šeimynos vadovas. Savivaldybės tarybai iki sprendimo steigti šeimyną priėmimo turi būti pateikta savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos teisės aktų nustatyta tvarka išduota išvada apie šeimynos vadovo ir jo sutuoktinio tinkamumą būti vaikų globėjais (rūpintojais).
Atkreiptas įstatymo projekto rengėjų dėmesys, jog projekte nurodyta, kad fizinis asmuo, norintis būti paskirtas šeimynos vaikų globėju (rūpintoju), be šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų reikalavimų, savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai turi pateikti minėtame įstatyme nurodytus dokumentus, tačiau projekte nenurodyta kokie dokumentai turi būti pateikti, taip pat pažymėta, kad dokumentai, kuriuos reikia pristatyti savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybai kartu su prašymu globoti vaiką (vaikus), nurodyti Globos organizavimo nuostatuose.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė akcentavo, kad vaiko teisių ir pareigų apimtis nepriklauso nuo to, ar jis auga šeimoje, šeimynoje ar kitokios formos globos institucijoje. Šeimynoje vaikas neįgyja daugiau teisių, taip pat jų apimtis nesumažėja. Įstatymo projekto rengėjai, projekte nurodydami tik dalį vaiko teisių, siūlo įtvirtinti vaiko teisę naudotis visomis Konstitucijoje, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytomis vaiko teisėmis ir laisvėmis. Siūlyta nurodyti, kad šeimynoje globojamas (rūpinamas) vaikas turi visas teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose.
Įstatyme, reglamentuojančiame šeimynų steigimą, veiklos principus, globėjų teises ir pareigas, kt. klausimus, turi būti nustatytas terminas, per kurį šeimynos vadovas privalo pranešti apie šeimynos adreso (buveinės) pasikeitimą steigėjui, savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir Juridinių asmenų registrui.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pažymėjo, kad įstatymo projekte turėtų būti nurodyta, jog šeimyna už savo prievoles turėtų atsakyti tik šeimynai priklausančiu turtu. Įstatymo projekte numatytas draudimas šeimynoms skolintis mokant akivaizdžiai per dideles palūkanas yra labai nekonkretus, todėl, siekiant užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, tikslinga numatyti, kad šeimynos negali sudaryti paskolos sutarčių, nustatančių palūkanas, didesnes už vidutinę paskolų rinkos palūkanų normą, taip pat pirkti prekes už didesnę nei vidutinė rinkos kainą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atkreipė dėmesį, kad projekte nėra aptarti pagrindiniai reikalavimai (sąlygos) dėl šeimynos veiklos vykdymo, pagrindiniai šeimynos veiklos tikslai ir (ar) uždaviniai, neišsamiai aptartos pagrindinės šeimynos teisės, pareigos ir atsakomybė. Taip pat nėra aiškiai reglamentuota, kokiu pagrindu visos likviduojamos šeimynos lėšos ir turtas, likęs atsiskaičius su šeimynos kreditoriais, yra perduodamas šeimynos dalyviui, nenumatyta šeimynos reorganizavimo galimybė.
Įstatymo projekte nėra aptartas šeimynos vadovo ir jo sutuoktinio darbo ir poilsio laikas, socialinės garantijos, šeimynos buveinės pasikeitimas (šeimynos persikėlimas į kitą savivaldybę) ir pan.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, netikslinga šeimynos veiklą apriboti vienos vaikų kartos principu.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė taip pat pateikė šeimynų atstovų pastabas, kad įstatymo projekte turi būti nustatytos socialinės garantijos šeimynos vadovui ir jo sutuoktiniui. Reikėtų nustatyti, kad vaiko globos išmoka pasiektų vaikus einamąjį mėnesį, įtvirtinti teisę ne konkurso tvarka šeimynos reikmėms įsigyti savivaldybei priklausantį gyvenamąjį būstą, įtvirtinti steigėjo (savivaldybės) pareigą skirti lėšų šeimynų materialinės bazės stiprinimui, supaprastinti Šeimynų įstatymo projekte numatytą buhalterinę atskaitomybę, nustatyti, kad vaikas su negalia šeimynoje gyvena ir yra globojamas (rūpinamas) iki sulauks 21 metų amžiaus.“
Įšvados
Taigi, pabaigoje, išvadų dalyje buvo toks sakinys:
„…paspartinti Šeimynų įstatymo projekto parengimą ir priėmimą.“
Taigi, kaip matome, iki šiol nėra paruoštas teisinis ir įstatyminis pamatas šeimynoms tinkamai veikti. Jos negali būti registruojamos, esančios negali tinkamai veikti, nes negauna valstybės paramos. Labai dažnai, savivaldybėje pritrūkus lėšų, tie 500 litų nėra išmokami laiku arba mokami dalimis ir šeimyna ir vaikai gali likti be lėšų pragyvenimui ir būtiniausioms reikmėms. Savivaldybės nesugeba užtikrinti tinkamo Įstatymų įgyvendinimo ir rizikuoja pačiu brangiausiu – vaikų sveikata ir gyvenimu. Toje pačioje ataskaitoje dar buvo toks faktas, kad jei iš 556 socialinių darbuotojų etatų, įsteigtų savivaldybėse, kiekvienas pasieks, kad bent vienas vaikas per metus iš socialiai rizikingų šeimų, nepateks valstybės globon, valstybė sutaupys 14.6 milijono litų per metus.
Visi tie dalykai atrodo pakankamai sudėtingi, todėl reikėtų paieškoti pačių problemų šaknų. Pagal JTO Vaikų Teisių Konvenciją, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m. valstybė privalo pasirūpinti kiekvienu vaiku, kuriuo negali pasirūpinti tėvai ar globėjai. Tokiose tradicinėse valstybėse, kur iki šiol labai stiprios šeimos tradicijos, o skyrybų procentas labai mažas (Vid. Azijos, musulmonų šalyse) dažnai nėra nei senelių priglaudų, nei vaikų globos įstaigų, todėl, kad šeimos yra stiprios, giminystės ryšiai svarbūs. Jei jų nėra – griūva visa natūrali struktūra ir jos dirbtinai, net ir skiriant milžiniškas pinigų sumas ar pakeliant mokesčius iki maksimumo, nebus galima pagerinti. Pinigais bus piktnaudžiaujama, mokesčiai bus slepiami, atsiras visokių fobijų, iškrypėlių, o įstatymai nevykdomi. Vienintelis ir teisingas būdas išspręsti šias problemas – stiprinti šeimos institutą, neįsileisti abejotinų dalykų į masinės informacijos priemones, saugoti vaikus ir jaunimą nuo dalykų, kurie skatina seksualinius santykius ne santuokoje. Maža to, gerbti šeimą, kaip svarbiausia šalies vertybę (tai yra Lietuvos Konstitucijoje, deja, tik ant popieriaus…) ir ruošti vaikus, paauglius šeimai jau darželyje ir mokykloje, nepamiršti visų formalių ir neformalių ugdymo būdų iškelti šeimos vertybėms, to niekada nebus per maža. Šeima visų pirma yra meilės mokykla, ir kiekvienas, kuris negali užaugti tokioje šeimoje tampa dvasios invalidu, kaip augalas, kuriam trūko šviesos, šilumos ir maisto, netaps stiprus, išvaizdus ir ilgaamžis.
Pačių šeimynų idėja yra gera, tačiau valstybės institucijos ją palaiko tik formaliai, įstatymai nėra vykdomi. Savivaldybės piktnaudžiauja savo valdžia, problemos stringa biurokratų labirintuose, žmonės nusivilia ir nesiima daryti net ir tų gerų darbų, kuriuos galėtų, nes daug kontrolės, popierizmo ir mažai realios paramos. Žinoma, visada atsiranda tokių, kurie paima auginti vaikus šeimynose tik tam, kad išlaikyti save vaikų sąskaita, tada atsiranda kontrolės būtinybė ir užsisuka ratas, kuriam nėra galo. Kad jis neprasidėtų, reikia tikrų tėvų, atsakingų, kurie kuria šeimas, galėdami ne tik pasirūpindami savimi, bet ir savo vaikais. Tėvai atsiranda iš vaikų, kurie užauga panašūs į savo tėvus ir pakeisti situaciją prireiks arba naujos religijos arba ištisų kartų nesėkmių, kurios akivaizdžiai įrodys kaip elgtis yra gerai. Tą negalės padaryti jokios socialinės ar švietimo reformos. Kas gali išspręsti neištikimybės šeimoje problemą ar sustabdyti paauglių seksualinius santykius? Nuo to ir prasideda šeimos žlugimas. Realiai, mūsų dienų Vakarų pasaulis, neturi ideologijos, siekiama tik materialinės naudos, išaukštintos individualistinės, privatumo vertybės, bet nėra visuotinės gerovės idėjos, krypties, kurlink eina šalis, visuomenė ir pasaulis. Todėl daugelį traukia islamo tikėjimas, kuris, nors ir būdamas perdėm žiaurus, neturi tų iškrypimų ir blogybių, kurias propaguoja demokratiškos šalys. Krikščionybė yra pernelyg susiskaldžiusi, kad apskritai galėtų bet kur judėti. Metodinės ir techninės priemonės nieko nepakeis iš principo. Vakar, apsilankius M.Mažvydo bibliotekoje ir pastebėjus senyvą vyriškį, naršantį „juodos“ pornografijos puslapius, ir apie tai pranešus darbuotojai, jis viso labo tik mandagiai buvo įspėtas to nedaryti. Mano nuomone, toks žmogus turi būti, iškvietus apsaugą, išvestas iš bibliotekos, jam atimtas bilietas be teisės sugrįžti. Bibliotekos darbuotoja man subtiliai užsiminė apie „privatumą“, bet tai juk „viešoji“ biblioteka, sukurta vardan viešo intereso, tai apie kokį privatumą mes kalbame?!
Iš www.bernardinai.lt 2006 09 13 (Daiva Valevičienė, “Kauno diena”):
„Valstybiniuose ir nevyriausybiniuose globos namuose augantiems vaikams lėšų bus skiriama vienodai
Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje ketvirtadaliu sumažėjo vaikų, tačiau likusiųjų be tėvų globos padaugėjo beveik keturis kartus. Statistikos departamento duomenimis, 1990-aisiais vaikų ir kūdikių globos namuose gyveno 4007 vaikai, pernai – jau 14,5 tūkstančio.
Jiems išlaikyti iki šiol būdavo skiriamos labai nevienodos sumos – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų per mėnesį. Dabar situacija keisis iš esmės. Net kelios ministerijos apsvarstė Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pateiktus siūlymus ir jiems pritarė – kiekvieną tėvų globos netekusį vaiką lydės pinigų “krepšelis”, kurį jis atsineš ten, kur gyvens.
Laikas keisti taisykles
“Didžiausia išlaidų dalis, skiriama valstybės globojamam vaikui, išleidžiama globos įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui. Tiesioginėms vaiko reikmėms lieka apie 30-40 procentų pinigų. Jeigu vaikui reikalinga globa, jam turėtų būti skirtas “krepšelis”. Nesvarbu, kokio tipo globos įstaigoje ar šeimoje vaikas gyvena, jis neturi prarasti jam skirtų pinigų”, – sako Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.
Birželio pradžioje, apsvarsčius Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pateiktą ataskaitą, Seimas priėmė nutarimą rengiant 2007 metų biudžetą atskira eilute išskirti lėšas vaiko gerovei užtikrinti ir patvirtinti sudėtinį vaiko globos “krepšelį”, diferencijuojant lėšas vaiko globėjo atlyginimui už darbą bei vaiko reikmėms. Jau nuo ateinančių metų sausio savivaldybių biudžetai gaus tikslines dotacijas likusiųjų be tėvų globos vaikų socialinei globai. Jų dydis nebepriklausys nuo to, kokio pavaldumo įstaigoje ar globėjų šeimoje vaikas bus auklėjamas.
Globojamam vaikui skiriamo “krepšelio” dydis priklausys tik nuo to, ar reikės papildomų paslaugų, gydymo. Dabar yra baigiama kurti jo apskaičiavimo metodika. “
Tą patį reikėtų padaryti ir su formalaus vaikų švietimo įstaigomis, kad jei tėvai nusprendžia leisti savo vaiką į privačią mokyklą, ji gauna tą patį valstybės išlaikymą kaip ir valstybinė. Valstybė neprivalo visko daryti ir kontroliuoti pati, privati žmonių iniciatyva yra tai, kas gali išspręsti daugelį problemų. Nereikia jos stabdyti ir valstybinės institucijos neturi trukdyti, o atvirkščiai tarnauti ir padėti piliečių privačioms iniciatyvoms, ypač tokiose skaudžiose srityse kaip vaikai. Savivaldybės turėtų skelbti konkursą, kas gali pigiau ir geriau spręsti vieną ar kitą socialinę problemą, o privatūs asmenys ar visuomeninės oranizacijos, laimėję konkursą, ir savivaldybės stebimi, galėtų išspręsti daug problemų ir pasitarnauti kitiems.
Literatūros sąrašas
