Emigrantų problemos

 Tai problemos analizė, kurią atlikau vadovaujant dr. O.Merfeldaitei. Gana sausai, bet trumpai. Jei rūpi, kur ieškoti informacijos apie tai, čia rasite nuorodų.

Daugiausiai informacijos ir nuorodų apie emigraciją radau “Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacinio centro” Interneto svetainėje. Pirmiausia apie patį terminą (iš www.lt.wikipedia.org). “Terminas migracija (lot.: migratio: keliavimas) turi keletą reikšmių. Sociologijoje plačiaja prasme – ilgalaikė gyvenamosios vietos kaita; geografijoje – žmogaus, žmonių grupių, individų keliavimas, nesiekiant trumpai pakeisti gyvenamąją vietą. Šio termino formos: emigracija (išvykimas), imigracija (atvykimas) ir permigracija (tranzavimas). Emigrantas – išeivis, asmuo, savo noru persikėlęs gyventi į kitą šalį. Dažnos emigracijos priežastys – politinės ar ekonominės, tačiau taip pat emigruojama surandus antrą pusę kitoje šalyje ar sulaukus senesnio amžiaus persikraustoma į šiltesnius kraštus. “ Statistikos departamento duomenimis iš Lietuvos per paskutinius penkiolika metų yra išvykę 404 tūkst. žmonių. Dabartiniu metu populiaru juos vadinti “ekonominiais emigrantais”.

Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos 2005 metais spalio 5 dienos Pasaulinės tarptautinės migracijos komisijos raportą “Migracija tarpusavyje susijusiame pasaulyje: naujos veiksmų kryptys” 2 priedą išskiriamos penkios migracijos priežastys:

1. “Atlyginimų skirtumai: 45,7% pietinės Afrikos dalies gyventojų uždirba mažiau nei 1 dolerį per dieną; Pietų Azijoje tokių žmonių yra 14,4%, o Lotynų Amerikoje ir Karibuose – 10,4%.

2. Nedarbas: Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje jis sudaro 12,2%; pietinėje Afrikos dalyje – 10,9%, industrializuotuose valstybėse – 6,6%.

3. Gyvenimo trukmės skirtumai: 58 metų vidurkis nustatytas šalyse kur pajų lygis žemas, o šalyse kur šis lygis aukštas, žmonės gyvena vidutiniškai 78 metus.

4. Išsilavinimo skirtumai: Šalyse, kuriose pajamų lygis žemas, 58% moterų ir 68% vyrų moka skaityti ir rašyti, o šalyse, kuriose šis lygis aukštas, – beveik visi. Pastarosiose šalyse beveik visi vaikai lanko pradinę mokyklą, o šalyse kuriose pajamų lygis žemas – 76% vaikų.

5. Demografiniai rodikliai: Pietų Afrikos regione vienai moteriai vidutiniškai tenkantis gimdymų rodiklis – 5,4 vaiko; arabų šalyse – 3,8; Lotynų Amerikoje ir Karibuose – 2,5; Europoje – 1,4.”

“Ekonominiais emigrantais” jie vadinami todėl, kad išvyko siekdami gauti didesnį atlyginimą. Tarp Europos Sąjungos šalių vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra vienas iš mažiausių, mažesni tik Rumunijoje ir Bulgarijoje. Vidutinis atlyginimas Europos Sąjungoje tarp turtingiausių ir mažiausiai gaunančių skiriasi vienuolika kartų (duomenys iš www.delfi.lt).

Dar visai nesenai pagalba emigrantams nebuvo teikiama ir tik dabar imta rūpintis jais, nes Lietuvai pirmaujant iš visų Europos Sąjungos šalių pagal emigracijos mastą, imta galvoti “ar neišsibėgios visa Lietuva”. Daugiausiai iš Lietuvos yra emigravusių į Angliją (apie 200 tūkst.) ir Airiją (nuo 100 iki 200 tūkst.).

Taigi, su kokiomis problemomis susiduria emigrantai. Pasistengsiu sutelkti dėmesį į socialines problemas. Apie 20 tūkst. vaikų yra palikti be tėvų priežiūros, nes tėvai išvyko uždarbiauti į užsienį. Vaikai, nors ir aprūpinti materialiai, tačiau palikti draugams, pažįstamiems, giminėms, o kartais ir vieni patys tuščiame bute, kelia vis didesnių problemų. Kol kas valstybė labiau sutelkusi dėmesį į ekonomines problemas: protų nutekėjimą (angl. “brain drain”) ar darbuotojų (ypač statybininkų ir vairuotojų) trūkumą Lietuvoje. Galima daug kalbėti apie ekonomiką, tačiau apie ją jau kalbama pakankamai. Mano paties mama ir sesuo gyvena JAV, Čikagoje. Jos nežino nei vieno atvejo, kai išvykus vienam sutuoktiniui, o kitam likus Lietuvoje, būtų buvusi išsaugota šeima. Viskas pasibaigdavo tik skyrybomis. Žinoma, kai kuriems emigrantams grįžus į Lietuvą, susidurta su nauja problema, – jų vaikai nebemoka lietuvių kalbos.

Emigrantai užsienio šalyse patys kuria bendruomenes ir sprendžia savo problemas. Lietuvos Vyriausybė nėra tokia organizuota kaip, tarkim japonų ar kinų, kurie reguliariai organizuoja susitikimus ir mokymus savo tautiečiams, visi jie yra žinomi, registruoti ir remiami.

Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacinis centras, deja, nenurodo, kas jį įkūrė, bet jame yra informacija, kur kreiptis emigrantams, grįžusiems į Lietuvą. Šis centras leidžia “Grįžtančiojo į Lietuvą žinyną”, kuris yra pastoviai atnaujinamas.

Tik dabar Švietimo ministerija susirūpino emigrantų vaikais, išvykusiais ar likusiais Lietuvoje. Balandžio 16 d. LTV programoje “TV forumas” buvo aptariama tų 20 tūkst. vaikų, likusių Lietuvoje problemos. Programoje dalyvavo Švietimo ministras, kiti aukšti pareigūnai, ekspertai. Tėveliai, išvykę uždarbiauti į užsienį, tačiau negalintys pasiimti vaikų su savimi, yra pasiryžę mokėti nemažus pinigus, kad jų vaikams būtų įsteigtos tokios mokyklos, kuriose vaikai galėtų ir gyventi, jos turėtų būti kaime, kad vaikai būtų apsaugoti nuo didmiesčio įtakos. Deja, dažnai mokykloje net nėra žinoma, kad jų tėvai yra išvykę, kaimynai apie juos praneša tik tada, kai jie klausosi pernelyg garsios muzikos ar kitaip trukdo kaimynams. Ir ši problema dar nėra sprendžiama.

Dar norėčiau pažymėti mokslinius tyrimus, kurie buvo atlikti migracijos tema:

1. EKONOMINIŲ MIGRANTŲ SKATINIMO GRĮŽTI Į TĖVYNĘ PRIEMONĖS, Viešosios politikos ir vadybos institutas, 2005 metų gruodžio 1 d., Vilnius

2. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: problema ir galimi sprendimo būdai, Pilietinės visuomenės institutas, 2005, Vilnius

3. “Protų nutekėjimo” problema Lietuvoje: medikų emigracija, Liutauras Labanauskas, FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2006 Nr. 2 P. 27-34.

Pagal Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacinio centro duomenis pagalbą emigrantams teikia:

1. Migracijos departamentas (pilietybės, asmens dokumentų, migracijos klausimais).

2. Užsienio reikalų ministerija (informacija telefonu visą parą, įskaitant nedarbo dienas).

3. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (dėl giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų).

4. Lietuvos valstybės centrinis archyvas (informaciją apie asmenų turėtą žemę ar kita nekilnojamąjį turtą, išsilavinimą, šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą, pilietybę).

5. Lietuvos archyvų departamentas (teikia informaciją į kokį valstybės archyvą kreiptis dėl reikalingų dokumentų).

6. Valstybinė mokesčių inspekcija (konsultacijos dėl gyventojų iš užsienio valstybių gautų pajamų apmokestinimo).

7. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba – SODRA (socialinis asmenų draudimas, pensijos, pašalpos).

8. Lietuvių bendruomenės Internete (tautiečių bendruomenė užsienio šalyje).

Pabaigai norėčiau užbaigti Adamkaus žodžiais (ELTA pranešimas, 2005 06 16):

“Paprastai ir šiandieną galvoju, kad tai (emigracija- ELTA) nėra kažkokia tragedija, dėl kurios mums visiems reikia pradėti žudytis. Taip, tai yra problema, tačiau emigracija vyko visais laikais ar bent nuo 1905 ir kitų metų, ir ta emigracija, manau, vyks ir toliau”. V. Adamkus savoje kalboje pabrėžė, kad niekas emigracijos nesustabdys, ji ir toliau vyks, todėl klausimą, Prezidento teigimu, derėtų formuluoti kitaip – kaip su emigravusiais išeiviais palaikyti ryšius, “kaip su jais gyventi, (…) kaip sudaryti jiems tą jausmą, kad jie vis tiek yra mūsų visų dalis”.
V. Adamkaus teigimu, per daug nesukant galvų, kaip prisivilioti emigravusiuosius atgal į Lietuvą, derėtų visų pirma kelti ekonominę gerovę Lietuvoje, o tai savaime taptų trauka grįžti į tėvynę ypač vadinamiesiems ekonominiams emigrantams.

LITERATŪRA

1. www.delfi.lt

2. www.lt.wikipedia.org

3. www.migracija.lt

4. www.politika.lt

5. www.lgitic.lt