Verslo planas “Mokykla po mokyklos”

2005 m. kovo mėn. 1 d. Šiaurės miestelio technologijų parkas su partneriais pristatė ir įgyvendino pirmąjį Verslo plano turnyrą Lietuvoje. Man teko pristatyti savo verslo plano idėją, tačiau tolesnėje verslo turnyro eigoje dalyvauti atsisakiau, kadangi toliau pačios idėjos mano vizija nesiekė. Užstrigau ties filosofine dalimi, kuriai pagrįsti vis dar renku medžiagą ir kaupiu patirtį. Su šiuo verslo planu galite susipažinti čia.

Verslo idėja

Problema, kurią imamės spręsti yra labai paprasta, bet skaudi daugeliui. Šiandieninė formalaus ugdymo sistema turi daug trūkumų: mokykloje tiesiog parduodamos žinios, mokytojui visai nerūpi, kaip jos bus panaudotos, kokiu žmogumi taps suaugęs mokinys. Iš čia ir nenoras lankyti mokyklą, autoritetų nebuvimas, valkatavimas, gatvės vaikai, prievarta, narkotikai, alkoholis, pernelyg anksti pradėtas seksualinis gyvenimas, savižudybės ir t.t.

Jei valstybė nepajėgi išspręst šios problemos, imtis spręsti ją patiems ir sukurti privačią mokyklą. Ši mokykla turėtų užaugti kartu su vaikais ir tapti pilnaverte mokykla palaipsniui. Kiekvienas iš mūsų esame tėvas ar mama ar tikimės tokiais tapti, todėl mums visiems rūpi, kas bus su mūsų vaikais. Kadangi reformuoti švietimo sistemą uždavinys ne mūsų jėgoms (bent jau kol kas), reikia pasiūlyti sukurti privačią mokyklą, kurią galės lankyti jeigu ir ne visi, tai bent jau turtingesnių šeimų tėvai. Jie ir finansuos mokyklos įsteigimą ir palaikymą.

Kalbant apie tokios mokyklos koncepsiją, reikia pabrėžti, kad idealus vaikų auklėjimas yra namie. T.y. tėvai augina, auklėja ir ugdo vaikus patys. Tik tėvai gali suteikti vaikams universalų ugdymą. Universalus ugdymas susideda iš dviejų dalių. Trečia dalis yra individuali. Tai irgi gali atlikti tėvai, bet šiandieniniame pasaulyje yra tokia informacijos gausybė, ji taip greitai keičiasi, kad reikalingi atskirų dalykų mokytojai, kurie padėtų vaikui išmokti informaciją analizuoti, pasverti ir padaryti išvadas. Ugdymo dalys:

1. Vaikas ir sąžinė. Taip ugdomas vaiko charakteris, jo būdo savybės.

2. Vaikas ir tėvai, vaikas ir jo broliai ir seserys, vaikas ir bendruomenė.

3. Vaikas ir gamta. Profesijos pasirinkimas

Pirma dalis ugdo vaiką ir jis turi tapti Asmenybe. Antra dalis siekia, kad jis taptų Geru piliečiu, išmoktų rūpintis kitais, ne tik savo šeima, bet ir šalimi.

Egzistuoja ir trečia dalis, individuali ir skirtinga kievienam vaikui. Vaikas privalo pasiekti, kad tam tikroje srityje jis taptų Genijumi. Tai yra intelektualus, techninis ir fizinis ugdymas. Intelektualus ugdymas – teorija, bendros žinios apie mus supantį pasaulį. Techninis ugdymas – praktinis teorinių žinių pritaikymas, kūryba, profesija, būdas, kuriuo mes keičiame pasaulį, uždirbame pinigus. Fizinis lavinimas – teorinės ir praktinės žinios apie žmogaus kūną ir sveiką gyvenseną, žinoma, tai ir maitinimas, grūdinimasis, sportas ir t.t.

Kuo tokia mokykla būtų ypatinga ir kuo ji skirtusi nuo jau egzistuojančių? Šiandieniniai gyvenimo prioritetai yra tokie: pirmiausia vaikas gauna žinias, išmoksta konkuruoti, ketina tapti geriausiu, turtingu, individualistu. Vėliau, remdamasis karčia patirtimi, išmoksta bendrauti, dažniausiai nukreipia visas savo jėgas karjerai ir materialiniam gerbūviui, o ne šeimai arba atideda šeimos sukūrimą po 35-ių. Dar vėliau toks žmogus pagaliau išsiugdo šiokį tokį charakterį, visą gyvenimą daręs kompromisus su savo sąžine, ne kartą išsiskyręs, tik po šešiasdešimties supranta, kad yra nelaimingas, nes gyveno nesąžiningai, aukodamas kitus žmones savo interesams ir gyvenimo pabaigoje lieka vienas. Tokia eilinio egoisto dalia.

Ši naujai kuriama privati mokykla remtųsi tokių netradicinių pedagoginių mokyklų kaip Valdorfo, Mantesori, Ščetinino ir Amonašvilio idėjomis.

Didžiausia švietimo problema šiandien – mokytojo pasaulėžiūra. Pritariu Šalvos Amonašvilio mintims, kuris daro tokias prielaidas:

1. pripažįstama, kad realiai egzistuoja Aukštasis Pasaulis, Aukštosios Jėgos, Logosas, Dievas, Absoliutas, Kūrėjas;

2. pripažįstama, kad žmogaus siela yra nemari ir amžinai siekia tobulėti ir kilti aukštyn;

3. pripažįstama, kad žemiškasis gyvenimas yra begalinio žmogaus sielos tobulėjimo ir kilimo aukštyn atkarpa.

(Š.Amonašvilis, žurn. “Tri kliučia (pedagogičeskij vestnik)” nr.6, 2003 m.)

Komandos darbų pasiskirstymas

Komandoje vienas žmogus: Aistis Vaicekauskas. Dirbu su vaikais jau ketvirti metai, esu įkūręs visuomeninę organizaciją KOVOS MENŲ KLUBAS. Klubo pagrindinis tikslas per kovos menus auklėti vaikų charakterį. Tačiau yra noras plėsti klubą, paversti jį mokykla, todėl nutariau jį reorganizuoti į privačią mokyklą.

Rinkodaros ir marketingo dalis gana silpna, ir finansinis pagrindimas taip pat ne iki galo pagrįstas. Bet aš pasistengsiu bent jau įtikinti tokios mokyklos reikalingumu. Man pritrūko finansų specialisto, žmogaus gerai išmanančio ekonomiką. Man patinka nagrinėti tokios mokyklos filosofinę dalį. Todėl jai skyriau daugiausiai dėmesio. Aš pasiūliau besivystančios, augančios, besikeičiančios mokyklos idėją.

Esama situacija

Aš šiuo metu vadovauju visuomeninei organizacijai KOVOS MENŲ KLUBAS, kuriame mes sėkmingai mokomės tradicinio kovos meno Won Hwa Do, kuris kilęs iš P. Korėjos. Treniruoju Won Hwa Do trijose vietose: N. Vilnios kultūros centre Vilniuje, Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio gimnazijoje ir Vilniaus raj. Juodšilių “Šilo” mokykloje. Lanko treniruotes apie 70 vaikų ir paauglių. Norėčiau klubą paversti tokiu centru, kur vaikai galėtų ne tik treniruotis du ar tris kartus per savaitę tose vietose, bet praleisti ir daugiau laiko.

Svarbus laikas būtų, kai jie atostogauja. 2006 metų vasarą surengiau 10 dienų treniruočių stovyklą, kurioje dalyvavo penkiolika vaikų.

Man patiko kaimo turizmo idėja, nes ten vaikai išmoktų rūpintis gamta, pajaustų jos žavesį. Stovykloje mes maudėmės, darėme lankus ir strėles. Kiekvienas išsidrožė sau lazdą, su kuria po to nenorėjo skirtis.Visas dešimt dienų nelijo ir mes treniravomės po atviru dangumi. Tiesa, kepino karšta saulė, bet mus gelbėjo kepuraitės ir, dalį dienos, medžio pavėsis. 2007 metų vasarą surengėme stovyklą kartu su slovakais Slovakijoje, netoli Žilinos miesto gamtoje, kalnų papėdėje, prie upelio kranto, kur gyvenome palapinėse ir treniravomės po atviru dangumi. Ten dalyvavo 12 klubo narių iš Lietuvos, apie 30 slovakų, keletas dalyvių iš Vokietijos, po vieną iš Vengrijos ir Bulgarijos.

Tam, kad pačiam prisiliesti prie gamtos, iš Vilniaus m. Naujininkų mikrorajono persikėliau į Šalčininkų rajono Jašiūnų kaimą ir su šeima gyvenu miške prisiglaudusiame ūkininko ūkyje. Tualetas lauke, vanduo irgi, bet statiniai nauji, ne senoviniai. Už kilometro teka Merkys. Žmona – pedagogė, ji mane palaiko ir mes kartu esame viena komanda.

Nors šešis metus studijavau architektūrą, nutariau ne projektuoti pastatus, bet įtakoti žmonių gyvenimus. Šiuo metu studijuoju neakivaizdžiai VPU Socialinės komunikacijos institute laisvalaikio pedagogikos specialybę. Norėčiau tęsti magistrantūros ir doktorantūros studijas edukologijos srityje ir įkurti naują ugdymo metodiką, kuri nenusileistų jau egzistuojančioms, tokioms kaip Mantessori, Valdorfo ar kitoms.

Rinkos analizė

Šiame skyrelyje jūs sužinosite, kokią vietą šiuo metu užima mūsų įmonė ir produktai rinkoje.

Šiuo metu visuomeninė organizacija KOVOS MENŲ KLUBAS neturi konkurentų Šalčininkuose. Jos konkurentai Vilniaus mieste, Naujoje Vilnioje yra karate, dziudo ir bokso klubai. Vilniaus rajone, Juodšilių kaime, yra įsikūręs karate klubas, bet užsiėmimai vyksta vyresniems. Tiesa, šalia esančiame Valčiūnų kaime yra aikido treniruotės, o Rudaminoje (už 8 km) lenkų mokykloje vyksta karate. Aišku, jei pažvelgti plačiau yra kiti konkurentai, kurie veda popamokinį neformalų ugdymą vaikams ir paaugliams. Vaikai paprastai lanko muzikos, dailės ar sporto mokyklas. Tuo atveju jie nebeturi laiko lankyti dar ką nors. Kartais ir pačios mokyklos mokytojai gali pasiūlyti neblogų būrelių. Bet kadangi mokytojai jau ir taip dirba savo pagrindinį darbą, todėl po pamokų pasilikti nenori ir šie būreliai yra apleisti.

Kadangi ateityje noriu įkurti savo veiklą Juodšiliuose noriu pateikti šiek tiek duomenų iš šios vietos. Vilniaus rajoną sudaro 23 seniūnijos. Viena iš jų – Juodšilių seniūnija. Juodšiliuose gyvena apie 2000 gyventojų. Juodšiliai išsidėstę apie 12 km nuo Vilniaus, abipus geležinkelio ruožo Vilnius-Lyda. Juodšliuose šiuo metu yra trys mokyklos: lietuviška “Šilo” vidurinė mokykla, lenkiška šv. Uršulės Lechudovskos vid. mokykla ir rusiškos Valčiūnų vid. mokyklos skyrius. Visai šalia Juodšilių įsikūrę Valčiūnai ir Kalviškės. 3 km į Vilniaus pusę yra įsikūrusi Salininkų gyvenvietė, kuri jau yra Vilniaus miesto teritorijoje.

Išvados:

1. Visų mokyklų nupieštas vaizdas beveik idiliškas. Būrelių daugybė, lanko juos visi arba beveik visi. Nors kalboje nuskambėjo tai, kad prieš porą metų taip nebuvo, papildomam ugdymui skirtos valandos būdavo neišnaudojamos. Dabar valandos yra išnaudojamos beveik 100%. Bendra Lietuvos statistika yra tokia, kad tik 14% vaikų po pamokų lanko kažką papildomai. Kažkodėl atrodo, kad reali situacija tebėra kaip buvusi, valandos ir pinigai už jas tiesiog pasidalijami tarp mokytojų, o vaikai jei ir vaikšto į būrelius, tai jie tikrai ne visi veikia. Aišku, aš įrodymų neturiu, būreliuose neapsilankiau, ir, nors nesunku patikrinti, kad tuo laiku ir toje vietoje būrelis nevyko, laiko tam patikrinti neturėjau.

2. Žinoma, iškilo viena opi problema, tai susisiekimas. Sunku patekti po pamokų į savo kaimą, jei autobusas į jį keliauja tik kartą kas tris valandas. Ir niekas iš vaikų nelaukia būrelių, o važiuoja namo, nes po to neturės kuo grįžti.

3. Dar, manau, kad papildomas ugdymas turėtų visų pirma skirti dėmesį meniniam, kūrybiškam vaikų auklėjimui. Tačiau dažnai būreliai tai tiesiog papildomos tų pačių dalykų pamokos ypatingai atsiliekantiems ar ypatingai gabiems. Pavyzdžiui matematikos, gimtosios kalbos ar užsienio kalbų.

4. Yra ir problema tarp mokyklų. Reikėtų mokykloms labiau dalintis ta materialine baze, kuria jos disponuoja. Lenkų mokykla turi mikroautobusą, bet neturi sporto salės. Lietuvių mokykla turi ir mikroautobusą ir sporto salę. Taip pat, jei tikrai yra mokytojų, sugebančių gerai ir profesionaliai vesti būrelius, į juos patekti turėtų visi norintys, nepriklausomai kokioje mokykloje jie mokosi. Ir nereikia tiek daug būrelių, jei vaikomasi tik kiekio. Verčiau tegul kiekviena mokykla turi keletą, specializuojasi juose ir kviečia kitų mokyklų vaikus. Tokiu būdu laimės visi. Čia būtų dalinamasi ne tik materialine mokyklų baze, bet ir žmogiškaisiais ištekliais.

5. Būtų galima padaryti nuoseklų tyrimą ir nustatyti ko vaikai nori ir pasistengti atsiliepti į vaikų ir tėvų poreikius. Užtektų ir to vieno geltono autobusiuko ir esamų išteklių jei veikla būtų koordinuojama ir derinama tarpusavyje.

6. Kaimo vietovėse visur yra ta problema – susisiekimas. Prie kiekvieno kaimo neįrengsi laisvalaikio centro. Kai kurių kaimo mokyklų klasės tokios mažos, kad mokinių krepšelio neužtenka, reikalingos papildomos dotacijos. Tokios mokyklos uždaromos arba atleidžiami mokytojai. Kažkas panašaus įvyko su lenkų Parudaminio ir Valčiūnų pradinėmis mokyklomis. Žinoma, pati geltonų autobusiukų idėja yra šauni ir mokinio krepšelis, bet kaimo vietovės mokesčių mokėtojams kainuoja brangiau. Manau, kalbant apie ateitį, reikėtų, kad kaimo vaikai galėtų gauti išsilavinimą Interneto dėka, pritaikant nuotolinį mokymą. Arba tiesiog krūvą video įrašų ir mokomojų kompiuterinių programų, kurios suteiktų pakankamai akademinių žinių rimtai nusiteikusiam vaikui, palaikomam tėvų. Visą reikalingą socialinės komunikacijos patirtį vaikas gali gauti normalioje šeimoje, kur gyvena trys kartos, kur yra broliai ir seserys, jaunesni ir vyresni. Ir būtent tokioje šeimoje ir gamtoje vaikas gali gauti viską.

7. Šeima ir bendruomenė gali tai padaryti jei tikslingai dirbs. O pinigai ir lėšos skirtos vaikų papildomam ugdymui turi būti skiriamos ne tam, kad jas gautų bet kas, o tam, kuris iš tikrųjų rūpinsis vaikų charakterio ugdymu ir kūrybiškumu. Valstybė neturi ideologijos ir paprasčiausio plano, kokį ateityje žmogų ji norėtų matyti. Vaikai, net ir tų pačių sumaterelėjusių arba prasigėrusių tėvų yra palikti likimo valiai. Privačios mokyklos, aišku gerai, nes, nors ir už pinigus, ten stengiamasi elgtis žmogiškiau, dirbama individualiai. Tačiau ir ten, mano nuomone, nėra krypties. Arba pataikaujama pinigams. Akademinės žinios nėra viskas, idealus laisvalaikis turėti leisti žmonėms atitrūkti iš materializmo, leisti pajusti gamtą, žmonių meilę, savo kūrybines galias, iškelti vaiką, pažadinti jį, jo smalsumą, jo nenumaldomą norą kurti ir duoti. Tai yra žmogus, tai yra jo tikrasis pašaukimas.

8. Kažkodėl eidamas ir klausinėdamas ir besirūpindamas pastebėjau du pagrindinius pareigūnų, mokytojų norus:

• Atrodyti kuo gražiau.

• Turėti kuo mažiau rūpesčių.

Kai kuriuos pavyko išjudinti, nes žmonės nelabai buvo linkę pasipasakoti, tačiau viešas

interesas žmonių yra suvokiamas ir pasekmės jo nevykdant irgi yra suprantamos. Bet

norėtusi tai sureikšminti ir sustiprinti, nes to tikrai niekada nebus gana: KAIP PADARYTI

VAIKUS LAIMINGUS? KAIP IŠAUKLĖTI JUOS PILNAVERČIAIS IR NEUŽGUITAIS

ŽMONĖMIS? KAIP IŠMOKYTI JUOS SVAJOTI IR GYVENTI SVAJONE?

Verslo planas

Mokyklos tikslai ir uždaviniai

Koks būtų tokios mokyklos tikslas? Tai turėtų būti charakterio ugdymo mokykla, kurioje vaikai būtų užimti po pamokų. Tokia mokykla ugdys kūrybingą, disciplinuotą, atsakingą pasaulio pilietį, kuriam svarbiausia bendras gėris, grožis ir tiesa. Uždaviniai paprasti: pasiekti, kad šios mokyklos mokiniai taptų lyderiais, kurie pakeis Lietuvą ir pasaulį, ir sukurs šviesesnę ateitį.

Verslo vizija

Mokykla pradžioje gali turėti tik mokinius po pamokų, kurie ateis du, tris kartus per savaitę. Vėliau, vaikai privalėtų ateiti kasdien, išskyrus šeštadienį ir sekmadienį. Ten manau, turėtų būti menų laikas (šokių, dailės, muzikos instrumentų pamokos), istorijos laikas, sporto laikas, moralės ir etikos laikas, kompiuterinio raštingumo laikas, šnekamosios anglų kalbos laikas ir pamokų ruošimo laikas. Ne kiekvienas iš tų dalykų būtų kasdien, tačiau menas, sportas, pamokų ruoša ir pakaitomis kiti dalykai galėtų būti kasdien. Vėliau ši mokykla priimtų ikimokyklinukus (4,5,6 metų vakus) tapdama darželiu, dar vėliau taptų ir pradine mokykla, vaikams augant – pagrindine, vėliau vidurine (gimnazija), o tolimoje perspektyvoje – universitetu ir tokiu būdu būtų sukurta pavyzdinga formalaus ir neformalaus ugdymo sistema, kurios pavyzdžiu būtų įmanoma reformuoti egzistuojančią valstybinę švietimo sistemą.

Mokyklos veiklos charakteristika

Kaip veiktų tokia įmonė? Pradžioje labai paprastai: mokyklos autobusiukas paimtų vaikus nuo mokyklos ir nuvežtų juos į vietą, vėliau gražintų juos atgal prie mokyklos (už papildomą mokestį ir namo). Taigi, mokykloje būtų transportas, patalpos, kuriose vyktų užsiėmimai ir personalas.

Paslaugų pirkėjai ir klientai

Klientai, tai būtų turtingesni tėveliai, kurie užsiėmę ir įtemptai dirba savo darbą, todėl neturi laiko pasirūpinti savo vaikais po pamokų, bet nori kokybiško išsilavinimo jiems. Kad vaikas ne tik taptų kūrybiškesnis, bet ir, padedamas privačios mokyklos mokytojų, galėtų paruošti pamokas ir suprastų tai, ko nesuprato per įprastas pamokas.

Konkurentai

Pirmoji Lietuvoje privati mokykla buvo įkurta 1993 metais. Šiuo metu Vilniuje yra keletas privačių mokyklų, visos jos išsidėstę mieste (Antakalnyje, Justiniškėse, Turniškėse, Subačiaus g., netoli Aušros Vartų ir t.t.). Siūlome mūsų mokyklą steigti kaime, Vilniaus rajone, Juodšilių kaime, “Šilo” vidurinės mokyklos patalpose.

Darbuotojai

Darbuotojai, žinoma, didžiausia problema. Tai turėtų būti vizijos žmonės, nesugadinti dabartinės mokyklos, linkę eksperimentuoti, mokytis visą gyvenimą. Norėčiau, kad kolektyvas būtų jaunas, energingas, bet turėtų ir vyresnį žmogų, kuris kartais stabilizuotų padėtį, jei kiltų konfliktai. Aišku, reikalingas vadovas, dar reikalingas vairuotojas, reikalingi mokytojai. Norėčiau, kad mokytojai nedirbtų kito darbo tik šį. Jie privalo būti pailsėję, žvalūs, kad turėtų pakankamai energijos dirbti su vaikais. Reikalingas buchalteris-sekretorė, kuris galėtų atsakinėti į telefonų skambučius ir nuimtų, kiek tai įmanoma, popierių naštą nuo vadovo ir mokytojų.

Mokyklos struktūra

Vadovas turėtų 80% savo darbo laiko skirti strategijai planuoti ir naujiems horizontams tirti. Todėl dar reikėtų žmogaus, kuris užsiimtų tik reklama. Žinoma, pradžioje visus išvardintus dalykus gali daryti ir vienas žmogus, net ir vairuotojo darbą (esu tai matęs P. Korėjoje), tačiau atsiradus lėšoms ir augant vaikų skaičiui, atsirasti turėtų ir didesnis darbuotojų skaičius.

Finansiniai ištekliai kurti mokyklą

Manau, reikalingas tam tikras pradinis kapitalas, steigiant mokyklą. Galima beveik ir be jo, tačiau tada mokyklos augimas užtruktų, idėja nebūtų įgyvendinta taip greitai. Mokyklos steigėjas, privatus asmuo, gali užstatyti savo nekilnojamąjį turtą bankui, už ką gaus pradines lėšas reklamai, transportui ir nuomojamoms patalpoms apmokėti. Vėliau tėveliai taps pagrindiniu ir veikiausiai vieninteliu rėmėju, kurie išlaikys mokyklą, padarys ją pelningą.

Įmonės steigimas

Steigiant įmonę, reikėtų teisingai pasirinkti jos juridinį statusą. Manau, kad viešoji įstaiga tam tiktų geriausiai. Manau, ji turėtų būti nepelno siekianti. Visas pelnas, likęs apmokėjus visas sąskaitas, turėtų būti skiriamas mokyklos plėtimui. Mokyklos steigėjas – vienas ar keli privatūs asmenys, laisvalaikio pedagogai.

Išvados:

mokykla turėtų būti įdomi dinamiška, besikeičianti, priimanti vis naujus sprendimus, pastoviai tobulėjanti, bet visada išsauganti pagrindinę viziją, – gyventi vardan kitų, aukotis vaikų labui. Žinoma, kad pritraukti talentingus žmones, sulaikyti juos Lietuvoje, reikia pasiūlyti pakankamą atlygį, kuris leistų jiems be galvos skausmo kasdieniuose rūpesčiuose, skirti savo kūrybines jėgas vaikų ugdymui, jų charakterio formavimui.

Pavadinimas:

turėtų būti toks: “MOKYKLA PO MOKYKLOS”. Jis aktualus tol, kol ši mokykla išliks tik neformalaus ugdymo įstaiga, tačiau vėliau, jai tapus ir darželiu ir pradine mokykla, pavadinimas turėtų keistis.

Mokyklos kūrimo veiksmų planas

Norėčiau nuo 2007 m. rugsėjo 1 dienos pradėti neformalaus ugdymo įstaigos veiklą. Mokykla po mokyklos pradėtų savo veiklą 15 val., o baigtų 19 val.

Mokyklėlėje galėtų dalyvauti 20 vaikų, kurie atvyksta patys, o dar dalis – gal 10 vaikų, būtų vežiojami. Manau, kad tai turėtų būti talentingi vaikai, kadangi jiems bus skiriama pakankamai dėmesio jų gebėjimams vystyti.

Taip praeitų pirmi, 2007-2008 mokslo metai. Antri metai, nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. išsinuomotų keletą klasių, kur priimtų ikimokyklinio (4-6 m.) amžiaus vaikus. Norėčiau, kad jie būtų auklėjami pagal Mantesori metodiką. Be manęs ir vairuotojo bus reikalinga ir darželio auklėtoja, apmokyta šia metodika dirbti, o ir pačios priemonės reikalauja investicijų, jos turi būti pagamintos tik iš natūralių medžiagų.

Įgijus daugiau patirties, jau trečiais metais, nuo 2009 m. rugsėjo 1 dienos, bus atidaryta pradinių klasių mokykla, ir Juodšilių vid. mokykla tam tikslui išnuomos visą aukštą. Ten mokysis nuo 1-os iki 4-os klasės.

Ketvirtais metais, nuo 2010 metų rugsėjo 1 dienos bus įkurta pagrindinė mokykla, o šalia, vietoj mokyklos teritorijoje esančio seno dirbtuvių pastato, bus pastatytas bendrabutis, kuriame gyvens iš kitų Lietuvos vietų atvykę vaikai nuo šeštos iki dešimtos klasės. Būtent nuo šitų metų mokykla taps karine privačia mokykla ir joje besimokantys vyresni (6-10 klasių) mokiniai bus auklėjami lyderiais, kurie išmoks komandinio darbo pagrindų.

Paskutiniais, penktais mokyklos plėtros metais, nuo 2012 metų rugsėjo 1 dienos pagrindinė mokykla taps gimnazija. Su kiekvienais metais vaikų skaičius padvigubėtų. Ir jai tapus gimnazija, joje mokytųsi apie 500 mokinių. Ją norėčiau pavadinti profesoriaus Bronislavo Bitino vardu, nes gerbiu šį nusipenusį Lietuvai žmogų, kuris 55 savo gyvenimo metus skyrė švietimui.

Gamtosauga

Būdamas Verslo turnyro pirmojo turo mokymuose iš Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos viceprezidento išgirdau įdomią mintį: “XX a. Lietuvos devintojo dešimtmečio pagrindinis verslas buvo spalvoti metalai, nuo 2001 m. iki dabar – nekilnojamas turtas, tačiau ateityje tai bus gamtosauga”.

Šiuolaikinis gyvenimo būdas ir tempas pakenkė ne tik šeimai, bet ir gamtai. Viskas po truputį atsistos į savo vietas, ne savaime, o protingomis žmonių pastangomis. Atsakingai elgtis su atliekomis, jas perdirbti, grįžti gyventi į gamtą kaip šeimininkai, o ne griovėjai. Mylėdami savo vaikus stenkimės palikti jiems geresnį ir švaresnį pasaulį.

Žmonės pramoninės revoliucijos metu pabėgo iš kaimų, nes kaime buvo skurdas ir badas; socialinė neteisybė ir baudžiava. Šiandien ūkininkai remiami, skiriami pinigai. Bet grįžti į kaimą reikėtų tiems pabėgusiems, nes šiandien žmogus gali susikurti patogią ir ekologiškai saugią gyvenimo aplinką, kad ir kur jis begyventų. Dažniausiai mieste visi gyventojai yra nuasmeninti, lengva pasislėpti milijoniniame mieste ir būti nenubaustam. Mieste gyvendamas žmogus nesijaučia atsakingas, jis yra beveidis, “nematomas”, nes niekam nerūpi jo gyvenimas, jo asmenybė. Visiškai kitaip yra kaime, kur tvirta bendruomenė, o visi vieni kitus pažįsta nuo pat kūdikystės. Tokį žmonių artumą reikia susigrąžinti.

“New York Times” rašė, kad jei žmonės gyventų be žalingų įpročių, mūsų medicina gali tiek, kad žmogus išgyvens iki 120 metų. Ir tai galės kiekvienas sveikas ir normalus žmogus.

Privati karinė mokykla

Skaitant Karo akademijos istoriją teko susidurti su gražia tradicija: suteikiant karininko laipsnį, Lietuvos Respublikos Prezidentas paliečia kardu kariūno petį tardamas žodžius: „Be reikalo – nepakelk, be garbės – nenuleisk“. Visiems žinomas skautų šūkis: “Dievui, tėvynei ir artimui!”. Pirmas šaulių etikos kodekso punktas: “Pagarba žmogui ir valstybei”. Tokie pavyzdžiai atvedė mane prie minties, kad mokykla būtų karinė. Drausmė, disciplina joje yra privalomos, o motyvuojantys dalykai – absoliučiai būtini.

Elgesio normas turi būti griežtos, bet niekada ne griežtesnės nei geroje šeimoje, vaikas, net jei jis baudžiamas, privalo jaustis mylimas. Žinoma, šiandien nukrypstama į kraštutinumus, vaiko net negalima paliesti. Kartais palietimas leidžia vaikui nusiraminti, nes kai kuriose šeimose labai trūksta tiesiog žmogiškos šilumos.

Rinkodara ir marketingas

Visų pirma, skirtingai nei konkurentai, mokykla nepraras sąryšio su gamta, o Juodšiliai gana švari ir miškinga vieta, juo labiau Vilnius numatęs plėstis į Kauno pusę, todėl Šalčininkų ir Lydos kryptimi ilgesnį laiką išliks švaru. Kiek tyrinėjau konkurentų privačias mokyklas, jiems plėstis bus sunku, kadangi mieste brangi žemė ir patalpos. Jau dabar jos yra perpildytos, todėl perspektyva minimali. Galimybės plėstis yra nepalyginamai didesnės, negu esančių mieste.

Juodšiliai yra patogioje padėtyje, netoli Lydos plento ir juos kerta 106 magistralė, geležinkelis, anksčiau jungęs Vilnių ir Lydą. N. Vilnios kryptimi galimos stotelės: Kalviškės, Rudamina, Skaidiškės, Nemėžis, Rukainiai, Grigaičiai ir pati N. Vilnia. Šalčininkų kryptimi galimi sustojimai: Marijampolis, Jašiūnai, Zavišonys, Šalčininkėliai ir patys Šalčininkai. Lentvario ir Grigiškių kryptimi yra šie sustojimai: Salininkai, Valčiūnai, Pagiriai, Baltoji Vokė, Vaidotai, Trakų Vokė ir patys Lentvaris ir Grigiškės. Daugumoje šių gyvenviečių yra kaimo mokyklos. Žinoma, Vilnius yra tik už 12 km. Manau, pirmais metais bus 30 vaikų, 70% iš jų ateis iš Juodšilių (neformalaus ugdymo įstaiga). Antrais metais lankysis 60 vaikų, ir tik 50% bus iš Juodšilių (ikimokyklinė įstaiga). Trečiais metais lankysis 120 vaikų, 30% bus iš Juodšilių, 30% iš Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų rajonų ir 40% is Vilniaus. Ketvirtais metais, pradėjus veikti karinės privačios mokyklos bendrabučiui, mokykloje mokysis 240 mokinių, pusė iš jų gyvens bendrabutyje. Tuo metu vaikai atvyks mokytis į mokyklą iš visos Lietuvos (40%), ne tik Vilniaus (40%) ar aplinkinių rajonų (20%). Paskutiniais, penktais metais, įkūrus gimnaziją, mokykla priims 480 vaikų ir paauglių. Ketvirtadalis bus atvykėliai, kurie gyvens bendrabutyje, 50% iš Vilniaus, o likęs ketvirtadalis iš aplinkinių rajonų (Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų), kurie bus vežiojami.

Šiuo metu, panašiai kaip Vakaruose, turtingesni žmonės išsikelia gyventi į priemiesčius, todėl ši Vilniaus pusė turi perspektyvą ir vaikų bus.

Klasėje turėtų būti nuo 12 iki 24 mokinių. Mokykloje turėtų būti dešimt ar penkiolika kartų mažiau darbuotojų, nei yra mokinių.

Pradžioje norėčiau sukurti laisvalaikio marketingo strategiją, ypač pirmais ir antrais metais. Tai vaikų laikas po pamokų ir atostogų metu. Po pamokų vaikai galėtų ne tik sportuoti, kurti ir ruošti pamokas, bet kartą per savaitę pasikviesti įdomų žmogų (menininką, amatininką, aktorių, tą, kurio klausytis ir iš kurio mokytis vaikams būtų įdomu). Kartą per mėnesį galima būtų suruošti ekskursiją, ne tik į gamtą, bet ir į ūkininko sodybą, zoologijos sodą, bet ir į fabriką, istorinę vietą, muziejų, parodą, spektaklį. Atostogų metu stovyklą galima surengti ne tik vasarą, prie gražaus ežero, upės ar jūros, bet ir pavasarį, žiemą, rudenį. Galima paruošti kelionę dviračiais, baidarėmis, pėsčiomis ir t.t. Galima keliauti ir stovyklauti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia mokytis ir lygiuotis reikėtų į geriausius šiose srityse. Visiems žinoma savo stovyklomis „Atgaja“, ar yra žinomos ir populiarios įvairios studijos, klubai, kurie turi didelę popamokinio neformalaus ugdymo patirtį.

Reikia eiti ir mokytis pas juos. Įkūrus ikimokyklinę įstaigą, ieškoti geriausių ir mokytis iš jų. Rengti bendrus seminarus ir t.t. Geriausios pradinės mokyklos, aplankytis jas trečiais metais ar ruošiantis įkurtuvėms. Svabu, nuo trečių metų pradėjus formalų pradinį, vėliau pagrindinį ir penktais metais gimnazijos švietimą, susidurti su geriausiais pavyzdžiais ir studijuoti jų nueitą kelią ir metodus. Karinė privati mokykla, kurioje bus gyvenama turi siekti panašaus prestižo, kokį turi Čiurlionio meno mokykla (vienintelė mokykla Lietuvoje, kurioje ypač gabūs vaikai nuo šeštos klasės gyvena ir mokosi). Trys strategijos, kurios viena su kita susiję: pirma, surinkti kolektyvą, kurie privalo būti apmokyti pas geriausius; išsikovoti gerą vietą geriausių tarpe, bendradarbiauti su geriausiais; reklamos kompanija tėvų ir visuomenės tarpe (straipsniai, laidos ir t.t.). Žiniasklaida pati ateis, jei mokykla iš tikrųjų efektyviai ir novatoriškai spręs švietimo problemas.

Finansinis pagrindimas

Kiek vaikų ugdymas kainuoja privačioje pradinėje mokykloje? Pvz.: Turniškėse įsikūrusioje Tarptautinėje mokykloje tėvai moka apie tūkstantį litų per mėnesį. Yra ir pigesnių, kainos prasideda nuo trijų šimtų litų per mėnesį. Net valdiškas darželis kainuoja apie šimtą (aišku, yra maitinama). Paprastai yra paimamas stojamasis mokestis 1000-2000 litų, o vėliau mokama kas ketvirtį metų, galima ir už metus į priekį. Norėčiau, kad kaina būtų vidutinė, bet apimanti kuo didesnę klientų dalį, kurie dirba gerai apmokamą kvalifikuotą darbą.

Pirmi metai bus ypatingi nes orientuoti tik į neformalų ugdymą. Manau, viena valanda tokioje mokyklėlėje kainuotų apie penkis litus. Kaina už kilometrą yra apie litą, kaina maitintis vieną dieną apie dešimt litų. Žinoma, tokia kaina tiems, kurie neims viso paslaugų paketo, o pasirodytų tik epizodiškai. Todėl kaina bus šiek tiek mažesnė. Galima paskaičiuoti:

Vienas mėnuo:

Pirmais metais planuojame surinkti 30 vaikų, kurie sumokės stojamąjį mokestį – 400 lt/kiekvienas (pradinis įnašas 12000lt).

4 val.-5 dienos per savaitę,- 80 val. per mėnesį. 400 lt. per mėnesį (nuolaida visam paketui – 250 lt.

1 km – 1 lt. Jei, tarkim vaikas vežamas iš maksimaliai toli, iš už 30 km, tai viena diena – 60 lt. 20 dienų per mėnesį – 1200 lt. Neapsimoka vežti vaikų po vieną, todėl kieviena kryptimi turėtų būti po dešimt vaikų, tada kaina sumažės dešimt kartų: 120 lt per mėnesį.

Maitinimas yra vietos valgykloje, vaikai už jį mokės patys.

VISO: 370 lt per mėnesį.

Ekskursijos į kainą neįeina.

Kiek kainuoja patalpų nuoma: 1 val. – 10 lt. (800 lt/mėnuo).

Mokytojų atlyginimas turėtų būti 25 lt per 1 val. (2000 lt/mėnuo).

Buchalterinė firma: 400 lt/mėnuo.

Vienas mokytojas užima apie penkiolika vaikų (3750 lt/mėnuo).

Vairuotojas 10 lt per 1 val. (800 lt/mėnuo).

Kas savaitę kviečiamas žmogus gaus šimtą litų,- 400 lt/mėnuo.

Degalai: 1500 lt/mėnuo.

Mikroautobuso nuoma: 600 lt/mėnuo.

Pajamos pirmais metais per mėnesį: 8700 lt.

Išlaidos pirmais metais per mėnesį: 8500 lt.

Pelnas: 200 lt.

Nėra apskaičiuota reklamos kaina, kitos išlaidos pradedant veiklą, tokios kaip mokymo priemonės ar pirmoji įmoka mikroautobusui.

Reikėtų apklausti tėvelius Juodšiliuose, Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų rajonuose, siekiant išsiaiškinti ar tokia kaina yra priimtina ir ar atsiras norinčių lankyti tokią mokyklą. Kadangi vaikai suserga, ar tėveliai nutaria kažkur išvykti, o ir apskritai, vaikai gali persigalvoti ir nutarti nebelankyti mokyklą, – todėl ši verslo sritis nėra patikima.

Antrais metais, prijungus ikimokyklinukų grupę, vien tik jų maitinimas kainuos 200 lt. Valandos kaina turėtų būti mažesnė, 3 lt/1 val.

Darželyje jie praleis nuo 8 iki 18 val., t.y. 10 val. 200 val/mėnuo/1200 lt.

Suapvaliname iki 800 lt/mėnuo.

Su maitinimu 1000 lt, o su vežiojimu – 1120 lt/mėnuo.

Vairuotojas: 1000 lt.

Nuoma: 2000 lt.

Degalai: 2000 lt.

Rūpintis ikimokyklinukais reikės dviejų pedagogų. Jie turėtų gauti apie 2500 lt/mėnuo, nes tai sunkus darbas.

Vadovas: 4000 lt.

Buchalterinė firma: 400 lt.

Paskaičiuokime pajamas ir išlaidas per mėnesį:

Pajamos: 31 935 lt.

Išlaidos: 20 400 lt., tačiau neapskaičiuotos draudimo išlaidos, nėra reklamos kaštų, kiek kainuos kambarių įrengimas, priemonės, baldai?

Stojamasis mokestis turėtų būti toks kaip už mėnesį: 1000 lt.

Darželis pelningesnis už neformalią ugdymo įstaigą, todėl svarbu bus išsilaikyti pirmus metus, vėliau viskas turėtų pajudėti į priekį. Bet viskas turi būti labai aukštos kokybės, nes paslaugos kaina tikrai didelė. Ramina tik tai, kad, kiek teko bendrauti su privačiomis mokyklomis, visos jos užpildytos. O Lietuvoje gyvenančių žmonių pragyvenimo lygis kyla.

Neapskaičiuotas liko pradinės, pagrindinės ir gimnazijos biudžetas, nes mokinių atsinešamas krepšelis nepadengs ūkio išlaidų.

Didžiulės investicijos bus reikalingos statant bendrabutį/pansionatą karinės privačios mokyklos mokiniams. Iki dviejų milijonų litų.

5-ios pagrindinės priežastys potencialiam investuotojui

1. Kuriama nauja alternatyvi neformalaus ir formalaus ugdymo sistema, jei ji bus tiražuojama, pritrauks dideles valstybės lėšas ateityje.

2. Bus ugdomas elitinis jaunimas, jie tikrai užims aukštas pareigas valstybėje, taps lyderiais. Potencialių investuotojų vaikai pirmieji laimės perėję šią ugdymo sistemą.

3. Didelė kompanija (pvz. Mažeikių nafta, Hansa bankas ar Vilniaus paukštynas) tapusi rėmėju, užtikrintų savo darbuotojų vaikams puikų išsilavinimą.

4. Kiekvienam rėmėjui yra didelė reklama, jei jis yra žinomas kaip toks.

5. Pelnas bus, ir ilgainiui mokykla taps nepriklausoma ir sumokės visas skolas, bet bus sukurta mokykla su gilia tradicija, kokią turi angliškos mokyklos.

Priedas:

Noriu šiek tiek papasakoti apie ženklą, jo simboliką:
Pačiame centre, apskritime besisukančios trys spalvos simbolizuoja: geltona – gamtą, raudona – žmones, mėlyna – dangų. Kvadrate esančios spalvos: balta – tyrumą, žalia – taiką. Kvadratą supanti geltona simbolizuoja gamtą. Viską apėmęs ratas reiškia, kad viskas Visatoje kartojasi, gyvena ir sukasi ratu (diena keičia naktį, metų laikai ir t.t.) Išorinio rato raudona spalva reiškia jėgą. Tai taiki Dangaus jėga, kurios dėka viskas auga, vystosi ir dauginasi.