Mano nuomonė apie situaciją Juodšilių mokykloje (Vilniaus r.)

Čia pateikiu savo pasiūlymą, kurį pateikiau Vilniaus r. Juodšilių “ŠILO” vid. mokyklos pedagogų posėdyje, kuris buvo sušauktas 2008 m. sausio pabaigoje po pirmojo pusmečio. Aš dirbau šioje mokykloje nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Po šio mano viešo pareiškimo mokyklos direktorė pasiūlė man parašyti pareiškimą ir palikti mokyklą, kurioje aš buvau technologijų, kūno kultūros, braižybos ir istorijos mokytoju, o taip pat 7b klasės auklėtoju.

Atėjau į mokyklą po beveik dvidešimties metų pertraukos ir padėtis yra tokia kaip rašo gerb. R. Ozolas. Mūsų mokykla visiškai galėtų tikti tam scenarijui, kuris įvyko su Milda, net geležinkelio bėgiai čia pat, tik už 50 metrų. Nesakau, kad taip ir įvyks, bet prielaidos tam šimtaprocentinės. Visą pusmetį mąsčiau kaip pakeisti susidarusią padėti ir praktiškai bandžiau tą daryti, kiek vienas sugebėjau.

Savo pasiūlymus noriu pagrįsti keletu teiginių. Pagrindinis – kaip rašė J.A.Komenskis (1592-1670): “Mokykla be drausmės kaip malūnas be vandens”.

Nesenai ruošdamasis ugdymo sistemų egzaminui VPU, radau dar keletą teiginių: “Sąmoninga drausmė pasiekiama keičiant pasaulėžiūrą” arba “Švietimo tikslas ne žinių teikimas, o žmogaus tobulėjimas”, arba “Netradicinės mokyklos sėkmingai sprendžia mokyklos nelankymo problemą, joms būdinga griežta drausmė ir taisyklės”.

Remdamasis šiais teiginiais ir siūlau įvesti tam tikrą tvarką, kuri padėtų pakeisti “laukinių Vakarų” mentalitetą mūsų vidurinėje. Manau, kad tik bendradarbiaujant administracijai tai būtų įmanoma. Apie dabartinę padėtį nenoriu kalbėti, ji tokia pat kaip gerb. filosofo R.Ozolo aprašytoje mokykloje.

Kaip spėjau patirti yra mokinių, kurių neveikia jokios žodinės priemonės, jie paprasčiausiai sabotuoja pamoką, neleisdami mokytojui kalbėti. Bandžiau ir toliau bandysiu daryti tokiems mokiniams poveikį pažymiais – pakviestas atsakinėti toks mokinys beveik garantuotai gaus dvejetą. Deja, susiduriau su mokyklos politika, kai dvejetai yra nepageidaujami. Nežinau kodėl, įtikinamų argumentų niekas nepateikė, išskyrus tai, kad mokyklai reikalingas tokio dvejetukininko mokinio krepšelis?! O kaip geri mokiniai, kurie neapsikentę palieka mokyklą, argi tokių nėra?

Mano pirmas pasiūlymas būtų toks:

Jei mokytojas įsitikina, kad mokinys negali būti pamokoje kartu su kitais, nes, jei jis liktų, dėl jo išsišokimų visa klasė neišgirstų mokytojo paruoštos pamokos – tokiu atveju siūlau tą mokinį siųsti socialinei pedagogei pokalbiui iškart, kad bent jau pusę pamokos būtų ramu ir mokytojas galėtų vesti pamoką. Paaugliams svarbu, kad atoveiksmis į jų blogą elgesį sektų iš karto, tačiau mokytojas-dalykininkas negali išsiaiškinti giluminių tokio blogo elgesio priežasčių, jis tam neturi laiko, klasėje sėdi dvidešimt mokinių. Nepavykus geruoju susitarti, toks mokinys turi būti izoliuotas nuo klasės draugų nedelsiant. Mokyklos socialinis pedagogas, negalėdamas pasiekti teigiamo rezultato su tokiu mokiniu, turėtų kreiptis į psichologą, apsilankyti namuose, pasitelkti atitinkamas tarnybas. Tokiu būdu pamoka bus išgelbėta, mokytojas išsaugos autoritetą mokinių akyse, blogai besielgiantis gaus kvalifikuotą pagalbą, o ne beviltiškus mokytojo šauksmus ar prašymus. Nesant tokiai galimybei pamokos praktiškai nevyksta, geri mokiniai demoralizuojami, daugelis nusprendžia (ir teisingai), kad lankymasis mokykloje yra be naudos.

Antras pasiūlymas:

Jei mokytojas ir toliau bus įkaitu blogų mokinių rankose (jų mažuma, tačiau gerieji nesugeba pasipriešinti, mokyklos kultūra tokia), kentės ne tik žinių kokybė, tačiau mes užauginsime žmones, kurių pagrindinė vertybė bus nebaudžiamumas ir savavaliavimas. Ir kai kasdien visų mokinių akyse blogieji laimi – kam stengtis, nuspręs likusieji…

Administracija, nespręsdama šitų problemų iš esmės, o tik spausdama mokytojus rašyti teigiamus pažymius kiekvienam daro meškos paslaugą visiems: griauna mokytojo autoritetą ir mokinių tikėjimą teisingumu.

Todėl siūlau visiems mokytojams (gaunantiems mažus atlyginimus, bet tai valstybės lygio problema) neprarasti bent to lašelio orumo ir blogai besielgiantiems mokiniams, nesimokantiems ir dėl to besijaučiantiems lyderiais mokykloje užkirsti kelią savavaliauti. Aš asmeniškai kitą pusmetį rašysiu ir vesiu dvejetus tokiems, kurie asmeninio egoizmo vedami trukdys pamokos procesą ir net neleisiu jiems taisytis, jei jie neatsiprašys ir nepadarys to nuoširdžiai. Manau, administracija padės mokytojams ir tai leis mokyklai tapti pavyzdine, kur mokinys tikrai jausis saugiu mokytis. Ne kartą geras mokinys per pamoką buvo užsipultas blogų, vien tik už tai, kad parodė susidomėjimą istorija. Jis išvadinamas visokiais žodžiais, aišku, nutyla, bet kaip graudu man, mokytojui, jei net negaliu jo apginti, esu lygus tarp mokinių, man nesuteiktos jokios teisės ir jokia pagalba.

Nuoširdžiai Aistis Vaicekauskas